Nors gatvėse ir kavinėse jau galima pajusti, kad pasaulis po COVID-19 protrūkio stojasi ant kojų, dar į daug klausimų apie koronavirusą neatsakyta. Redakcija gauna daug skaitytojų klausimų – o kaipgi bus toliau?
Nors karantinas baigėsi, dar nereiškia, kad virusas dingo. Todėl kaukes specialistai rekomenduoja dėvėti dar bent kelias savaites.
Į skaitytojų klausimus atsako gydytojas infektologas profesorius Alvydas Laiškonis.
Esu pensinio amžiaus, sergu onkologine liga, vargina aritmijos, tačiau dar jaučiuosi stipri, todėl dirbu. Esu vaikų darželio logopedė, todėl išvengti artimo kontakto su vaikais šiame darbe nepavysta. Ar rizikuoju savo sveikata dėl koronaviruso grėsmės? Svarstau nebedirbti. Ką patartumėte?
Birutė, 67 m.
Praktiškai visi vaikų kolektyvą aptarnaujantys žmonės dėl koronaviruso buvo tirti. Jei tuo laiku ši pedagogė nesikreipė, o dabar nejaučia jokios simptomatikos, tyrimo negaus. Nebent už jį sumokės pati. Taigi rizika, kad ligą gali pernešti vaikų darželio vaikai labai menka. Nėra ko išgyventi.
Susirgo ketverių dukra lankanti darželį, susirūpinau, kad reikia atlikti tyrimą dėl COVID-19. Gydytoja nustebo sulaukusi tokio klausimo, sako net į galvą nešovė mintis, kad tai gali būti koronavirusas. Ar dabar susirgus nesibaiminti dėl šio viruso grėsmės?
Greta, 31 m.
Vaikų užkrečiamumas šia liga yra minimalus. Šiuo atveju reikėtų stebėti ir ligos simptomus. Jei vargina tik karščiavimas ir gerklės skausmas, vaiką reikėtų vesti pas LOR specialistą.
Vis dėlto nors tikimybė sirgti koronavirusu menka, apsidrausti niekada nekenkia, juo labiau mergaitė lankosi kolektyve. Siuntimą išsitirti turėtų duoti šeimos gydytojas. Keista, tačiau jie labai sunkiai skiria tyrimus dėl koronaviruso. Vaikams ypač. Mano, kad vaikai neserga, tad ir prasmės tirti nėra. Vis dėlto neseniai Lietuvoje koronavirusu susirgo vaikai pobūvyje kontaktavę su suaugusiaisiais, todėl nederėtų aklai manyti, kad vaikai nėra imlūs šiai ligai.
Kuo SARS-CoV ir MERS-CoV panašūs į COVID-19 ir kaip su jas pavyko įveikti? Ar šios ligos gali atsinaujinti?
Almantas, 54 m.
- Šias ligas sukelia koronavirusai, tačiau skirtinga jų genetinė sandara. SARS-CoV nuo dabartinio COVID-19 skiriasi maždaug trisdešimčia procentų.
2003-siais metais, kai buvo kilusi SARS-CoV pandemija, pasaulis puikiai su ja susitvarkė. Mokslininkai dabar gailisi, kad toliau netyrinėjo SARS-CoV sukėlusio viruso, negalvojo, kad šis gali atsigauti ir atgimti. Taigi per tą laiką jis pakeitė maždaug trisdešimt procentų genetinės informacijos ir tapo kitu virusu.
Su SARS-CoV tuomet puikiai pavyko susitvarkyti karantino pagalba. Mat tada, prieš septyniolika metų, dar nebuvo tokio didelio žmonių judėjimo. Vos atsiradus pirmiesiems ligos atvejams ir žmonėms išsigandus, epidemija neišplito. Tuo metu pats vykau į Prancūziją padėti susitvarkyti su liga.
Tas pats buvo ir su Ebolos virusu. Pirmą kartą, kai šis atsidaro, niekam daug panikos nesukėlė, niekas jo ir netyrinėjo. Tik kilus protrūkiui imta tyrinėti, ieškoti vakcinos. Per porą metų ją atradus virusas buvo suvaldytas.
Sakoma, kad rudenį laukia naujas COVID-19 protrūkis. Kiek čia yra tiesos?
Tatjana, 42 m.
Kad susidarytų kolektyvinis imunitetas, reikalinga maždaug šešiasdešimt procentų persirgusiųjų. Šiuo metu vyksta epidemiologiniai tyrimai, kurie nurodo, kad nė vienoje šalyje šis skaičius nesiekia daugiau aštuonių procentų - antikūnų lygis tikrai labai žemas. Kadangi pasaulyje yra daug virusui imlių žmonių, mokslininkai prognozuoja, kad antra banga bus. Kol nebus bent trijų viruso bangų ir per tą laiką neįgausime imuniteto, virusas gyvuos.
Kokia tikimybė, kad susirgęs COVID-19 vieną kartą neužsikrėsi ir antrą?
Ligita, 36 m.
Pasaulis, deja, dar neturi duomenų, kiek kuriam laikui persirgus koronavirusu susiformuoja imunitetas. Praėjo pernelyg trumpas laikas, kad galėtume vertinti antikūnų veikimą.
Pavyzdžiui, persirgus gripu ar nuo jo paskiepijus žmogus imunitetą įgauna pusmečiui, taigi praėjus šiam laikui skiepas praranda veiksmingumą, todėl jį tenka kartoti.
Vienkartines kaukes reikia naudoti tik kartą. Kaip yra su medžiaginėmis? Ar tai, kad medžiaginę nešioju kelias dienas, ši jau netenka apsauginės funkcijos? Ar galima kaukę paskolinti šeimos nariui?
Augusta, 25 m.
Vienkartinės medicininės kaukės sudrėksta jau po poros valandų, todėl jos tiesiog išmetamos, nes nebetenka apsauginės funkcijos. Per šlapią kaukę išeina visi susikaupę mikroorganizmai. Medžiagines kaukes panaudojus reikėtų išplauti, išdžiovinti ir papildomai išlyginti karštu lygintuvu. Taip kaukė bus visiškai dezinfekuota. Bet ir šių ilgai laikyti negalima, nes ten prikaupiame įvairių mikroorganizmų.
Paskolinti šeimos nariui kaukę galima tik švarią. Pro nosį įsiskirti gali ne tik koronavirusas, bet ir stafilokokas, streptokokas, kiti mikroorganizmai, difterijos ir tymų sukėlėjai. Taigi žmogų užkrėsti galime bet kokia kita liga.
Visai nesvarbu, kad tai - šeimos narys. Juk jie iškeliauja į miestą, lankosi viešose įstaigose, važinėja troleibusais, todėl niekada nežinai, ką gali perduoti. Panaudotos skolinti kitam negalima jokiais būdais.
Esu pensinio amžiaus, patenku į rizikos grupę. Nuėjusi į parduotuvę bijau aplink be apsauginių kaukių lakstančių vaikų. Kodėl nereikalaujama, kad jie dėvėtų kaukes parduotuvėse ir kitose uždarose patalpose?
IRMA, 67 m.
Vaikams iki penkerių-šešerių metų su kauke labai sunku kvėpuoti, jie ima dusti. Net ir suaugusieji jaučia, kad su kauke ilgai būti negali, stinga oro. Tokio amžiaus vaikams ir neišaiškinsi, kodėl ją reikia dėvėti.
Be to, pastebėta, kad vaikai žymiai rečiau užsikrečia koronavirusu. Na, o paskutinieji atvejai – išskirtiniai. Su suaugusiaisiais jie bendravo, matyt, labai glaudžiai: sėdėjo ant kelių, bučiavosi, buvo nešiojami ant rankų.
Dėl kaukių dėvėjimo labiau nuostabą kelią odontologiniai kabinetai: einant pas odontologą šie į paslaugos kainą įskaičiuoja savo apsaugos priemones – aprangą ir kaukę. Nelogiška, kad už tai turi mokėti pacientas.
Vieni ir autobuse nedėvi kaukių, kiti gi net automobilį vairuoja su kauke. Aš iš įpročio dar visur vaikštau su kauke, nors jau nebereikalinga. Kaip elgis su tom kaukėm viešoje erdvėje?
NORBERTAS, 32 m.
Po Pirmojo pasaulinio karo, kai Kaune įsikūrė sanitarijos skyrius, pirmas dalykas, kurį šis numatė, – mieste statyti pirtis, o gyventojams nurodė plautis rankas. Taigi tai jau sena kaip gyvenimas taisyklė, tačiau ją dažnai pamirštame.
Retas atėjęs į kavinę pirmiausiai nueina į tualetą nusiplauti rankų, iškart atėjęs iš gatvės sėdasi prie staliuko užsisakinėti maisto. Tik jei prispiria reikalas, kartu nusiplauna ir rankas. Blogai, kai žmonės atsipalaidavę net autobuse.
Dažnai girdžiu džiaugiantis, kad pagaliau sugrįžome į normalias gyvenimo vėžias. O kaukes turėtume dar bent kelias savaites nešioti visi. Nors karantinas baigėsi, dar nereiškia, kad virusas dingo. Mūsų mąstymas dėl bendros higienos labai primityvus.
Komentuoti: