Išanalizavo tūkstančius hitų
 
Muzika jau nebe tokia, kokia buvo. Tai – ne nostalgiškai nusiteikusio melomano skundas, bet mokslinio tyrimo išvada. Taip skelbia žurnale „Scientific Reports“ publikuotas tyrimas. Vienos universiteto psichologo Mauricio Martinso vadovaujama grupė, pasitelkusi dirbtinį intelektą ir ieškodama dėsningumų, išanalizavo daugiau nei 20 tūkst. populiariausių JAV dainų tekstų ir melodijų.
 
Tyrėjai analizavo „Billboard Hot 100“ – savaitinį šimto populiariausių JAV dainų sąrašą – nuo 1973 iki 2023 metų. Tiesa, tyrimas apsiribojo tik JAV hitais anglų kalba.
 
Išvados nedviprasmiškos: per penkis dešimtmečius dainų tekstai darėsi paprastesni ir pesimistiškesni, juose daugėjo su stresu susijusių žodžių. Anot tyrimo autorių, ši tendencija sutampa su augančiais depresijos ir nerimo rodikliais visuomenėje.
 
„Pagrindinis tyrimo rezultatas yra pagrįstas, – mokslo portalui „SMC“ teigė La Riojos tarptautinio universiteto mokslininkė María García Rodríguez. – Muzika ne tik atspindi epochos emocinį klimatą, bet veikia kaip kolektyvinio diskomforto barometras ir amortizatorius.“
 
Krizių metu renkasi pozityvą
 
Labiausiai tyrėjus nustebino tai, kad tiek po 2001-ųjų rugsėjo 11-osios išpuolių, tiek COVID-19 pandemijos pradžioje buvo pastebėtas priešingas reiškinys. Užuot ieškoję muzikos, atspindinčios neigiamą to meto emocinį klimatą, klausytojai rinkosi mažiau stresą keliančias, pozityvesnes dainas. Tyrėjai tai interpretuoja kaip galimą kolektyvinį emocinio reguliavimo mechanizmą.
 
„Akivaizdu, kad krizių laikotarpiais muzikoje pasireiškia eskapizmas, bėgimas nuo tikrovės, – komentuoja Madrido Complutense universiteto muzikologijos profesorius Julio Arce. – Ketvirtojo dešimtmečio Ispanijoje, pokario nusiaubtoje šalyje, triumfavo „Mi vaca lechera“ (liet. mano melžiama karvė – aut. past.) ir nerūpestinga svingo muzika.“
 
Visgi profesorius perspėja, kad meno negalima interpretuoti pažodžiui: „Prisiminkime Camilo Sesto dainą „Vivir así es morir de amor“ (liet. taip gyventi – tai mirti iš meilės – aut. past.) – tai išsiskyrimo tema, bet gėjų bendruomenė ją švenčia kaip džiaugsmingą himną. Dainų prasmės nebūtinai yra pažodinės. Vis dažniau muzika analizuojama kiekybiškai, pamirštant kultūrinį ir individualų komponentą.“
 
Penkių sekundžių taisyklė
 
Anksčiau atlikti tyrimai parodė, kad dainų tekstuose – vis mažiau meilės temos ir daugiau seksualinės kalbos. Kitas tyrimas pastebėjo augantį pykčio ir egocentrizmo lygį – dainų tekstuose vis dažniau vartojami žodžiai „aš“, „man“, „mano“. Keletas ankstesnių tyrimų sutampa su naujuoju – dainų tekstai išties tampa vis paprastesni.
 
Anot „Nature“ žurnale publikuotos analizės, tai gali lemti pasikeitę muzikos klausymo įpročiai. Žmonės vis dažniau muziką leidžia fone ir jos klausosi tik paviršutiniškai.
 
„Echo Nest“ platformos duomenimis, kas ketvirtas „Spotify“ klausytojas perjungia dainą vos po 5 sekundžių, o beveik pusė – jai nepasibaigus.
 
Šias tendencijas stiprina ir socialiniai tinklai bei muzikos „snippetai“ („TikTok“ fragmentai). Trumpi, emociškai ryškūs kūriniai veiksmingesni platformų algoritmams ir greitai pritraukia klausytojų dėmesį.
 
„Įrašų kompanijos tai žino, atlikėjai tai žino, todėl kuria paprastesnes, lengviau „virškinamas“ dainas, kurias galima įvertinti iš karto“, – pastebi ispanų žiniasklaida.
 
Dvidešimtmečių krizė
 
Anot tyrėjų, pesimistiškesnė muzika – ne atsitiktinumas. Ji sutampa su kitu reiškiniu – dramatiškai prastėjančia jaunimo psichine sveikata.
 
Londono universiteto ekonomisto Davido G.Blanchflowerio vadovaujama tyrėjų grupė žurnale „PLOS One“ paskelbė, kad beveik du dešimtmečius mokslininkų stebėta vadinamoji laimės kreivė… išnyko.
 
Tyrimas atliktas, remiantis daugiau nei 10 milijonų amerikiečių atsakymais (surinktais 1993–2024 metais), 40 tūkst. Jungtinės Karalystės namų ūkių ilgalaike analize ir 2 milijonais anketų iš „Global Minds“ apklausos, vykdytos 44 šalyse.
 
Iki šiol gyvenimo pasitenkinimo kreivei buvo būdinga šypsenos forma: aukštas laimės rodiklis jaunystėje, smunkantis sulaukus vidutinio amžiaus ir vėl kylantis amžėjant. Dabar nepasitenkinimas gyvenimu prasideda itin anksti ir su amžiumi mažėja. Dvidešimtmečių krizė pakeitė keturiasdešimtmečių krizę.
 
„Daugelį metų gyniau U formos kreivę kaip svarbų atradimą, o dabar ji išnyko. Kažkas pasikeitė. Matyt, tai nebuvo užkoduota genuose“, – apgailestauja pats D.G.Blanchfloweris.
 
„Mus nustebino, kad rezultatai buvo tokie globalūs. Ką bendro turi, pavyzdžiui, vaikinas iš Vokietijos ir kitas iš Niujorko? Prieigą prie interneto ir išmaniųjų telefonų, – į vieną svarbiausių prastėjančios psichinės sveikatos priežasčių dėmesį atkreipia D.G.Blanchfloweris. – Telefonai išstūmė naudingas veiklas. Vaikai nebežaidžia, nebesišneka... Laikas internete atitolina žmones nuo prasmingų užsiėmimų.“
 
„Manau, nepakanka paminėti kontrasto tarp lūkesčių ir realybės. Jaunosios kartos daugelyje šalių augo pernelyg globojamos ir neišmoko susidoroti su nesėkmėmis“, – dar vieną priežastį nurodo Barselonos universiteto psichiatrijos profesorius Eduardas Vieta.
 
Anot mokslinių tyrimų, nuo maždaug 2010-ųjų paauglių depresijos ir nerimo rodikliai išaugo 50 proc., savižudybių – 32 proc. Z karta – gimusieji nuo 1996 metų – patiria nerimą, depresiją ir kitus psichikos sutrikimus dažniau nei bet kuri kita karta istorijoje.
 
Ispanijos sveikatos ministerijos publikuotas HBSC tyrimas rodo, kad ši problema dvigubai dažniau paveikia merginas (51,2 proc.) nei vaikinus (25,2 proc.).
 
Vilties ženklas – Bobas Dylanas
 
Tiesa, nors kontekstas niūrus, muzikos tyrimas aptiko ir vilties ženklų. Nuo 2016-ųjų ėmė šiek tiek populiarėti dainos su sudėtingesniais tekstais. Tyrėjai kelia hipotezę apie ryšį su pirmąja Donaldo Trumpo kadencija, tačiau pripažįsta, kad reikia daugiau tyrimų šiam nedideliam šuoliui paaiškinti.
 
Šiaip ar taip, tendencijos pokytis poetiškai sutampa su kitu įvykiu. 2016 metais Nobelio literatūros premija buvo įteikta Bobui Dylanui – „už naujas poetines išraiškos formas amerikiečių dainos tradicijoje“. Tai buvo pirmas kartas, kai Nobelio literatūros premiją gavo ne rašytojas, o muzikas.
Galbūt tai ženklas, kad publika vėl ilgisi prasmingo turinio.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!