- Kokius prioritetus išsikėlėte, atėjusi dirbti į Sveikatos reikalų komitetą?
 
- Svarbiausias mano prioritetas – Vakarų regionas. Nes paskutinius dešimtmečius viskas buvo koncentruojama Vilniuje ir Kaune, o Vakarų regionas liko tarsi užmirštas. Norisi, kad žmonės Klaipėdoje, Kretingoje, Šilutėje, Palangoje gautų tokias pačias paslaugas kaip Vilniuje ar Kaune.
Ypač svarbi yra Klaipėdos universiteto ligoninė – trečio lygio įstaiga. Ji turi stiprėti, plėsti paslaugas, kelti kokybę. Ir čia mes tikrai matome progresą. Tačiau pradžia buvo sunki. Klaipėdoje ligoninių sujungimas įvyko be aiškaus plano. Metus nebuvo generalinio direktoriaus. Tokiai ligoninei tai yra katastrofa. Ligoninė praktiškai buvo ant bankroto ribos. Nuoširdžiai dėkoju gydytojams, slaugytojams, personalui, kurie nepabėgo.
Šiandien situacija jau stabilizuota – ligoninė dar ne pliuse, bet nebėra tokio minuso. Tai yra didelis žingsnis į priekį.
 
- Viena didžiausių diskusijų vyksta dėl Sveikatos apsaugos ministerijos reformos, ypač sprendimų, susijusių su privataus sektoriaus vaidmeniu. Kaip jūs į tai žvelgiate?
 
- Mes turime ginti viešąjį interesą, nes žmogus moka mokesčius, jį gina Konstitucija. Būsiu nepopuliari ir tikrai gražiai neskambėsiu, bet paimkim bet kurią kitą sritį, ten veikiantį privatų verslą, kuris iš valstybės nieko negauna ir išsilaiko. O čia prikurta privačių klinikų, jos gauna finansavimą iš Valstybinės ligonių kasos ir dar priemokas ima. Jeigu tu – privatus verslas, kodėl neišsilaikai be valstybės pagalbos? Ir dar imamos priemokos. Už ką? Už geresnį echoskopą? Tikrai ne. Už operacinę? Tikrai ne, nes visa aparatūra vienoda tiek viešajame, tiek privačiame sektoriuose. Tad baikit juokus.
Trisdešimt metų dirbau viešajame sektoriuje ir daugiau nei dvidešimt – privačiame. Galiu pasakyti: tai, kas dabar vyksta, nesuvokiama. Mane užmuša skaičiai. Lietuvoje gyvena apie 2,5 milijono gyventojų, o per metus išrašoma apie 10-11 milijonų siuntimų pas gydytojus specialistus. Iš jų apie 40 procentų – nepagrįsti. Absurdas! Šeimos gydytojai šiandien turi dideles kompetencijas, bet vietoj to pacientai masiškai siunčiami pas specialistus. Tai yra užburtas ratas: konsultacijos privačiose klinikose, o operacijos – viešajame sektoriuje. Nėra sveikatos sistemoje normalios kontrolės ir ataskaitų, kurios paaiškintų, kodėl taip vyksta, niekaip iš Valstybinės ligonių kasos per Seimo Sveikatos reikalų komitetą negaliu išsireikalauti.
 
- Tragiška situacija su medikų trūkumu. Šiandien diskutuojama apie 20 papildomų vietų rezidentams, kurie dirbtų šalies regionuose. Bet ar tai išspręs problemą, kai medikų trūksta tūkstančiais?
 
- Tiesiog neturiu komentaro, man tai yra nesuvokiama, kaip galima šitaip padaryti. Buvo žadėta, kad prie 385 vietų dar bus pridėta 20 regionams. Tai jie nuo tų 385 nuėmė dvidešimt ir jas pridėjo regionams. Man ši tema neskani, negalima šitaip daryti.
Kasmet rezidentūrą baigia 385 medikai, bet kur jie nueina? Ar jie visi lieka Lietuvoje, ar jie visi dirba gydymo įstaigose? Manau, kad tiek rezidentų, kiek paruošiama kasmet, turėtų pakakti, nes rezidentūros vietų skaičius nebuvo iš dangaus ištrauktas. Buvo apskaičiuota, kiek medikų kasmet išeina į pensiją, kiek naujų kasmet turi ateiti, kad būtų rotacija. Tad ministerija turi matyti, kur nueina baigę mokslus gydytojai ir slaugytojai...
 
- Medikų nepasitenkinimas sveikatos sistema šalyje iš tiesų yra didžiulis. Šalia didelio darbo krūvio, emocinės įtampos, perdegimo dar prisideda ir kone kasdien besikeičianti teisinė bazė, kurios medikai susekti nebegali, nekalbant apie įsigilinimą. Kokių priemonių, jūsų nuomone, reikia, kad sveikatos sektorius būtų labiau medikams patrauklus?
 
- Daug kas priklauso nuo aplinkos, nuo atmosferos darbo vietoje, nuo psichologinės būsenos. Vis dar dalyje įstaigų gydytojai, slaugytojai patiria mobingą. Jei medikas turės orias darbo sąlygas, nejaus streso, įtampos, procesai vyks sklandžiai. Tokioje įstaigoje jis sutiktų dirbti ir už pora šimtų eurų mažesnį atlyginimą. Bet viskas prasideda nuo įstaigų vadovų. Nes kai kurie generaliniai direktoriai įsivaizduoja, kad yra angelai ir gali viską daryti. Bet tik komandinis darbas duoda rezultatų, o jei tu nedirbi su komanda, tu esi vienas visažinis – nebus gerai.
 
- Politinė trintis tiek Seimo salėje, tiek ir komitete vis dėlto juntama, ypač su opozicija.
 
- Tai yra neskanus dalykas, nes kartais tikrai būna gerų projektų, kuriuos siūlo pozicija, bet tiesiog tokia kultūra tarp Seimo narių susidariusi, kad jeigu esi opozicijoje, reikia nepalaikyti, nors darbai turi būti tęsiami. Deja, šiandien taip yra ir čia nieko nepadarysi. Tokią politinę kultūrą mes radome.
 
- Esate partijos „Nemuno aušra“ narė. Ši partija nuo pat pradžių sulaukia daug kritikos ir aštrių vertinimų. Kaip tai veikia jūsų darbą? Nejaučiate, kad jeigu būtumėte kitos politinės partijos narė, būtų lengviau, paprasčiau?
 
- Jokios diskriminacijos nejaučiu. Aš darbo niekada nesieju su politiniais reikalais. Čia yra darbas, viešojo intereso gynimas. Mes esame išrinkti žmonių. Suprantu, kad „Nemuno aušra“ daug kam nepatinka, bet tai nėra vieno žmogaus partija, partijoje yra beveik 3 tūkstančiai žmonių.
 
- Ir pabaigai – ką planuojate nuveikti per likusius kadencijos metus?
 
- Jeigu pavyktų bent 10 procentų pagerinti sveikatos sistemą – kad būtų mažesnės eilės pas gydytojus, onkologiniai pacientai laiku sulauktų pagalbos, reikia daugiau kontrolės, daugiau skaidrumo – man tai būtų labai didelis laimėjimas. Esu praktikė, tad man svarbiausia, kad sistema veiktų realybėje, o ne popieriuje.

---

 
Dosjė

1993 m. baigė Kauno aukštesniąją medicinos mokyklą (dabar – Kauno kolegija), įgijo biomedicinos technologės specialybę.
2010 m. Klaipėdos universitete baigė visuomenės sveikatos bakalauro studijas, o po poros metų – ir slaugos magistro studijas.
2020 m. tame pačiame universitete baigė inovatyvių technologijų verslo vadybos magistro studijas.
1993-2023 m. Klaipėdos universiteto ligoninėje dirbo biomedicinos technologe.
1999-2020 m. dirbo bendrovėje „Medikana“ vyriausiąja administratore.
2015-2020 m. dirbo Klaipėdos universiteto lektore.
2020-2023 m. bendrovėje „SG konsultacinė klinika“ ėjo direktoriaus pavaduotojos pareigas.
2023-2024 m. – Klaipėdos miesto savivaldybės mero pavaduotoja.
2010-2019 m. – partijos „Tvarka ir teisingumas“ narė.
2019-2023 m. – partijos „Laisvė ir teisingumas“ narė.
Nuo 2024 metų yra partijos „Nemuno aušra“ narė, partijos pirmininko pavaduotoja.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!