Pirmoji premija šiemet
 
Šiemet, kaip ir kasmet, Nobelio premijų sezonas tradiciškai atidarytas paskelbiant medicinos ar fiziologijos laureatus. Kaip praneša „Associated press“, šiemet šioje kategorijoje apdovanoti trys mokslininkai: Mary E.Brunkow, Fredas Ramsdellas ir dr. Shimonas Sakaguchi. Ekspertai jų atradimus pavadino svarbiais norint suprasti autoimunines ligas, tokias kaip pirmojo tipo diabetas, reumatoidinis artritas ir vilkligė.
 
Kelerius metų vykdydami atskirus projektus, mokslininkai – du iš JAV ir vienas iš Japonijos – nustatė dabartinių reguliacinių T ląstelių svarbą. Šie atradimai bus ypač svarbūs ieškant geresnių autoimuninių ligų gydymo būdų, siekiant padidinti organų transplantacijos sėkmę ir sustiprinti organizmo kovą su vėžiu. Keletas šių gydymo būdų šiuo metu yra klinikinių tyrimų stadijoje.
 
„Jų atradimai buvo lemiami mūsų supratimui apie tai, kaip veikia imuninė sistema ir kodėl ne visi mes sergame sunkiomis autoimuninėmis ligomis“, – teigė Nobelio komiteto pirmininkas Olle Kämpe.
 
64 metų M.Brunkow dabar yra vyresnioji programų vadovė Sietlo Sistemų biologijos institute. 64 metų F.Ramsdellas yra San Franciske įsikūrusios bendrovės „Sonoma Biotherapeutics“ mokslinis patarėjas. 74 metų S.Sakaguchi yra žymus Osakos universiteto (Japonija) Imunologijos priešakinių tyrimų centro profesorius.
 
Sudėtingiau, nei manėme
 
Imuninė sistema yra evoliucijos šedevras, rašoma Nobelio komiteto pranešime žiniasklaidai. Kiekvieną dieną ji saugo mus nuo tūkstančių skirtingų virusų, bakterijų ir kitų mikrobų, kurie bando įsiveržti į mūsų kūnus. Be veikiančios imuninės sistemos neišgyventume.
 
Vienas imuninės sistemos stebuklų yra jos gebėjimas atpažinti patogenus ir atskirti juos nuo paties organizmo ląstelių. Mūsų sveikatai grėsmę keliantys mikrobai nedėvi uniformos – jie visi atrodo skirtingai. Daugelis jų taip pat yra panašūs į žmogaus ląsteles – tai savotiška maskuotė. Taigi, kaip imuninė sistema seka, ką pulti ir nuo ko saugoti? Kodėl imuninė sistema nepuola mūsų kūnų dažniau?
 
Iki šiol daugelis mokslininkų buvo įsitikinę, kad imuninė tolerancija atsiranda tik dėl to, kad potencialiai kenksmingos imuninės ląstelės eliminuojamos užkrūčio liaukoje, per vadinamąjį centrinės tolerancijos procesą.
 
Mokslininkų atradimas rodo, kad imuninė sistema yra sudėtingesnė. Jie atrado imuninių ląstelių, saugančių organizmą nuo autoimuninių ligų, klasę, kuri iki šiol buvo nežinoma.
 
S.Sakaguchi teigė, kad jam „buvo smalsu sužinoti apie imuninio atsako mechanizmą, kuris turėtų apsisaugoti, bet taip pat reaguoja ir puola save“.
 
Jo eksperimentai su pelėmis parodė, kad užkrūčio liaukos mechanizmas negali būti vienintelis paaiškinimas. 1995 m. jis atrado anksčiau nežinomą T ląstelių potipį – reguliacines T ląsteles, kurios taip pat galėjo slopinti pernelyg reaguojančias imunines ląsteles kaip biologinis apsaugininkas.
 
Kiek vėliau, 2001 m., M.Brunkow ir F.Ramsdellas kartu dirbo biotechnologijų įmonėje, tyrinėdami autoimunine liga sergančias peles. Jie nustatė, kad pelės turi mutaciją viename gene, kurį jie pavadino „Foxp3“, ir greitai suprato, kad ši informacija gali būti svarbi žmonių sveikatai.
 
„DNR lygmeniu tai buvo itin mažas pakitimas, sukėlęs šį didžiulį imuninės sistemos veikimo pokytį“, – sakė M.Brunkow.
 
Po dvejų metų S.Sakaguchi susiejo atradimus, parodydamas, kad Foxp3 genas kontroliuoja reguliuojančių T ląstelių vystymąsi, kad jos galėtų pažaboti kitas, pernelyg reaguojančias ląsteles.
 
Kodėl šis darbas svarbus?
 
Šis darbas atvėrė naują imunologijos sritį, teigė Karolinska instituto reumatologijos profesorė Marie Wahren-Herlenius.
 
Kol nebuvo paskelbtas trijulės tyrimas, imunologai nesuprato, kaip sudėtingai organizmas skiria svetimas ląsteles nuo savų, teigė Johnso Hopkinso universiteto ląstelių imunologijos ekspertas dr. Jonathanas Schneckas. Pasak jo, vienas tikslų dabar yra išsiaiškinti, kaip padidinti reguliuojančių T ląstelių, dar vadinamų T-reg, skaičių, kad būtų galima kovoti su autoimuninėmis ligomis. Tai sumažintų poreikį tokių gydymo būdų, kurie slopina imuninę sistemą tiek, kad pacientai tampa pažeidžiami infekcijų.
 
Amerikos imunologų asociacija teigė, kad nugalėtojų darbas „iš esmės pakeitė mūsų supratimą apie imuninę pusiausvyrą“.
 
Apdovanojimų ceremonija vyks gruodžio 10 d., minint Alfredo Nobelio, kuris įkūrė premijas, mirties metines. Trijulė pasidalins 11 milijonų Švedijos kronų (daugiau nei 1 milijoną eurų) prizinį fondą.
 
Nobelio premijos, laikomos prestižiškiausiais tarptautiniais apdovanojimais, įsteigtos pagal švedų chemiko ir pramonininko Alfredo Nobelio valią. Savo 1895 m. testamente jis didžiąją dalį turto skyrė fondams, kad kasmet būtų apdovanojami tie, kurie daugiausia prisidėjo prie žmonijos gerovės kūrimo.
 
Stokholme bus apdovanoti fizikos, chemijos, medicinos, literatūros ir ekonomikos premijų laureatai, o taikos premija bus įteikta Osle.

---

 
Komentaras
 
Nacionalinio vėžio centro gydytojas chirurgas onkologas doc. dr. Audrius Dulskas:
 
- Kalbant apie mokslo naujoves, svarbu, kad jos būtų taikomos ne tik mokslui plėsti, bet ir praktiškai taikomos gydant ligas.
Šių metų Nobelio premijos laureatų atradimai – neabejotinas raktas į sėkmingą vėžio gydymą, plačiau taikomą organų transplantaciją. Didžiosiose pasaulio klinikose šios naujovės pasiekiamos gana greitai, o Lietuvoje gerokai lėčiau. Ankstesniais laikais, prieš šimtą penkiasdešimt du šimtus metų, kai buvo atrasta narkozė, eteris ir kitos dujos, Lietuvą naujovės pasiekdavo jau po kelių mėnesių.
 
Dabar, deja, viskas smarkiai komercializuota, tyrimai ir gydymas brangūs, tad ir naujovės ateina ne iškart. Dėl lėto kompensavimo mechanizmo kiek labiau atsiliekame su vaistais, taip pat robotinėmis sistemomis. Tačiau chirurgijos srityje niekuo nenusileidžiame pasaulinėms tendencijoms. Į klinikinę praktiką šias naujoves įveikliname tuoj pat. Lietuva – neina mokslui pavymui.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!