Suomiai palaiko
Kilus pirmajai COVID-19 pandemijos bangai Suomija turbūt buvo vienintelė šalis, kuri nesusidūrė su praktiškai visas šalis ištikusia bėda - apsaugos priemonių trūkumu. Suomiai nuo Antrojo pasaulinio karo nenustojo jų kaupę ir, kaip sako ekspertai, turi pavydėtiną rezervą.
„Iš istorijos esame išmokę daug vertingų pamokų. O sukauptas rezervas mums leido užtikrinti apsaugą gydymo įstaigose dirbantiems medikams. Mano nuomone, šios pandemijos akivaizdoje yra du itin svarbūs momentai: pirma, tiksliai apie situaciją informuoti visuomenę, antra, aprūpinti medicinos personalą reikiamomis apsaugos priemonėmis. Manau, būtų neatsakinga palikti žmones, kurie gelbėja gyvybes, rizikuoti savąja“, - teigė politikė.
 
Sanna Marin pripažįsta, kad klaidų padaryta buvo. Tačiau nuo vienos didžiausios, kai slaugytojos ar gydytojai dirba apsivynioję šiukšlių maišais, kas buvo kitose šalyse, apsisaugoti pavyko. Tam puikiai pasitarnavo senas įprotis ruoštis blogiausiam. „Rezervas nuolat peržiūrimas ir pildomas, tačiau istoriškai tai buvo pirmas atvejis, kai jis panaudotas. Išsiuntinėjome apsaugos priemones visoms apygardoms ir jose esančioms gydymo įstaigoms. Noriu pabrėžti, kad rezervo dar tikrai neištuštinome. Maža to, jį pildome, nes akivaizdu, jog antra viruso banga neaplenks ir mūsų“, - sako premjerė.
 
Patys suomiai giria S.Marin vyriausybės pasirengimą pandemijai, tiksliai sudėliotus taktinius žingsnius bei strategiją. Paskutinės apklausos rodo, jog net ir kilus antrajai koronaviruso bangai suomiai jaustųsi gana saugiai, mat pasitiki Vyriausybės veiksmais. „Manau, mūsų laukia nelengvas kelias kovojant su pandemija. Suprantu, kad bus sunku, tačiau norėdami išvengti skaudžiausių pasekmių turime pasistengti visi“, - kalba S.Marin.


 
Ieško sprendimų
S.Marin augo, kaip pati sako, „vaivorykštės šeimoje“. Jos tėvai išsiskyrė, kai ji buvo dar maža, o vėliau mama užmezgė santykius su moterimi ir jos abi mergaitę augino. Šeima vertėsi vargingai, dažnai kraustėsi. Sanna yra prisipažinusi, jog paauglystėje gana dažnai jausdavosi tarsi nematoma. „Mokykloje niekam negalėjau papasakoti, kokioje šeimoje augu. Dabar apie tai mes kalbame kur kas drąsiau, tačiau tuo metu tai atrodė visiškai nesuprantamas dalykas“, - duodama interviu „Me Naiset“ teigė premjerė.
 
Paklausta, ar kada vaikystėje svajojo, kad gali tapti šalies premjere, S.Marin tik garsiai juokėsi. „Net studijuodama universitete, žvelgdama į politikus galvojau, jog jie į valdžią ateina iš visai kitokios aplinkos nei aš. Todėl politika man atrodė kažkas tolimo ir nepasiekiamo. Esu pirma šeimoje, kuri baigė mokyklą ir įstojo į universitetą. Tiesa, dabar žvelgdama į savo karjerą suvokiu, jog studijos ir asmeninė patirtis man padėjo suformuoti, kaip aš tai vadinu, politinę sąžinę. Dažnai išgirstu klausimą, ar tai, kad pagal tuometinį įsivaizdavimą augau netradicinėje šeimoje, turėjo įtakos mano pasirinkimui tapti politike. Deja, bet ne.
 
Žinoma, mano vaikystė, patirtys augant „vaivorykštės šeimoje“ turėjo įtakos tam, kaip aš matau visuomenę, kokią matau nelygybę. Vis dėlto teigti, kad automatiškai užprogramavo mano kelią į politiką, neteisinga. Politike tapau, nes man atrodė, jog vyresnės kartos politikai nėra linkę kelti skaudžius ir visuomenei rūpimus klausimus, ieškoti atsakymų bei sprendimų. Man rūpi ateitis, kurioje gyvensime. Troškau pokyčių. Jei tau kas nors nepatinka, vadinasi, turi veikti. Nes niekas nepasikeis arba pasikeis ne taip, kaip tu nori, jei manysi, jog tai kieno nors kito darbas“, - žurnalui „Time“ yra sakiusi S.Marin.


 
Reformos sveikatos sektoriuje
„Suomija per ateinančius ketverius metus gali tapti geresnė. Mes dėl to dirbame. Noriu sukurti visuomenę, kurioje kiekvienas vaikas gali tapti kuo nori ir bet kuris žmogus gali gyventi bei augti oriai“, – „Twitter“ paskyroje tapusi premjere rašė S.Marin.
Jaunoji politikė išpopuliarėjo prieš septynerius metus, kai vadovavo Tamperės miesto tarybai. Tada suomių dėmesį atkreipė „Youtube“ vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuoti jos vedami susirinkimai. „Buvo žavimasi stiliumi, kuriuo ji valdė situaciją. Ji labai susikoncentravusi į politiką ir problemas, nori kalbėti apie politiką, o ne atkreipti į save dėmesį“, – sakė Tampere universiteto mokslininkė Johanna Kantola.
 
Pirmą kartą į parlamentą S.Marin išrinkta prieš penkerius metus, o prieš metus perrinkta ir pernai gegužę ėmė eiti transporto ir komunikacijų ministrės pareigas. Pasak J.Kantolos, S.Marin buvo aiški kandidatė į premjerės postą. S.Marin laikoma kairiųjų pažiūrų net ir savo partijos viduje. Jos darbotvarkėje – klimato kaita, lygybė ir socialinė gerovė.
 
Premjerės karjeroje S.Marin yra užsibrėžusi ir dar vieną ambicingą tikslą. Prieš daugiau nei mėnesį ji paskelbė apie planus dėl socialinės ir sveikatos priežiūros reformos, kurioje būtų visiškai persvarstytas dabartinis šių paslaugų teikimo būdas. Kaip teigė premjerė, jos vizijoje valdžios institucijų tikslas – sumažinti socialinę nelygybę, kuri šiuo metu plačiai paplitusi visoje Suomijoje. Tam esą būtina šviesti visuomenę apie socialinės ir sveikatos priežiūros paslaugas. Dabar tuo užsiima per daugiau nei 300 šalies savivaldybėms pavaldžių institucijų.

---

 
Tarp kitko
Naujoji Suomijos ministrė pirmininkė, kai buvo transporto ir komunikacijų ministrė, per vieną diskusiją yra pasiūliusi keturių dienų darbo savaitę.
Sanna Marin teigė, kad papildoma poilsio diena ir trumpesnės darbo dienos leistų visuomenei daugiau laiko praleisti su savo šeima ir pomėgiams.