Longevity industrija – viena sparčiausiai augančių verslo šakų. Pernai ji buvo vertinama maždaug 21 milijardu dolerių, o iki 2035 metų, prognozuojama, išaugs iki 63 milijardų.
 
Ispanijoje dėmesio centre neseniai atsidūrė „Biow“ – šveicarų kompanijos aparatas, kuris, kaip skelbiama, gali regeneruoti ląsteles, sumažinti oksidacinį stresą ir pailginti gyvenimą. Vartotojų asociacijos jau pateikė skundus valdžios institucijoms, o mokslininkai į miltus mala kompanijos argumentus.
 
Naudos neįrodė
 
„Biow“ veikimo principas, pasak gamintojų, paprastas: aparatas generuoja anijonus – neigiamai įkrautas daleles, kurios patenka į organizmą kvėpuojant. Kompanija teigia, kad šios dalelės kaupiasi kūno skysčiuose, išlieka ten keturias penkias savaites ir, patekusios į ląsteles, gerina mitochondrijų veiklą.
Vienintelė problema – niekas neįrodė, jog tai iš tiesų veikia.
 
Kompanijos pateiktą pusantro šimto puslapių „mokslinį“ dokumentą Katalonijos atvirosios universiteto medicinos molekulinės biologijos profesorius ir ilgaamžiškumo ekspertas Salvadoras Macipas pavadino pseudomokslu:
„Dokumentas – dar nepaskelbtų duomenų ir pirminių kitų laboratorijų tyrimų kratinys, kuris pagrindžia pačią idėją, bet ne aparato veikimą.“
Jis atkreipė dėmesį, kad visi straipsniai publikuoti „Frontiers“ grupės žurnaluose, kurie, anot profesoriaus, „turi abejotiną reputaciją, ne kartą kaltinti, kad yra plėšrūs leidėjai – publikuoja už pinigus“.
 
Kompanijos mokslinis pagrindas – itin kuklus: vienas tyrimas su 58 dalyviais ir du eksperimentai su pelėmis. Juose užfiksuoti tam tikri ląstelių parametrų pokyčiai, kurie, mokslininkų teigimu, nebūtinai virsta realia nauda žmonių sveikatai. Neseniai atlikta analizė parodė, kad tik apie 5 proc. gyvūnams išbandytų terapinių intervencijų patvirtinamos žmonėms.
 
Vilioja pavardėmis
 
„Biow“ marketingas remiasi dviem triukais: žinomų žmonių vardais ir prestižinių institucijų logotipais.
 
Kompanijos vadovas Pedro Llana tvirtina, kad aparatą naudoja Messi, Ronaldo, Barselonos ir Madrido futbolo komandos. „Futbolininkai yra sužavėti“, – teigė jis. Tačiau nė vienas minėtų sportininkų ar klubų to viešai nepatvirtino.
 
Reklaminiuose bukletuose puikuojasi Oviedo universiteto, Navarros universiteto klinikos, Mursijos katalikų universiteto, Ispanijos olimpinio komiteto logotipai. Šalia – citata, priskiriama olimpinio komiteto prezidentui Alejandro Blanco: „Biow pagerina sportinį našumą ir atsigavimą.“
 
„Tai nėra jokia oficiali mūsų prezidento deklaracija, – ispanų žiniasklaidai teigė Olimpinio komiteto atstovai. – Jau paprašėme kompanijos peržiūrėti savo medžiagą.“
 
Sureagavo ir Mursijos universitetas: „Tiesa, kompanija finansuoja mūsų tyrimus, bet mes nesakome, kad jų aparatas veikia ar rekomenduojame jį pirkti. Mes tik darome tyrimus.“
 
Pateikė skundą
 
Ispanijos vartotojų asociacija OCU jau paskelbė „Biow“ stebuklo produktu – šis terminas vartojamas prekėms, kurios skelbiasi turinčios medicininių savybių be jokių įrodymų. Viena didžiausių Ispanijos vartotojų teisių gynimo organizacijų „Facua“ asociacija pateikė skundą ministerijoms, kaltindama kompaniją apgaulinga reklama.
 
„Manome, kad yra pakankamai elementų pradėti baudžiamąjį procesą. Reklama yra pasityčiojimas, ir tai negali likti be pasekmių“, – teigia „Facua“ atstovas Rubénas Sánchezas.
 
Be „Biow“ rinkoje yra ir daugiau panašių „stebuklų“. Masažą atliekantys „Nike“ batai už 899 dolerius, „Elemind“ galvos juosta už 349 dolerius, skirta „perjungti smegenis į poilsio režimą“, ląstelių generacijai skirta „Ammortal Chamber“ kapsulė už 160 tūkstančių, išmanieji „Incora“ auskarai iš 18 karatų aukso moterų hormonams sekti.
 
Populiaru ir Lietuvoje
 
LSMU Kauno ligoninės klinikinė farmakologė Eglė Karinauskė pastebi, kad nors Lietuvoje „Biow“ tipo aparatų dar nėra, ląstelių regeneraciją skatinančių ar senėjimą stabdančių produktų paklausa sparčiai auga.
 
Problema, anot gydytojos, kad dažniausiai tokie prietaisai nėra registruoti kaip medicininiai ir neturi CE ženklinimo sveikatos technologijoms.
 
„Tokių prietaisų rinkodarai dažnai pasitelkiami mokslo terminai – mitochondrijos, oksidacinis stresas, autofagas – ir tada visuomenė patiki. Bet realios klinikinės naudos gali ir nebūti“, – aiškina klinikinė farmakologė.
 
Jos teigimu, apie stebuklo produktus įspėja keletas raudonų vėliavėlių. „Pirmoji – mažos imties, prastos kokybės tyrimai be kontrolinės grupės. Antroji – jei produktas neregistruotas kaip medicinos priemonė, neturi CE ženklinimo. Kitas įtartinas požymis – dideli pažadai, pavyzdžiui, „regeneruoja ląsteles“, „gerina mitochondrijų funkciją“, „lėtina senėjimą“. Tai žodžiai, kurie iš esmės nieko nepasako, kas galėtų būti susiję su klinikine praktika. Mokslinė terminologija dažnai iškraipoma arba naudojama ne pagal kontekstą“, – atkreipia dėmesį E.Karinauskė.
 
Išpūsta kaina – dar vienas įspėjamasis signalas. „Rinkodaroje veikia principas – jei kainuoja daug, vadinasi, veikia, bet dažniausiai tai nepagrįsta klinikinėmis žiniomis“, – sako gydytoja.
 
Placebas už tūkstančius
 
Kodėl žmonės perka tokius aparatus, net jei abejoja jų veikimu?

„Žmogus, investuodamas didelę sumą, susikuria lūkesčius, kad dabar jau rūpinasi savo sveikata. Kuriami produkto naudojimo ritualai, tikintis, kad padės miegui, energijai“, – aiškina LSMU Kauno ligoninės klinikinė farmakologė Eglė Karinauskė. Jos teigimu, savijauta tikrai gali pagerėti, „bet ne dėl mitochondrijų funkcijos, o dėl placebo ir nusiteikimo išleidus daug pinigų“.

 
Net jei aparatas ir keistų kai kuriuos laboratorinius rodiklius, tai dar nereiškia realios naudos sveikatai, tvirtina gydytoja: „Biomarkerių nustatymas yra vienas pirmųjų žingsnių, bet tai dar toli iki pritaikymo klinikinėje praktikoje. Juos dar reikia validuoti, atlikti didelės apimties palyginamuosius tyrimus. O jei kalbame apie ilgaamiškumą, „šviečiasi“ labai sudėtingas tyrimo dizainas.“
 
„Nors ir norėtųsi tikėti, kad, pavyzdžiui, mitochondrijų aktyvumo pokytis yra lygu ilgesnei gyvenimo trukmei, gaila, taip nėra. Tyrimai su gyvūnais yra saugumo tyrimai, o ne veiksmingumo, tad po šių tyrimų galime geriausiu atveju prieiti prie išvados, kad galime bandymus atlikti su didesniais gyvūnais ir galų gale žmonėmis“, – teigia E.Karinauskė.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!