Su spalio pradžia žiūrovus pasiekęs serialas „Monstras: Edo Geino istorija“ sukėlė aibę diskusijų ne tik viešojoje erdvėje, bet ir įtraukė psichikos sveikatos ekspertus. Šiurpi vyro istorija kelia daugybę klausimų: nuo psichikos ligų stigmos iki visuomenės sąmoningumo bei galimybių tokiems pacientams padėti, kol dar neprieita iki tragedijos.
Psichologinės traumos, prevencija ir empatija – ko galime pasimokyti iš garsiojo serialo?
Kas tas Edas Geinas?
Serialo kūrėjai Ryanas Murphis ir Ianas Brennanas siekė papasakoti tikrais faktais paremtą istoriją apie Edą Geiną – vieną garsiausių XX a. JAV nusikaltėlių, vadintą „Plainfieldo mėsininku“. Pastarasis išgarsėjo ne tik dėl įvykdytų žmogžudysčių, bet ir dėl kapų plėšimo bei makabriškų veiksmų su aukų kūnais.
E.Geino nusikaltimai įkvėpė tokius siaubo filmų personažus kaip Normaną Batesą („Psicho“), Leatherface („Teksaso grandininio pjūklo žudynės“) ir Buffalo Billą („Avinėlių tylėjimas“).
Seriale vaizduojama E.Geino vaikystė, sudėtingi santykiai su religinga ir dominuojančia motina, socialinė izoliacija, psichikos sveikatos problemos ir pamažu auganti jo psichozė. Kūrinys ne tik rekonstruoja nusikaltimus, bet ir analizuoja, kaip tokios asmenybės atsiranda, kokią įtaką turi aplinka, šeima ir visuomenė. Taip pat keliami klausimai apie žiniasklaidos vaidmenį, popkultūros susižavėjimą tikrais nusikaltimais ir mūsų pačių atsakomybę.
Pagrindinius vaidmenis atlieka Charlis Hunnamas (Edas Geinas) ir Laurie Metcalf (motina Augusta). Serialas išsiskiria psichologiniu gilumu, vizualiniu stiliumi ir provokuoja diskusijas apie psichikos sveikatą, prevenciją bei empatiją.
Psichikos sveikatos iššūkiai
„Monstras: Edo Geino istorija“ – ne tik kriminalinė drama, bet ir gili psichologinė studija, atskleidžianti, kaip psichikos sveikatos sutrikimai bei neišspręstos traumos gali lemti tragedijas. Šiame seriale kruopščiai rekonstruojama istorija verčia žiūrovus pažvelgti į žmogaus elgesio motyvus per psichologijos ir visuomenės sveikatos prizmę. Edas Geinas – sudėtinga asmenybė, kurios likimą ženklino vaikystės traumos, izoliacija, socialinė atskirtis bei nesuprasta psichikos liga.
„Tai serialas, kuris neleidžia atsitraukti ir verčia susimąstyti apie psichikos ligų prevenciją bei ankstyvos pagalbos svarbą“, – rašo „The New York Times“.
Pateikdami E.Geino istoriją serialo kūrėjai kviečia diskusijai: kaip galėtume užkirsti kelią panašioms tragedijoms, jei daugiau dėmesio skirtume psichologinei pagalbai, švietimui apie psichinę sveikatą ir bendruomenės jautrumui. Ir kartu serialo kūrėjai žiūrovui nejučia suformuoja ir dar vieną klausimą: ar to meto visuomenė galėjo laiku pastebėti E.Geino psichologinius sunkumus ir suteikti reikiamą palaikymą? Kiek šiandienė visuomenė būtų pajėgi padėti tokių psichinių sutrikimų turinčiam žmogui? Juk net ir šiandien neretai žmonės, įkalinti panašioje ligoje, lieka nepastebėti ar ignoruojami. Serialas primena, kad tik bendruomenės aktyvumas, pasitikėjimas ir tolerancija gali padėti išvengti socialinės atskirties, kuri dažnai tampa tragiškų įvykių priežastimi.
Tačiau atmosfera seriale kuria įtampą ir skatina žiūrovą nebijoti pažvelgti į nemalonią tikrovę, su kuria dažnai susiduria žmonės, turintys psichikos sveikatos problemų. Žurnalas „Rolling Stone“ komentuoja: „Garso takelis ir vizualiniai sprendimai kelia šiurpą, bet išlieka rafinuoti ir tikslūs – jie padeda labiau įsigilinti į personažų išgyvenimus.“
Įsitraukė ir psichologai
Žaibiškai išpopuliarėjęs serialas sulaukė ne tik kritikų, bet ir psichikos sveikatos specialistų bei psichologų dėmesio. JAV psichologijos profesorė, Kultūros ir traumos tyrimų laboratorijos vadovė dr. Thema Bryant viešai įspėjo, kad jei žmogui patinka žiūrėti tokius serialus kaip „Monstras: Edo Geino istorija“ ir tai tampa būdu atsipalaiduoti, verta susimąstyti, kodėl trauma ar smurtas tampa „ramybės“ šaltiniu. Ji pabrėžė, kad kai kurie žmonės, užaugę stresinėje aplinkoje, gali painioti ramybę su nuoboduliu, todėl juos traukia prie traumuojančio turinio.
Kiti specialistai priduria, kad žmonės, patys išgyvenę traumas, gali žiūrėti tokius serialus norėdami „saugiai“ tokiose patirtyse pabūti iš naujo arba ieškoti teisingumo, kurio gyvenime patys nesulaukė.
Jungtinės Karalystės verslo psichologė Danniellė Haig atkreipė dėmesį, kad serialas vaizduoja E.Geiną kaip žmogų, turėjusį nediagnozuotą šizofreniją, tačiau įspėjo, jog tokie vaizdavimai gali stiprinti klaidingą nuomonę, kad žmonės su šizofrenija yra pavojingi. Tyrimai rodo, jog dauguma sergančiųjų šizofrenija nėra linkę į smurtą, nebent liga būtų lydima kitų problemų, pavyzdžiui, priklausomybių. Tad psichologė pabrėžė, kad nuolatinis smurto ir psichikos ligų siejimas žiniasklaidoje gilina stigmą ir trukdo visuomenei suprasti tikrąsias ligos priežastis bei prevencijos galimybes.
Aktoriaus darbas pribloškiamas
Nepaisant žeriamos kritikos negalima nuneigti ir to, kad serialas drąsiai kelia klausimus apie blogio prigimtį, psichikos ligų dehumanizaciją ir visuomenės narių atsakomybę. Jis kviečia būti atidesniems vieni kitiems, nepamiršti, kad už kiekvienos istorijos slypi asmuo, kuriam buvo galima padėti anksčiau. O apie tai kalbėti niekada nėra per vėlu.
Serialas „Monstras: Edo Geino istorija“ – ne šiaip kriminalinė drama, bet ir socialinė pamoka apie psichikos sveikatos svarbą ir prevencijos reikšmę.
Didžiulio dėmesio sulaukė ir pagrindinio aktoriaus meistriškumas – kritikų teigimu, jo vaidmuo ne tik įtikinamai perteikė psichologinius išgyvenimus, bet ir paliko neišdildomą įspūdį žiūrovams ir specialistams. JAV pramogų verslo žurnalas „Variety“ rašo: „Aktoriaus darbas pribloškia ir nusipelno apdovanojimų. Tikėtina, kad artimiausiuose prestižiniuose televizijos apdovanojimuose jo pavardė bus tarp pagrindinių nominantų.“
Kad taptų E.Geinu, Ch.Hunnamas stengėsi susirinkti šia tema kuo daugiau informacijos, o siekdamas sukurti kuo įtikinamesnį personažą net numetė 13 kilogramų, kad taptų kuo liesesnis, atrodytų labiau išsekęs, taip pat lavino balsą, kad jo tembras būtų kuo aukštesnis. „Balsas turėjo būti tikrai konkretus“, – rugpjūtį toli nuo „Monstro“ filmavimo aikštelės įprastu šiaurės anglų akcentu žurnalistams kalbėjo Ch.Hunnamas. Balso paieškos buvo sudėtingos, tuo kad išlikusių E.Geino balso įrašų yra ypač mažai.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: