Pasiekė proveržį
 
Kaip rašo „Newsweek“, Epigenetikos laboratorijos tyrėjai Perkinso medicinos tyrimų institute Perthe nuo 2020 metų tiria, kaip bičių nuodai gali sunaikinti agresyvias krūties vėžio ląsteles. Laboratorijos mokslininkė dr. Edina Wang pasakoja, kad šiemet pasiektas reikšmingas proveržis – pavyko sukurti tikslinę melitino – pagrindinio bičių nuodų komponento – formą, kurią galima saugiai švirkšti tiesiai į kraujotaką.
 
„Vos viena injekcija sunaikina vėžines ląsteles per šešias valandas, o terapinis poveikis trunka iki savaitės“, – „Newsweek“ teigė E.Wang. Mokslininkė paaiškino, kad melitinas veikia pradurdamas ląstelių membranas. Tačiau natūralus melitinas yra pernelyg toksiškas – pažeidžia ir sveikus audinius, todėl tyrėjai sukūrė specialią jo formą.
 
Komanda atrado, kad visi bičių nuodai atakuoja krūties vėžio ląsteles efektyviau nei vien melitinas. Tai rodo, jog nuoduose yra kitų komponentų, padedančių melitinui tiksliau nukreipti ataką į vėžines ląsteles.
 
Agresyvioms vėžio formoms
 
Amerikos vėžio draugija prognozuoja, kad šiemet JAV bus diagnozuota apie 317 tūkst. naujų invazinio krūties vėžio atvejų, o apie 42 tūkst. moterų mirs nuo šios ligos. Krūties vėžys šalyje išlieka dažniausia moterų onkologinė liga po odos vėžio.
 
Hormelio instituto vadovas dr. Robertas Clarke'as „Newsweek“ pabrėžė, kad australų tyrimas ypač reikšmingas gydant trigubai neigiamą krūties vėžį (TNBC). Ši agresyvi vėžio forma neturi estrogeno, progesterono ir HER2 receptorių, todėl ją sunku gydyti įprastais metodais. „Mums tikrai reikia naujų galimybių pacientams, kuriems diagnozuojamas TNBC“, – teigė R.Clarke'as.
 
Kaip rašo „Newsweek“, tyrėjai dar 2020 metais nustatė, kad melitinas greitai sunaikina trigubai neigiamo ir HER2 teigiamo krūties vėžio ląsteles.
 
Plečiasi tyrimų laukas
 
Mokslininkai pradėjo tirti, ar tas pats gydymas galėtų būti taikomas ir kiaušidžių vėžiui. Anot E.Wang, pradiniai rezultatai parodė, kad modifikuotas, į vėžio ląstelių naikinimą orientuotas melitinas šešis kartus efektyvesnis prieš kiaušidžių vėžio ląsteles nei grynas melitinas.
 
„Nors dar anksti, pradiniai rezultatai žada gerą“, – žiniasklaidai teigė mokslininkė. Ji pridūrė, kad tyrėjai toliau ruošiasi klinikiniams tyrimams.
 
Kaip „Newsweek“ paaiškino E.Wang, mokslininkai prie melitino pridėjo specialius komponentus, leidžiančius jam tiksliai pasiekti navikų vietas. „Modifikuotas melitinas ne tik sukelia vėžio ląstelių mirtį per kelias valandas, bet ir padeda pristatyti sudėtingus baltymus bei molekulinius „krovinius“, kurie paprastai sunkiai prasiskverbia į navikus“, – teigė mokslininkė.
 
Tyrėjai pabrėžia, kad pelėms, gavusioms mažas modifikuoto melitino dozes, nepasireiškė jokių toksiškumo požymių.
 
Papildys įprastą gydymą
 
Kaip teigia mokslininkai, tikslingas melitinas greičiausiai papildys, o ne pakeis tradicinius gydymo metodus.
 
„Chemoterapija ir radioterapija vis dar yra standartinis gydymas daugeliui pacientų, tačiau jos turi reikšmingų šalutinių poveikių ir ne visada efektyvios prieš agresyvias ar atsparias vėžio formas, – aiškino E.Wang. – Mūsų tikslas – sukurti tikslinę terapiją, kuri galėtų sumažinti priklausomybę nuo tradicinių gydymo metodų arba padidinti jų efektyvumą. Ateityje tai gali padėti sukurti labiau personalizuotas ir mažiau toksiškas gydymo galimybes pacientams.“
 
Amerikiečių žiniasklaida rašo, kad vaistai iš natūralių produktų vėžiui gydyti naudojami jau seniai. Pavyzdžiui, vinblastinas gaminamas iš Madagaskaro barvinuko augalo, o paklitakselis – iš Ramiojo vandenyno kukmedžio žievės. „Yra ilga ir sėkminga natūralių produktų vertimo į efektyvius priešvėžinius vaistus istorija“, – „Newsweek“ teigė R.Clarke'as.
 
„Australų tyrimas išsiskiria tuo, kad nustatė, jog tam tikros krūties vėžio formos yra jautresnės nuodams nei kitos. Pelių tyrimai parodė gerą aktyvumą prieš trigubai neigiamą krūties vėžį, o tai ypač svarbu“, – sakė Hormelio instituto vadovas.
 
Vis dėlto ekspertas įspėja dėl saugumo – tyrimai su pelėmis ne visada pasitvirtina žmonėms. „Daugelis daug žadančių vaistų nepasiteisina pereinant nuo pelių prie žmonių“, – perspėjo R.Clarke'as.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!