Skaičiai šiurpina
„Tokių aukštų savižudiško elgesio paplitimo rodiklių Europoje tikrai nėra tekę matyti, o Vakarų Europos šalyse jis yra gerokai mažesnis“, – apie tyrimo rezultatus sakė Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto docentė, medicinos mokslų daktarė Marija Veniūtė-Jakubauskienė.
Faktus apie jaunimo psichinę sveikatą atskleidė pernai, Sveikatos apsaugos ministerijai įgyvendinant Norvegijos finansinio mechanizmo programą „Visuomenės sveikatai skirtos iniciatyvos“, atliktas tyrimas. Jo metu buvo apklausta tūkstantis 15-29 metų Lietuvos gyventojų. Vienas iš programos projektų yra skirtas sukurti jaunimui palankių sveikatos priežiūros paslaugų teikimo modelį.
„Peršasi išvada, kad tokią prastą šalies jaunimo psichikos sveikatą labiausiai įtakoja smurtinis elgesys – tiek fizinis smurtas, tiek ir psichologinis, kuris mūsų šalyje yra ypač paplitęs. Remiantis tarptautinėmis įžvalgomis, savižudiškas elgesys yra susijęs su patyčiomis. Jeigu jaunas žmogus yra buvęs patyčių auka, jo savižudybės rizika didėja iki keturių kartų, o jeigu jis buvo agresorius, tuomet savižudybės rizika išauga dvigubai. O juk mes žinome, kad, pagal mokinių sveikatos ir gyvensenos tyrimus, atliekamus ir Lietuvoje, tarp mokyklinio amžiaus vaikų Lietuvoje kas trečias – kaip agresorius arba kaip auka – susiduria su patyčiomis“, – atkreipė dėmesį Pasaulio sveikatos organizacijos, Europos Komisijos programų eksperte ir konsultante dirbanti M.Veniūtė-Jakubauskienė.
Pasak jos, dalis mūsų šalies populiacijos turi labai gilią trauminę patirtį, susijusią su smurtu. Ne visiems tai sukelia diagnozuojamą psichiatrinę ligą, tačiau, mokslininkų tvirtinimu, kaip tam tikras emocinis sutrikimas tokia trauminė patirtis lydi žmones visą gyvenimą. Tai neabejotinai lemia didelį nerimo sutrikimų, depresijų ir kitokių psichikos problemų paplitimą. Galime būti tikri, kad tai susiję ir su faktu, jog pagal vyrų savižudybių rodiklį Lietuva pasaulyje yra antra, o pagal tą patį moterų rodiklį – penktoje vietoje.
„Įprasta manyti, kad Lietuvos gyventojai labiausiai kenčia nuo kraujagyslių ir širdies ligų ar nuo vėžinių susirgimų, tačiau statistika rodo, kad visame pasaulyje dažniau už šiuos susirgimus žmonės kenčia nuo psichikos ligų, kurios savo pėdsaką palieka visam gyvenimui. Globalios ligų naštos tyrimas parodė, kad psichikos susirgimų našta siekia 23 proc. ir didžiausia ji rytų Europoje dėl depresijų ir priklausomybių paplitimo“, – sakė M. Veniūtė Jakubauskienė.
Kenčia nuo psichologinio smurto
„Patyčios – bejėgiškumo požymis. Kai žmogus jaučiasi mažai galintis, tada jis renkasi smurtinę kultūrą – tai yra gynyba. Be abejonės, tai yra iliuzinė pozicija, kilusi iš bejėgiškumo. Tėvai iš to bejėgiškumo smurtauja prieš savo vaikus. Bejėgiškumo kultūra prasideda šeimoje, kai tėvai leidžia sau vaiką „patraukti per dantį“. Blogiausia, kad Lietuvoje tai yra bendravimo norma. Kitaip sakant, mes patys savo smurto nebepastebime. Ne kitaip yra net ir akademinėse institucijose. Studentai man nuolat pasakoja, kad jie patiria patyčias iš dėstytojų“, – kalbėjo docentė.
Lietuvoje patyčias skatinantis bejėgiškumas, M.Veniūtės-Jakubauskienės teigimu, yra kilęs iš dvigubos naštos. Kaip ir daugelis modernių vakariečių, lietuviai patiria judraus gyvenimo nestabilumą, gyvenimo prasmės ir vertybių krizę. O šalia šios naštos Lietuvos gyventojams dar reikia nešti 50 metų sovietmečio ir dėl staigių socialinių permainų patirtų problemų naštas.
Tikslinė tyrimo grupė, anot M.Veniūtės-Jakubauskienės, yra pirmoji jaunų žmonių karta po nepriklausomybės atgavimo. Tai žmonės, kurių tėvai išgyveno labai dramatišką pereinamąjį laikotarpį: nedarbą, lėtines ligas, mirtis nuo širdies ir kraujagyslių ligų ar onkologinių ligų, psichosocialinį stresą, kurio neturėjo įgūdžių suvaldyti. Šie žmonės tvarkėsi taip, kaip mokėjo: girtavo, žudėsi. Šį elgsenos modelį esą perėmė ir jų vaikai.
„Tik dabar pradedame kalbėti apie paliktų vaikų kartą, kuri jaučia labai stiprų konkurencijos spaudimą. Kadangi tradicijų, kaip bendradarbiauti, stokojame, konkuruojame tik labai grubiu būdu“, – pastebi M.Veniūtė-Jakubauskienė.
Pradeda rūpėti ir politikams
Pasak docentės, labai svarbu, kad mūsų valstybėje būtų susitarta, kokiomis priemonėmis bus sprendžiama ši problema. Turėtų atsirasti prevencijos strategija, planas, pasirūpinta psichikos sveikatos priežiūrai skirtų paslaugų prieinamumu.
„Pirmiausia kritinė žmonių masė turėtų suprasti problemos aktualumą. Valstybei ši sritis po truputį taip pat pradeda rūpėti. Kol kas turime tik projektinius pavyzdžius, ir tai nėra blogai. Neabejoju, kad laikas žengti kitą svarbų žingsnį, atsakant į klausimą, ką daryti kitaip negu darėm iki šiol, kad visuomenės sveikata gerėtų“, – sakė M.Veniūtė-Jakubauskienė.
Birželio 30 – liepos 1 dienomis Vilniuje rengiama tarptautinė konferencija, skirta visuomenės psichikos sveikatai.
„Joje bus kalbama apie tai, kas svarbu visai šalies populiacijai – ne apie psichiatriją ar ligų gydymą, o apie psichikos sveikatos stiprinimą, prevenciją – apie tai, kas Lietuvoje silpniausiai išvystyta. Šis renginys mums yra ir svarbus politinis žingsnis, pripažįstant savo šalies silpnąsias vietas ir ieškant sprendimų. Džiaugiamės, kad šiame kelyje mus palaikė šios konferencijos partnerė Europos visuomenės sveikatos asociacija“, – sakė Sveikatos apsaugos ministerijos Tarptautinių projektų valdymo skyriaus vedėja Gytė Sirgedienė.
Remia norvegai
G.Sirgedienė taip pat išreiškė dėkingumą Norvegijos Karalystės ambasadai Lietuvoje, kuri yra ne tik partnerė organizuojant konferenciją, bet ir visuomenės psichikos sveikatos programos rėmėja Lietuvoje.
„Nors Norvegija ir nėra Europos Sąjungos narė, siekiame aktyviai ir solidariai prisidėti prie mūsų šalių-partnerių Europoje tvarios plėtros bei ekonominės ir socialinės gerovės. Norvegija parama Lietuvai jau daugelį metų siekia skatinti pastangas sprendžiant opias visuomenės problemas. Visuomenės sveikata yra vienas šios paramos prioritetų, o specialiai šiam tikslui Norvegijos finansuota programa visoje Lietuvoje leido įgyvendinti daug svarbių ir vertingų iniciatyvų“, – kalbėjo Norvegijos karalystės ambasados Lietuvoje nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Dag Malmer Halvorsen.
Pasak ambasadoriaus, visuomenės psichikos sveikata yra sritis, kurioje išlieka daugybė iššūkių. „Prie jų sprendimo tikimės prisidėti ir ateityje. Ši konferencija yra Norvegijos paramos Lietuvai dalis, todėl džiaugiuosi galimybe joje dalyvauti bei susipažinti su šios srities aktualijomis ir inovacijomis, o galbūt ir atrasti sąlyčio taškų tolesniam Norvegijos ir Lietuvos bendradarbiavimui“, – sakė D.M.Halvorsen.
Konferencija
Birželio 30 – liepos 1 dienomis Vilniaus universitete rengiama tarptautinė konferencija, skirta visuomenės psichikos sveikatai. Tai pirmoji tokio pobūdžio tarptautinė tarpdisciplininė konferencija, kurioje šios srities įžvalgomis bei patirtimi pasidalins ne tik medikai, bet ir politikai, edukologai, urbanistai ir kitų profesijų atstovai. Tarp konferencijos svečių – ekspertai iš JAV, Olandijos ir kitų pasaulio šalių.
Konferenciją kartu su partneriais organizuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija ir Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas. Konferencijos partneriai – Valstybinis psichikos sveikatos centras, Europos visuomenės sveikatos asociacija ir Norvegijos Visuomenės sveikatos institutas.
Daugiau informacijos:
Gytė Sirgedienė, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, tel. 8 8 219 3313, el. paštas gyte.sirgediene@sam.lt
Marija Veniūtė-Jakubauskienė, Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas, tel. 8 686 01357, el. paštas marija.jakubauskiene@mf.vu.lt
.jpg)
.jpg)
.jpg)
Komentuoti: