Vieningas balsavimas
 
Lapkričio 25 dieną – Tarptautinę kovos su smurtu prieš moteris dieną – Italijos parlamentas vieningai balsavo už femicido kriminalizavimą. Visi 237 deputatai pasisakė „už“. Nuo šiol moters nužudymas dėl jos lyties Italijoje baudžiamas laisvės atėmimu iki gyvos galvos.
 
Premjerės Giorgia Meloni inicijuotą įstatymą palaikė tiek valdančioji koalicija, tiek opozicija. Daugelis parlamentarų posėdyje dėvėjo raudonus kaspinus ar švarkus – taip pagerbė smurto aukas. Parlamento sesija tą vakarą baigėsi plojimais.
 
„Tai rodo, kad kovoje su smurtu prieš moteris mūsų šalis turi bendrą politinę valią“, – džiaugėsi viena įstatymo autorių teisėja Paola di Nicola.
 
Italijos įstatymas femicidą apibrėžia kaip „moters nužudymą iš neapykantos, diskriminacijos, siekio dominuoti ar kontroliuoti dėl jos lyties“. Įstatymas taip pat apima atvejus, kai moteris nužudoma nutraukus santykius arba siekiant apriboti jos laisves. Italija tapo ketvirta ES nare, kriminalizavusia femicidą – anksčiau tai padarė Kipras, Malta ir Kroatija.
 
Pokyčių reikalavo gatvėse
 
Įstatymą paskatino 2023 metais įvykusi tragedija, sukrėtusi visą Italiją. 22 metų studentę Giulia Cecchettin buvęs vaikinas Filippo Turetta nudūrė peiliu, jai nesutikus tęsti santykių. Moters kūną žudikas suvyniojo į maišus ir paliko prie ežero.
 
Giulios sesuo Elena viešai pareiškė, kad žudikas – ne monstras, o „tipiškas itin patriarchalinės visuomenės sūnus“. Šie žodžiai išvedė į gatves tūkstančius italų, reikalavusių pokyčių.
 
Teisėjos P. di Nicola vadovaujama ekspertų komisija išanalizavo 211 pastarųjų metų moterų nužudymų ir nustatė bendrus nusikaltimų bruožus. Remiantis šia analize ir buvo parengtas įstatymo projektas.
 
„Kalbėti apie tokius nusikaltimus kaip įsiliepsnojusios meilės ar stipraus pavydo pasekmes – tai iškraipymas, vartojantis romantiškas, kultūriškai priimtinas sąvokas, – aiškina teisėja. – Šis įstatymas reiškia, kad būsime pirmieji Europoje, atskleidę tikrąją nusikaltėlių motyvaciją – hierarchiją ir galią.“
 
Švietimas, ne tik bausmės
 
Giulios tėvas Gino Cecchettinas nėra tikras, ar toks įstatymas būtų išgelbėjęs jo dukterį – žudikas ir taip nuteistas kalėti iki gyvos galvos. Tačiau jis mano, kad problemos įvardijimas ir aptarimas yra svarbus.
 
„Anksčiau daugelis, ypač iš centro ir kraštutinių dešiniųjų, nenorėjo girdėti žodžio femicidas. Dabar galime apie tai kalbėti. Tai mažas žingsnis, bet tai – žingsnis“, – BBC sakė G.Cecchettinas.
 
Po dukters mirties vyras įkūrė jos vardu pavadintą fondą ir lanko mokyklas bei universitetus, kalbasi su jaunimu apie pagarbą. „Norėjau suprasti, kas dėjosi jo galvoje. Jis buvo studentas, mylimas sūnus. Kaip normalus vaikinas, – pasakoja G.Ceccettinas. – Radau visuomenę, kupiną stereotipų apie moteris ir įsitikinimų apie vyrų pranašumą – bei jaunus vyrus, nesugebančius valdyti emocijų.“
 
Kritikai abejoja
 
Foggia universiteto teisės profesorė Valeria Torre abejoja, ar naujasis įstatymas bus veiksmingas. „Nėra jokio apsaugos trūkumo, jokios teisinės spragos, kurią reikėtų užpildyti“, – teigia ji.
 
Profesorė pabrėžia, kad dauguma Italijoje nužudytų moterų žūva nuo esamų ar buvusių partnerių rankų – įrodyti, jog motyvas būtent lytis, bus sudėtinga. „Bijau, kad vyriausybė tiesiog nori įtikinti žmones, jog ką nors daro. Mums iš tiesų reikia daugiau ekonominių pastangų šiai problemai spręsti – įveikti nelygybę Italijoje“, – teigia V.Torre.
 
Net įstatymo šalininkai sutinka, kad jis turi būti lydimas platesnių lyčių lygybės priemonių. Italija šiuo metu užima 85-ą vietą pasauliniame lyčių lygybės indekse – beveik žemiausią tarp ES šalių.
 
Tragedija Kaune
 
Lietuvoje femicido tema iškilo po tragiškų įvykių Kaune, kai gruodžio 5 dieną rastos dvi nužudytos moterys – 22 ir 24 metų. Policija įtaria, kad abi moteris nužudė tas pats asmuo – Benas Mikutavičius. Viena – įtariamojo giminaitė, kita – nekilnojamojo turto brokerė, aprodžiusi šiam butą. Įtariamasis, suimtas trims mėnesiams, kaltės neneigė, tačiau motyvų neatskleidė.
 
Psichoseksologė Nikol Švaistienė kritikuoja po tragedijos pasigirdusią retoriką, raginančią moteris pasisaugoti.
 
„Tie pamokslai: „merginos, būkit atsargesnės, neikite vienos susitikti su nepažįstamais, nepasitikėkite niekuo“. Kaip jos turėjo to išvengti? Pusseserė turėjo nebendrauti su pusbroliu? NT brokerė turėjo nedirbti?“ – klausia specialistė.
 
„Kokia destruktyvi žinutė perduodama tokiomis moralizacijomis. Kad moterys turi nuolat gyventi kaltėje ir baimėje. Kad jos atsakingos už vyrų smurtą. Tai ne prevencija. Tai aukų kaltinimas“, – teigia N.Švaistienė.
 
Ji atkreipia dėmesį į policijos pareiškimą, kad „motyvas neaiškus“. „Kas čia neaiškaus? Pirma moteris. Antra moteris. Abi nužudytos ypatingu žiaurumu. Tai vadinama femicidu. Ir šį terminą turi žinoti kiekvienas“, – tikina psichoseksologė.
 
N.Švaistienė kelia ir bausmių klausimą. Už žmogžudystę Lietuvoje gresia 7–15 metų laisvės atėmimas. „Jam 29. Jis gali išeiti 40-ies, pilnai pajėgus pratęsti, ką pradėjo. Mes turime reikalauti femicido įstatymo ir realių, o ne simbolinių bausmių“, – įsitikinusi ji.
 
Sąsajų matyti nenori
 
Lietuvos žmogaus teisių centro vadovė Jūratė Juškaitė atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje moterų nužudymai vis dar laikomi su jų lytimi nieko bendro neturinčiais nusikaltimais.
 
„Dažnai pasirenkama tokius nusikaltimus sieti aplinkybėmis – nužudė „dėl to, kad buvo giminaičiai“, nužudė, „nes aprodė nuomojamą butą“. Nepaisant to, kad tokius nusikaltimus sieja viena labai akivaizdi, bet kartu nenorima matyti sąsaja – aukų lytis“, – teigia ir J.Juškaitė.
 
Ekspertė primena, kad Lietuva – viena iš penkių ES šalių, neratifikavusių Stambulo konvencijos, kalbančios apie nusikaltimus lyties pagrindu. Kitos keturios – Bulgarija, Vengrija, Slovakija ir Čekija. „Smurto dėl lyties“ sąvoka Lietuvoje egzistuoja tik Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje – nei Baudžiamajame kodekse, nei Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme jos nėra.
 
J.Juškaitė pažymi, kad Italijos femicido įstatymą inicijavo ne „leftistai“ ar „woke ideologai“, o dešinioji premjerė G.Meloni. „Tokį baudžiamojo kodekso pakeitimą inicijavo ne Stambulo konvencijos adoruotojai, kaip pasakytų asmenys, menkinantys smurtą prieš moteris“, – rašo ekspertė.
 
Ji kartu su kolegėmis rengia nevyriausybinių organizacijų poziciją dėl Kauno žmogžudysčių. Ateinančią savaitę jos kreipsis į politikus, reikalaudamos „nebebūti stručiais ir imtis reikalingų teisėkūros pokyčių“.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!