Alternatyvi medicina: vadina kova su blusomis

Deimantė Gruodė
2018-10-15

Dės apynasrį įvairaus plauko gydūnams: SAM siūlo įteisinti alternatyvios medicinos paslaugas, o jas teikiantiems asmenimis reikės turėti atitinkamą išsilavinimą. Savo ruožtu medikai abejoja, ar reglamentavus tokias paslaugas, apmaš lengvatikius mulkinančių šarlatanų.
Alternatyvi medicina: vadina kova su blusomis
Numatoma reglamentuoti tik tas papildomos ir alternatyvios sveikatos priežiūros paslaugas, kurios gali sukelti didelę ir vidutinę riziką žmogaus sveikatai.

Apgavikų nesumažės
„Šiai sričiai esant nesutvarkytai susiduriame su situacija, kad žmonės gali ir nežinoti, ar tos paslaugos yra kokybiškos, saugios, ar tie žmonės turi atitinkamą išsilavinimą“, – pirmadienį per spaudos konferenciją žurnalistams sakė sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.
Anot jo, numatoma reglamentuoti tik tas papildomos ir alternatyvios sveikatos priežiūros paslaugas, kurios gali sukelti didelę ir vidutinę riziką žmogaus sveikatai. Tarp alternatyvios medicinos paslaugų ministras minėjo delfinų, dėlių terapijas, akupunktūrą, kaniterapiją (terapiją su šunimis).
 

„Noras reglamentuoti netradicinės medicinos paslaugas yra geras. Jas teikdamas žmogus jaustų atsakomybę: jei kas nors atsitiks, turės už tai atsakyti teismine tvarka. Bet noras, kad kiekvienas, teikiantis tam tikras netradicinės medicinos paslaugas, būtų baigęs medicinos studijas, man atrodo, yra perteklinis ir tikrai to, kaip dabar norima padaryti, nepasieksime.
Nemanau, kad tie rezultatai bus tokie, kokių tikisi ministerija. Vis tiek bus lengvatikių, kurie ir gydosi ir toliau gydysis užkalbėjimais ar biolaukais. Niekur nuo to nepabėgsime. Šarlatanų nuo to nesumažės“, - sakė Bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų asociacijos prezidentas prof. Julius Kalibatas.

 
Apmulkina net medicinos darbuotojus

Šeimos gydytojo kabinete pacientai dažnai atvirauja, pas kokius „specialistus“ lankėsi ir kokiais metodais gydėsi. Būtent šeimos gydytojai galėtų papasakoti daugiausiai istorijų, kuomet į jų rankas patenka nugydyti pacientai.
„Kai pradėjau dirbti rajono gydymo įstaigoje, tuomet pacientai aiškiai žinojo: jei niekas nepadeda, reikia eiti pas žiniuonį ir, jei šis nepadės, jau reikia užsisakyti paminklą.
Ligoninės, kuriai tuo metu vadovavau, sanitarė irgi pas kažką važiavo ir aiškino, koks buvo nuostabus efektas. Aš išklausinėjau, kas ten vyko. Pasakojo: įėjo į tamsų kambarį, porą kartų kažkas prie ausies pliaukštelėjo ir pasakė: viskas – dabar tu pasveiksi. Grįžusi sanitarė labai džiaugėsi, kad stipriai pagerėjo sveikata“, - su šypsena prisiminė profesorius.
 
Pasak jo, dalis pacientų, kurie nusivilia tradicine medicina, ir šiais laikais bando ieškoti išsigelbėjimo kitur.
„Jie ieško įvairių netradicinių gydymo priemonių, kurių spektras - itin įvairus. Vienos priemonės, kaip gydymas delfinais, iš tikrųjų pasiteisina. Matome, kad vaikams būna puikus efektas. Arba kaniterapija, jodinėjimas arkliais. Bendravimas su gyvūnais nuteikia palankiai, sukuria gerą atmosferą. Bet yra siūloma įvairiausių metodų, kurių logiškai protu negali suvokti. Pavyzdžiui, apkrauna kūną akmenimis, vartoja neaiškios kilmės žoles, nuovirus. Bando surasti taškus, kuriuos maigo neturėdami profesionalumo ir būna dar blogiau.
 
Kita dalis ligonių, esant terminalinėms stadijoms, kada medicina praktiškai nebegali padėti, važiuoja pas tuos, kurie gydo biolaukais ar užkalbėjimais“, - sako J.Kalibatas.
Pasak profesoriaus, jei žmogus psichologiškai labai įtaigus, jam tai gali padėti.
„Man nepatinka šarlatanai todėl, kad lengvatikiai jais patiki ir užleidžia sunkias ligos stadijas, laiku nediagnozuojamos ligos, ir, be abejonės, būna situacijų, kada jau ir tradicinė medicina negali padėti. O kovoti prieš juos bus tikrai sunku, nes šarlatanai tikrai nei diplomų neturi, nei licencijų, jie kaip dirbo, taip ir dirbs. Šarlatanai būtent sudaro didžiausią pavojų pacientų sveikatai“, - sako J.Kalibatas.
 
Reikalaus išsilavinimo
Sveikatos apsaugos viceministras Algirdas Šešelgis teigė, kad šiuo įstatymo projektu yra siekiama, jog papildomai ir alternatyviai sveikatos priežiūros veiklai priskirtinas paslaugas teiktų kompetentingi sveikatos priežiūros specialistai, įgiję tam būtiną kvalifikaciją.
„Tai pat labai svarbu, kad paslaugos teikėjai laikytųsi visų šiai veiklai plėtoti planuojamų nustatyti šios veiklos paslaugų teikimo ir higienos normų reikalavimų“, – sakė viceministras.

Pasak SAM Netradicinės medicinos iniciatyvų koordinavimo skyriaus vedėjos Jūratės Martinonienės, alternatyvios medicinos paslaugas teikiantiems asmenims reikės aukštojo išsilavinimo, kai kurioms sritims bus reikalaujama baigtų medicinos, farmacijos mokslų.
 
„Iš esmės privalės turėti aukštąjį išsilavinimą, pagal atskiras paslaugų grupes nurodyta, kokių studijų sričių ir krypčių specialistai, gavę papildomą alternatyvios sveikatos priežiūros išsilavinimą, galėtų gauti papildomos alternatyvios sveikatos priežiūros pažymėjimą“, - sakė ministerijos atstovė.
Pavyzdžiui, natūralios ir liaudies medicinos, turinčios biologinį poveikį, specialistams numatyta, kad teikti paslaugas gali tik asmenys, kurie baigę mediciną, farmaciją, visuomenės sveikatą ir papildomai alternatyvios medicinos studijų programas.
 
Pasak ministro, šiuo metu vartotojui tampa sudėtinga atskirti, kurios iš alternatyvių praktikų yra skirtos sveikatinimui, o kurios - ne.

„Dažnai pasitaiko, kad tais atvejais, kai paslaugos būna suteikiamos sėkmingai, jos teikėjas savo paslaugas pristato kaip sveikatinimo veiklą, tačiau nesėkmės atvejais, kai žmonės patiria žalą, šios paslaugos interpretuojamos kaip nepriskiriamos sveikatinimo paslaugoms. Taip tikrai neturi būti, o kiekvienas žmogus turi žinoti, kokią paslaugą jis perka ir kokios pasekmės gali būti“, – sakė A.Veryga.

 
Tarp kitko
Papildomos ir alternatyvios sveikatos priežiūros paslaugos nebus finansuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis. Už jas, kaip ir iki šiol, žmonės turėtų sumokėti patys.


Komentaras 
Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Remigijus Žemaitaitis:

- Dėl ko ministerija nepajėgi susitvarkyti... Vien pažiūrėjus į mano projektą, kai aš siūliau priverstinį gydymo nuo tuberkuliozės, Seimo Žmogaus teisių komitetas pasakė, kad tai prieštarauja žmogaus teisėms. Sveikatos apsaugos ministerija irgi nepritarė. Vyriausybė – taip pat. Jei su tokia baisia liga nenorima kovoti, tai negi pradės kovoti su milijonu blusų (apsimetėlių – red.). Čia turi įsijungti ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, kuri kuruoja socialinės rizikos šeimas, su kuriomis dirba socialiniai darbuotojai. Ir Švietimo ir mokslo ministerija.
Jeigu visos trys ministerijos nesusitars, sunkiai įsivaizduoju, ar šis projektas gali būti įgyvendintas.
Jei dėl tuberkuliozės nesusitarė, kai siūliau priverstinį gydymą ir Europos Sąjunga jau skambina pavojaus varpais, dabar čia blusomis rūpinsis.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Istorijos dulkes nupūtus: kuo sirgo senojo Vilniaus gyventojai?

    Istorijos dulkes nupūtus: kuo sirgo senojo Vilniaus gyventojai?

    Prieš penkis septynis šimtus metų tomis pačiomis Vilniaus gatvėmis vaikščiojo žmonės. Jie dirbo, valgė, sirgo...
    Gama peilio centre – jau 2 tūkstančiai radiochirurginių operacijų

    Gama peilio centre – jau 2 tūkstančiai radiochirurginių operacijų

    Kauno klinikų Gama peilio centre per septynerius veiklos metus atlikta jau 2 tūkst. stereotaksinių radiochirurginių operacijų. Vie...

    Budinti vaistinė


    Namų vaistinėlės virsta atliekų sandėliu

    Namų vaistinėlės virsta atliekų sandėliu

    Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenimis, pernai Lietuvos gyventojai į vaistines utilizavimui grąžino daugiau nei 47,4 tonos pas...
    Vaistininkai: sąlygos mus verčia zombiais

    Vaistininkai: sąlygos mus verčia zombiais

    „Darbuotojams skauda“, – tokią darbdaviams adresuotą žinią siunčia Vaistinių darbuotojų profesinės sąjungos pirm...

    razinka


    Sveika šeima


    Kur dėsime senus saulės modulius ir baterijas?

    Saulės jėgainių bumas Lietuvoje tęsiasi jau keletą metų. Tarptautinės atsinaujinančios energijos agentūros (IRENA) ekspertų skaičiavimais, pasaulyje iki 2050 metų gali baigtis beveik 80 milijonų tonų fotovoltinių plokščių eksploatavimo laikas. Kasmet tai gali sudaryti iki 6 milijonų tonų atliekų. „Lietuvos sveikata&ldquo...

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Plaukų tyrimas Čilėje kainavo postą

    Čilės finansų viceministras Juanas Pablo Rodríguezas posto neteko po to, kai jo plaukų mėginyje aptikta narkotinių medžiagų pėdsakų. Po kelių dienų prezidentas José Antonio Kastas pasirašė Konstitucijos pataisos projektą, kuris leistų iš pareigų šalinti draudžiamas medžiagas vartojusius politikus. M...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Garsas, kurio nenorime girdėti
    Henrikas Vaitiekūnas Garsas, kurio nenorime girdėti
    Ko trūksta, kad gimtų daugiau vaikų?
    Gediminas Navaitis Ko trūksta, kad gimtų daugiau vaikų?
    Kokia psichoterapija yra geriausia?
    Paulius Skruibis Kokia psichoterapija yra geriausia?

    Naujas numeris