Šaukštas deguto suomių sveikatos sistemoje

Rūta Kerulytė
2019-08-26
Suomija sėkmės pavyzdžiu laikoma bene visose srityse. Ne išimtis ir sveikatos apsauga. Vis dėlto patys suomiai tikina – veltui kalbama tik apie šviesiąją šalies sveikatos politikos pusę.
Šaukštas deguto suomių sveikatos sistemoje
Suomijoje priėmimas pas šeimos gydytoją poliklinikoje pacientui atsieina vidutiniškai 16,10 euro, o konsultacija ligoninėje – 38 eurus. Už kiekvieną ligoninėje praleistą naktį taip pat tenka atsiskaityti.

Decentralizacija – it katė maiše
Sveikatos apsaugos politikoje yra skylių, tikina patys suomiai. Parlamente šiais metais eilinį kartą nepritarta siūlomai sveikatos reformai. Dėl šios priežasties atsistatydino jau antra vyriausybė iš eilės. Suomijos sveikatos sektoriaus padėtis iš pirmo žvilgsnio atrodo puiki, bet medikai baiminasi, kad nebe ilgam.
Sveikatos priežiūra šalyje daugelį metų įgyvendinama decentralizacijos principu: ja rūpinasi atskiros savivaldybės. Šiose gyventojų skaičius svyruoja nuo šimtų tūkstančių iki šimto. Sveikatos sistemos decentralizacija Europoje vertinama kaip patraukli ilgalaikė strategija, skatinanti vietos bendruomenės įsitraukimą, garantuojanti efektyvesnį įstaigų valdymą „iš arti“.
 

Tačiau yra iki kita medalio pusė, apie kurią Suomijos atveju kalbama gana retai. Sistemos išlaikymas ne tik brangus, bet ir negarantuoja vienodo medicinos paslaugų prieinamumo. Gydymo kokybės skirtumai didesni nei centralizuotos medicinos sistemos sąlygomis. Be to, savivaldybėms skiriama finansinė parama sveikatos apsaugai nustatoma atsižvelgiant ne į bendrą savivaldybės gyventojų skaičių. Šiuo atveju svarbiausias – mokesčius mokančios populiacijos dydis.
 
Tiksinti demografijos bomba
Suomijoje kaip ir Lietuvoje demografiniai rodikliai prastėja, todėl bijoma skaudžių padarinių. Didžiausios šalies ligoninės vadovas Juha Tuominen įspėja apie gresiančią krizę: „Visuomenė sensta, o vaikų gimsta neproporcingai mažai. Ateityje nebus kam mokėti mokesčius.“
Laikantis dabartinei demografinei situacijai, jau netolimoje ateityje regionuose medicinos paslaugų gali nelikti arba prastės teikiamų paslaugų kokybė, trūks lėšų moksliniams tyrimams. Paskutinis nepriimtas vyriausybės siūlymas, kuriuo siekta išsaugoti valstybinės sveikatos sistemos finansinį stabilumą, numatė medicinos paslaugų centralizaciją šalyje ir net lengvatas privačioms medicinos įstaigoms.
 
Deja, ne viskas taip paprasta: 5,5 mln. gyventojų turinčios šalies teritorija didžiulė. Daugiausiai gyventojų susitelkę šalies pietuose, tačiau medicinos paslaugų lygiai taip pat reikia ir gerokai rečiau apgyvendintoje Suomijos šiaurėje. Dabartinė decentralizuota valstybinė sveikatos sistema aptarnauja ir suomius anapus poliarinio rato, tačiau ateityje, mažėjant mokesčių mokėtojų skaičiui, atokių teritorijų aptarnavimo kaštai ypač apsunkins sveikatos ekonomiką, todėl ir ieškoma išeičių.
 

Įsisenėjusios bėdos
Dėl spragų nereikėtų kaltinti vien dabartinio parlamento ar vyriausybės. Pavojaus vėliavos suplevėsavo dar 2013 m., kai įvairius statistinius duomenis fiksuojanti Tarptautinio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (OECD) paviešino Suomijos sveikatos sistemos analizę. Ataskaitoje užfiksuota, kad suomiai susiduria su eilėmis gydymo įstaigose – neskubaus gydytojo priėmimo vidutiniškai tekdavo laukti 2 savaites. Nors Suomijoje medikų statistiškai tikrai netrūksta, panašiai kaip ir Lietuvoje, valstybinėse ligoninėse atokesniuose Suomijos regionuose susiduriama su gydytojų trūkumu.
 
Paaiškėjo, kad ir tokiose turtingose šalyse kaip Suomija neigiami rodikliai atsiremia į lėšų stygių. Anot OECD, šios skandinavų šalies sveikatos sistema jau ilgus metus per mažai finansuojama. Ekspertų nuomone, sveikatos sektoriui skiriama per mažai bendrojo vidaus produkto lėšų. Nors „šiaurietiškojo socializmo“ modelis, kuriam priskiriama ir Suomija, liaupsinamas dažnai ir garsiai, apie nemokamą sveikatos priežiūrą šioje valstybėje kalbų nėra: net ir šeimos gydytojo priėmimas poliklinikoje atsieina vidutiniškai 16,10 euro, o konsultacija ligoninėje – 38 eurus. Už kiekvieną ligoninėje praleistą naktį taip pat tenka atsiskaityti.
 
Nors apie problemas garsiau prabilta prieš keletą metų, sunkumų išspręsti nesiseka iki šiol. Finansinėmis injekcijomis sveikatos apsaugai Suomija gerokai atsilieka nuo Europos lyderių. Lėšas iš šalies kapšelio atima ir medicinos turizmas. Pasienyje gyvenantys suomiai noriai naudojasi Estijos gydytojų paslaugomis –sako taip sutaupantys ir laiko, ir pinigų. Parlamentui toliau atmetinėjant vyriausybės mėginimus reformuoti sveikatos politiką, susidariusi būklė skatina šalies medicinos sektoriaus eroziją. 
 
Iš ligoninės - į kazino
Suomijos sveikatos sistema gali „pasigirti“ ir keliomis pikantiškomis detalėmis. Viena tokių – valstybės kontroliuojamas lošimo monopolis. Šalyje aukšti priklausomybės nuo lošimų rodikliai, o progų azartiniams žaidimams atsiranda net... ligoninėse. Suomijos lošimo monopolis sulaukė aštrios kritikos, kai automatus įsigudrinta įrenginėti net šalia gydymo įstaigų. Nors lošimus kontroliuoja valstybė, verslauja ir politikai: azartinių žaidimų kraunamas pelnas valdžiai svarbesnis už gyventojų sveikatą, teigia Suomijos lošimų monopolio kritikai. Laimei, ekspertai pagaliau sugebėjo išsiderėti lošimo automatų taisyklių sugriežtinimą. Nutarta sumažinti automatų skaičių šalyje ir diegti pažangesnes identifikacijos technologijas, siekiant nuo azartinių žaidimų poveikio apsaugoti nepilnamečius. Tikimasi, kad įgyvendinant šias priemones, lošimo manija Suomijoje nuslūgs.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

Komentarai

      Gydytojas ir pacientas


      Virusas pasiglemžė ir gyvenimo džiaugsmą

      Virusas pasiglemžė ir gyvenimo džiaugsmą

      Šakių rajono gyventoja Rita (69 m.) tris mėnesius ligoninėje kovojo su COVID-19 infekcija. Grįžusi namo moteris suprato, ka...
      Hipotonikai vasaros nelaukia

      Hipotonikai vasaros nelaukia

      „Ne juokai yra visą gyvenimą pragyventi su žemu spaudimu. Kai pakyla virš šimto, jaučiuosi keistai“, &nd...

      Budinti vaistinė


      Šiltos dienos kai kam gali būti ne į naudą: vaistininkė pataria atkreipti dėmesį į organizmo siunčiamus signalus

      Šiltos dienos kai kam gali būti ne į naudą: vaistininkė pataria atkreipti dėmesį į organizmo siunčiamus signalus

      Natūralu, kad vasarą, daugiau laiko leisdami gryname ore ir aktyviau judėdami, imame prakaituoti gausiau nei įprastai. Tačiau svar...
      Trijose vaistinėse Vilniuje pradedama skiepyti nuo COVID-19

      Trijose vaistinėse Vilniuje pradedama skiepyti nuo COVID-19

      Trijose vaistinėse Vilniuje pradedama skiepyti nuo COVID-19, pirmadienį pranešė Vilniaus miesto savivaldybė.

      razinka


      Sveika šeima


      Opinis kolitas: ar ligai turi įtakos mityba ir stresas?

      Opinis kolitas – autoimuninė liga, sukelianti lėtinį storosios žarnos uždegimą. Dabartinė medicina su opiniu kolitu padeda gyventi visavertį gyvenimą, o kiek svarbus paciento indėlis? Neretai šia liga sergantieji domisi, kiek jų savijautai ar ligos eigai įtakos turi mityba.

      Pakalbėkim apie tai



      Redakcijos skiltis


      Komentarai


      Šešios dienos poliklinikose
      Henrikas Vaitiekūnas Šešios dienos poliklinikose
      Kuo vyrai nuo moterų skiriasi (2)
      Henrikas Vaitiekūnas Kuo vyrai nuo moterų skiriasi (2)
      Kuo vyrai nuo moterų skiriasi (1)
      Henrikas Vaitiekūnas Kuo vyrai nuo moterų skiriasi (1)

      Naujas numeris
























      Alergijos tyrimai ir konsultacijos - Allergomedica