Sistema sugriauta ne per dieną
 
Pastaraisiais metais Venesuelos sveikatos apsaugos sistema buvo apibūdinama kaip viena labiausiai nukentėjusių Lotynų Amerikoje – tai lėmė tiek ekonominiai sunkumai, tiek politinė krizė. Po prezidento Nicolo Maduro sulaikymo 2025-ųjų pabaigoje šalyje kilo viltis, kad gali prasidėti permainos. Tačiau jos sveikatos apsaugos srityje vyksta lėtai, nes, kaip žurnale „El Nacional“ sako gydytoja M.Fernanda: „Sveikatos sistema buvo sugriauta ne per vieną dieną, todėl jos atkūrimas užtruks metus.“
 
Pagal UNICEF humanitarinį situacijos vertinimą, sveikatos sistema toliau blogėja – motinų, naujagimių ir vaikų mirties rodikliai yra aukšti, o prieiga prie vakcinacijos ir toliau išlieka ribota. Skiepijimo aprėptis tebėra žemesnė nei 72 proc., o maždaug 30 proc. kūdikių iki 1 metų nėra gavę apskritai jokių vakcinų. Be to, 11 proc. vaikų iki 5 metų susiduria su svorio problemomis dėl prastos mitybos, 24 proc. moterų kenčia nuo anemijos.
 
UNICEF duomenimis taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad beveik kas antra ligoninė susiduria su geriamojo vandens trūkumu ir tai didina infekcinių bei kitų ligų riziką.
 
Vaistų trūkumas
 
Venesueloje fiksuojamas visų gyvybiškai svarbių vaistų, pavyzdžiui, antibiotikų ar insulino trūkumas, onkologiniai preparatai tiesiog nepasiekiami eiliniams gyventojams. „Dėl įtampos tiekimo grandinėse ir sankcijų, vaistų kainos išaugo tiek, kad daugelis pacientų jų neįperka“, – sako Nacionalinės medicinos akademijos vadovas Huniades Urbina-Medina. 
 
Šiuo metu ligoninėse taip pat trūksta būtiniausių vaistų, medicinos įrangos ir personalo. Daug sveikatos priežiūros specialistų per pastarąjį dešimtmetį emigravo, siekdami geresnių darbo sąlygų. Venesuelos sveikatos apsaugos ministerijos atstovas Julio Ramírezas laikraščiui „El Universal“ komentavo: „Mūsų pagrindinis tikslas yra sugrąžinti gydytojus į šalį ir užtikrinti, kad kiekvienas pacientas gautų reikiamą pagalbą.“
 
Pabrėžiama tai, kad Venesuela vis dar yra smarkiai priklausoma nuo vaistų žaliavų importo – importuojamos žaliavos sudaro apie 90 proc. visų farmacijai reikalingų medžiagų. Turint omenyje didžiulius tiekimo sutrikimus, tikėtina, kad vaistų pasiekiamumas išliks rimta sveikatos sistemos problema.
 
Tarptautinė parama
 
Papildomi duomenys iš humanitarinių ataskaitų rodo, jog medicinos personalo stygius Venesueloje yra didžiulis. Dėl to, nepaisant politinio chaoso, kuris įsivyravo po šalies prezidento sulaikymo ir su tuo susijusių įvykių, pagalbą ir toliau teikia Kuba. Šios šalies medikai tęsia darbą Karakase, teikia pagalbą ligoninėms ir pacientams. Oficialūs Kubos šaltiniai praneša, kad brigados nariai „atnaujino savo pareigas ir yra pasiruošę tarnauti Venesuelos žmonėms iki paskutinio momento“. 
 
Kuba tradiciškai yra viena didžiausių sveikatos pagalbos teikėjų Venesueloje pagal abipusį susitarimą – nuo 2003 m. daugiau nei 165 tūkst. Kubos sveikatos specialistų dirbo šalyje. Daugelyje atokiausių Venesuelos regionų, kur vietiniai gydytojai dažnai nesiryžta dirbti dėl sunkių sąlygų ar menko finansavimo, Kubos specialistai tapo pagrindine sveikatos paslaugų grandimi. Anot statistinių duomenų, kuriuos pateikia Venesuelos sveikatos apsaugos ministerija, 2024 metais šalyje dirbo apie 8 tūkst. Kubos medicinos darbuotojų.
 
Daugelis Venesuelos gyventojų, ypač socialiai pažeidžiamose bendruomenėse, tiesiogiai pajuto Kubos pagalbos įtaką. Pavyzdžiui, Felipas iš Barinaso provincijos laikraščiui „Ultimas Noticias“ pasakojo: „Kai mūsų vietos gydytoja išvyko į Ispaniją, likome be jokių specialistų, tačiau Kubos gydytojas Manuelis atvyko jau po mėnesio. Jis ne tik gydė vaikus, bet ir organizavo paskaitas apie mitybą bei higieną.“
Tačiau ir šis bendradarbiavimas vyksta sudėtingu laikotarpiu: Kubos prezidentas Miguelis Díazas-Canelis viešai kritikavo JAV veiksmus ir pavadino juos „valstybiniu terorizmu prieš Venesuelą“. Kartu jis pridūrė, kad Kubos gydytojai šioje šalyje ir toliau tęsia savo misiją.
 
Vienos Karakaso poliklinikos vadovė Carmen Delgado žurnale „Correo del Orinoco“ pabrėžė: „Be Kubos specialistų pagalbos daugelis klinikų šiuo metu negalėtų veikti – jie užpildo spragas ten, kur labiausiai trūksta medikų.“
 
Vis dėlto, anot sveikatos politikos komentatoriaus Ricardo Peños, „nors Kubos pagalba yra reikšminga, ji negali visam laikui atstoti vietinių specialistų ir sisteminių reformų“. Tokia pagalba, anot jo, iš tiesų yra būtina, tačiau tai tegali būti tik laikina priemone, kol Venesuela atkurs savo sveikatos priežiūros sistemą.
 
Šokiruoja savanorių medikų algos
 
Kita vertus, žiniasklaidoje pasirodo ir kritikos dėl Kubos medicinos specialistų darbo sąlygų bei atlyginimų. Organizacija „Human Rights Watch“ pernykštėje ataskaitoje pažymėjo: „Nors Kubos gydytojų indėlis į Venesuelos sveikatos apsaugą neabejotinas, būtina užtikrinti, kad jų teisės ir orumas nebūtų pažeidžiami.“
 
Žmogaus teisių organizacijos nurodo, kad iš Kubos su misija atvykusių medikų atlyginimai yra gerokai mažesni nei vietinių ar kitų užsienio specialistų. Dažnai dalis atlyginimo, kurį už juos moka Venesuela, yra pervedama tiesiai Kubos vyriausybei, o patys gydytojai gauna tik nedidelę sumos dalį – kartais vos 10-25 proc. visos išmokėtos sumos. Dėl to realus mėnesinis atlygis Kubos medikams svyruoja nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų JAV dolerių, priklausomai nuo pareigų ir darbo vietos, tačiau šie skaičiai dažnai yra žemesni už Venesuelos ar regiono vidurkius.
 
Apibendrinant, tiek žiniasklaida, tiek ir tarptautinės organizacijos vienareikšmiškai teigia, kad Venesuelos sveikatos sistema išlieka vienu labiausiai pažeidžiamų sektorių šalyje. Tarptautiniai partneriai, tokie kaip UNICEF, siekia išlaikyti gyvybiškai svarbias paslaugas, tačiau tokia plataus masto krizė reikalauja ne tik pagalbos, bet ir stabilumo politinėje bei ekonominėje erdvėje. Kaip pabrėžia sveikatos politikos analitikas Luisas Torresas: „Be politinio stabilumo ir ilgalaikės strategijos nebus tvaraus pagerėjimo.“

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!