Veikia kaip vitaminas
 
Prestižiniame žurnale „Nature“ publikuotame tyrime mokslininkai įrodė, kad litis organizme veikia panašiai kaip vitaminas ar geležis – be jo ląstelės negali normaliai funkcionuoti. „Litis pasirodo esąs kaip kiti maistiniai elementai, kuriuos gauname iš aplinkos“, – teigia tyrimui vadovavęs genetikos profesorius Bruce'as Yankneris.
 
Harvardo ir Rush universitetų komanda ištyrė kelių šimtų žmonių – tiek sveikų, tiek sergančių ankstyvąja demencija ar pažengusia Alzheimerio liga – smegenų bei kraujo mėginius. Tyrėjai naudojo pažangią spektrometrijos technologiją, kuri leido išmatuoti mažiausius 27 skirtingų metalų pėdsakus. Nustatyta, kad tarp grupių skyrėsi tik ličio kiekis – žmonių, sergančių Alzheimeriu, smegenyse jo buvo nuosekliai mažiau.
 
„Iš pradžių net netikėjome rezultatais, nes tai buvo visiškai netikėta“, – prisipažįsta B.Yankneris. Tačiau duomenys pasitvirtino, kai tyrėjai patikrino mėginius iš kitų tyrimų centrų – Masačusetso bendrosios ligoninės, Duke'o ir Vašingtono universitetų smegenų bankų.
 
Užburtas ratas
 
Tyrėjai atskleidė, kaip formuojasi liga: beta amiloido plokštelės – lipnūs dariniai, kurie kaupiasi Alzheimerio pacientų smegenyse – suriša litį ir jį „pagrobia“. Taip mikroglijos ląstelėms, kurios valo smegenis nuo kenksmingų medžiagų, pritrūksta šio būtino elemento.
 
„Sveikose smegenyse mikroglijos veikia kaip šiukšlių tvarkytojai – jos pašalina beta amiloidą, kol jis nesusikaupia. Kai pritrūksta ličio, jos nebegali tinkamai valyti smegenų“, – aiškina B.Yankneris. Susidaro užburtas ratas – kuo daugiau kaupiasi amiloido, tuo daugiau ličio jis suriša, o smegenys vis labiau praranda gebėjimą apsivalyti.
 
Kai mokslininkai pelėms sumažino ličio kiekį maiste vos perpus, jų smegenys ėmė sparčiai keistis – nyko nervinės ląstelės, sutriko imuninė sistema, kilo uždegimas. „Pelių smegenys atrodė kaip pažengusios Alzheimerio ligos pacientų“, – pasakoja tyrėjai.
 
Atrastas sprendimas – ličio orotatas
 
Mokslininkai išbandė skirtingus ličio junginius ir atrado vieną, kuris nesijungia su amiloidu – ličio orotatą. Kai pelės, kurių smegenyse jau buvo Alzheimerio požymių, gavo šio preparato, amiloido plokštelės ir tau baltymo sankaupos ėmė tirpti, o atmintis – gerėti. Gydytos pelės vėl mokėsi orientuotis labirintuose ir atpažinti naujus objektus. O kontrolinė grupė, gavusi placebą, liko tokios pat būklės.
 
Tyrimas parodė, kad veikia maždaug tūkstantį kartų mažesnės dozės nei tos, kuriomis gydomas bipolinis sutrikimas. „Pelės, gavusios mažas ličio orotato dozes, nerodė jokių toksiškumo požymių“, – pabrėžia tyrėjai.
 
Patvirtina ankstesni stebėjimai
 
Naujieji atradimai paaiškina ankstesnius tyrimus. 2017 metais danų mokslininkai išanalizavo daugiau nei 800 tūkst. žmonių duomenis ir nustatė, kad gyvenantys vietovėse, kur geriamajame vandenyje daugiau ličio, rečiau serga demencija. 2022-aisiais britai ištyrė medicininius įrašus ir atrado, kad pacientai, vartojantys ličio preparatus nuo psichikos sutrikimų, perpus rečiau serga Alzheimeriu.
 
„Mokslininkai pateikia įtikinamų įrodymų, jog litis iš tiesų atlieka fiziologinę funkciją ir senstant smegenys praranda gebėjimą palaikyti normalų ličio kiekį“, – atradimus žurnalui „Nature“ komentuoja Melburno demencijos tyrimų centro direktorius Ashley Bushas.
 
Ragina palaukti
 
Daugumai žmonių pagrindinis ličio šaltinis yra maistas. Daugiausia ličio turi lapinės daržovės, riešutai, ankštiniai augalai ir kai kurie prieskoniai – ciberžolė bei kmynai. Ličio turtingi ir kai kurie mineraliniai vandenys.
 
„Daug maisto produktų, kurie mažina demencijos riziką, gali saugoti smegenis būtent dėl juose esančio ličio“, – pažymi B.Yankneris.
 
Vis dėlto mokslininkai įspėja – kol kas tai tik tyrimai su pelėmis. „Niekas neturėtų pradėti vartoti ličio papildų vien remdamasis šiais duomenimis. Pelė nėra žmogus. Reikia klinikinių tyrimų“, – pabrėžia B.Yankneris ir priduria, kad toksiškumo tyrimai turėtų prasidėti jau netrukus.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!