Kodėl tirti būtina?
 
Išanalizavę beveik 21 tūkst. dalyvių iš JAV 50 valstijų anketos duomenis, tyrėjai priėjo prie išvados, kad dažnas dirbtinio intelekto naudojimas yra susijęs su didesne depresijos, nerimo ir dirglumo simptomų tikimybe. Nors dirbtinis intelektas atsirado tik prieš kelerius metus, jis jau yra nuolatinė daugelio žmonių gyvenimo dalis. Nesvarbu, ar klausiama „ChatGPT“, kaip paruošti vištieną su kariu, ar naudojamasi duomenų apibendrinimui darbo tikslais, dirbtinio intelekto įtakos neįmanoma ignoruoti. Dar daugiau, būtina tirti jo poveikį vartotojų sveikatai.
 
Jau yra neoficialių įrodymų, kad pokalbių robotai gali pakurstyti žmones ne tik priimti klaidingus sprendimus, bet ir skatinti mintis apie savižudybę. Nepaisant šių nerimą keliančių ankstyvųjų signalų, mažai akademinių tyrimų buvo skirta dirbtinio intelekto naudojimui ir psichinei sveikatai. Naujausias tyrimas šiek tiek padeda užpildyti šią spragą.
 
Tyrėjai pasinaudojo apklausos duomenimis, kurioje dalyvavo 20 847 dalyviai iš 50 JAV valstijų, visi apklaustieji buvo 18 metų ir vyresni.
 
Anketoje dalyvių buvo klausta, kaip dažnai jie naudojasi dirbtiniu intelektu. Iš pateiktų atsakymų buvo galima rinktis: niekada, naudojausi keletą kartų, naudojuosi maždaug kartą per mėnesį, maždaug kartą per savaitę, kelis kartus per savaitę, kiekvieną dieną ir kelis kartus per dieną. Taip pat buvo klausta, ar dirbtiniu intelektu naudojamasi asmeniniais tikslais, darbui ar mokslams.
 
Taip pat anketoje užduoti klausimai apie psichinę sveikatą, naudojant 9 punktų paciento sveikatos klausimyną (PHQ-9), kuriame renkama informacija apie depresijos simptomus. Taip pat į apklausą įtraukta ir 2 punktų generalizuoto nerimo sutrikimo skalė (GAD-2). Be šios informacijos, tyrėjai taip pat turėjo prieigą prie asmeninių respondentų duomenų, tokių kaip namų ūkio pajamos bei išsilavinimas.
 
Tyrimo rezultatai
 
Analizė parodė, kad 10,3 proc. visų respondentų dirbtiniu intelektu naudojosi kasdien, iš jų 5,3 proc. – ir kelis kartus per dieną. Tarp kasdienių vartotojų maždaug pusė jų technologiją naudojo darbui, 11,4 proc. – mokymuisi, o daugiausia, net 87,1 proc. – asmeninėms reikmėms. Taip pat pastebėta, kad dirbtinio intelekto naudojimo skirtumai priklauso nuo to, kokiai demografinei grupei respondentas priskiriamas. Pavyzdžiui, dažniausiai dirbtiniu intelektu naudojosi jaunesni asmenys, dažniau vyrai, taip pat turintys aukštesnį išsilavinimą bei turintys didesnes namų ūkių pajamas. Aktyvesnis šios technologijos naudojimas pastebėtas ir tarp gyvenančių miestuose.
 
Tyrimo rezultatus komentavo Harvardo medicinos mokyklos psichiatrijos profesorius Roy‘us H.Perlisas. Pasak jo, tikimybė, kad pasireikš vidutinio sunkumo depresija (tai yra riba, kurią pasiekusį pacientą gydytojai paprastai nukreipia įvertinimui ir gydymui) buvo 30 proc. didesnė tarp tų, kurie bent kartą per dieną naudojo dirbtinį intelektą. Nagrinėjant duomenis per nerimo ir dirglumo prizmę, išryškėjo panašus modelis. Tačiau atkreipiamas dėmesys, kad šis ryšys su psichinės sveikatos problemomis buvo reikšmingas tik tuo atveju, kai dirbtinis intelektas naudotas asmeniniais, o ne darbo ar mokymosi tikslais.
 
Ryškesnė sąsaja tarp depresijos požymių ir dirbtinio intelekto naudojimo pastebėta 25-44 ir 45-64 metų amžiaus grupėse.
 
Daugiau klausimų nei atsakymų
 
Tyrimo rezultatai, ypač kai tai susiję su nauja sritimi, dažnai kelia daugiau klausimų nei pateikia atsakymų. Ne išimtis ir šis tyrimas. Pavyzdžiui, šiandien, nagrinėjant depresijos sąsajas su dirbtinio intelekto naudojimu, nėra aišku, ar depresija yra technologijos naudojimo priežastis, ar pasekmė. „Tikrai įmanoma, kad žmonės, kuriems pasireiškia didesni depresijos simptomai, dažniau naudoja dirbtinį intelektą. Tik atsitiktinių imčių tyrimas galėtų mums į šį klausimą atsakyti užtikrintai, aišku, ilgalaikis žmonių stebėjimas taip pat padėtų“, – tikino R.Perlisas.
 
Kitas atviras klausimas lieka, kodėl dažniau depresija, naudojant dirbtinį intelektą, pastebima tam tikrose amžiaus grupėse. Mat jaunesnių nei 25 metų arba vyresnių nei 64 metų žmonių grupėse toks ryšys tarp depresijos simptomų ir dirbtinio intelekto naudojimo nepastebėtas. „Galbūt šios grupės labiau linkusios naudoti dirbtinį intelektą kitaip, kitokias būdais, bet mes to dar nežinome“, – sakė R.Perlisas.
 
Kur yra riba?
 
Nors šio tyrimo rezultatai gali kelti nerimą, R.Perlisas mano, kad dirbtinio intelekto naudojimas asmeniniais tikslais vis tiek gali būti naudingas, jei tai daroma tinkamai: „Iš tiesų, dirbtinis intelektas turi gerąją pusę: jis sumažina žmogaus darbo naštą ir gali pagerinti psichinę sveikatą. Tačiau jei tai bus daroma tikro žmogiško ryšio sąskaita, dirbtinio intelekto naudojimas turės didelių neigiamų pasekmių.“
 
Daugelis ekspertų optimistiškai vertina dirbtinio intelekto potencialą, kaip priemonę, galinčią pagerinti psichinę sveikatą, tačiau ir čia galioja ta pati auksinė taisyklė: kas per daug – tas nesveika. Vargu ar kada pokalbių robotai gebės atstoti gyvą žmonių bendravimą ir jo teikiamą naudą mūsų psichinei sveikatai. Tad svarbu nepamišti – nors ir labai naudinga, tai tėra tik priemonė.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!