Tarp žuvusių – 13 metų berniukas
 
Penki žmonės žuvo per dvi lavinas Pongau rajone netoli Zalcburgo, pranešė vietos kalnų gelbėjimo pareigūnai. Vėliau tą pačią dieną trys Čekijos slidininkai žuvo po lavinos Pustervalde, maždaug už 110 km, patvirtino policija. Dėl prastų oro sąlygų per pastarąją savaitę Alpėse Šveicarijoje ir Prancūzijoje registruota ir daugiau mirties atvejų. „Ši tragedija skausmingai parodo, kokia rimta dabartinė lavinų situacija“, – kalbėjo Gerhardas Kremseris, Pongau kalnų gelbėjimo tarnybos rajono vadovas.
 
Įvykių metu Pongau mieste, netoli Finsterkopfo kalno, sniego lavina užklupo septynis slidininkus, keturi žuvo, o dar vienas buvo sunkiai sužeistas. Toje pačioje teritorijoje, atviroje Alpių vietovėje, taip pat žuvo slidininkė moteris. Šeštadienį regione užfiksuota daugiau lavinų, tačiau per jas niekas nenukentėjo.
 
Po lavinos Pustervalde, per kurią žuvo trys slidininkai, gelbėjimo tarnybos išgelbėjo dar keturis tos pačios grupės narius. „Gelbėjimo tarnyboms pavyko surasti ir iš dalies iškasti palaidotas aukas. Nepaisant visų gelbėjimo pastangų, trys asmenys buvo rasti negyvi“, – teigiama policijos pranešime.
 
Sausio pradžioje Prancūzijoje šeši slidininkai žuvo patekę į sniego lavinas įvairiuose Alpių kurortuose, o vakarų Austrijoje, Tirolio kurorte Verberge, žuvo 58 metų slidininkas. Austrijos Bad Gasteino kurorte sniego lavina pasiglemžė slidinėjusio 13 metų čekų berniuko gyvybę. Praėjusią savaitę Šveicarijoje slidinėdami per laviną žuvo vokietis, dar keturi žmonės buvo sužeisti.
 
Rekordinis kritulių kiekis
 
Sniego lavinų registruota ir kituose Austrijai bei Šveicarijai priklausančių Alpių dalyse. Tirolio regione, prie Sölden kurorto, lavina užklupo slidininkų grupę – laimei, visi rasti gyvi, tačiau du asmenys patyrė lengvų sužeidimų. Šveicarijoje, netoli Davos, lavina persirito per dalį pažymėtos trasos – vienas slidininkas buvo trumpam įstrigęs po sniegu, tačiau jį greitai išgelbėjo gelbėtojai. Pranešama, kad abiejų incidentų atveju trasose buvo padidėjęs sniego lavinų pavojus (3 balai iš 5), o gelbėjimo tarnybos dar kartą paragino laikytis visų oficialių perspėjimų ir nesiimti rizikingų žygių už trasų ribų.
 
Nors oficialūs duomenys dar tikslinami, daugelio regioninių gelbėjimo tarnybų ir žiniasklaidos kanalų pranešimuose fiksuojamas incidentų šuolis, verčiantis diskutuoti apie klimato pokyčių įtaką, saugumo priemones ir prevenciją.
 
„Šiemet lavinų skaičius Austrijos Tirolio ir Šveicarijos Graubünden slidinėjimo kurortuose išaugo beveik dvigubai, lyginant su ankstesniais sezonais. Tai nestebina, nes visą sausį stebėjome ekstremalius temperatūros svyravimus ir rekordinį kritulių kiekį“, – žurnalui „Der Standard“ teigė Austrijos Alpinizmo asociacijos atstovė Sophie Gruber.
 
Šveicarijos meteorologijos instituto ekspertas Markusas Kelleris naujienų portalui „Neue Zürcher Zeitung“ pažymėjo, kad sniego danga šiemet ypač nestabili, nes greitas atšilimas, sekęs po ankstyvo šalčio, suskaldė sniego sluoksnius ir sudarė pavojingą pagrindą lavinoms. Jis atkreipė dėmesį, kad sausio pabaigoje Graubünden regione buvo registruota daugiau nei 30 lavinų per vieną savaitę, o incidentų žemėlapyje ypač išsiskiria Sankt Moritz ir Davos slidinėjimo zonos.
 
Austrijos dienraštis „Kurier“ skelbia, kad per pirmuosius žiemos mėnesius slidinėjimo trasose Austrijoje užfiksuotos 84 sniego lavinos, kai 2025 m. tuo pačiu laikotarpiu buvo registruota perpus mažiau – 41. Šveicarijos Alpėse lavinų skaičius taip pat pastebimai išaugo – registruoti 67 incidentai slidinėjimo trasose, iš kurių 18 baigėsi slidininkų sužeidimais, neišvengta ir aukų.
 
Kodėl padaugėjo lavinų?
 
Specialistai pabrėžia, kad didžiausią įtaką padidėjusiam sniego lavinų skaičiui turi šių metų unikalūs oro reiškiniai. „2026 metų žiemos pradžioje matėme neįprastai aukštą oro temperatūrą, po kurios sekė staigus kritimas ir gausus snygis. Tai sukūrė nesurištus sniego sluoksnius, kurie labai lengvai pajuda net ir dėl nedidelio žmogaus poveikio. Lavinų rizika didėja ne tik dėl natūralių veiksnių, bet ir dėl intensyvaus slidinėjimo trasų naudojimo, kai sniego danga papildomai destabilizuojama“, – tikino Austrijos Alpinizmo asociacijos atstovė S.Gruber.
 
Meteorologas M.Kelleris antrino, kad svarbu įvertinti ir ilgalaikes tendencijas: klimato kaitą ir jos poveikį sniego struktūrai.
 
Slidinėjimo kurortų atsakingi asmenys trasose stengiasi maksimaliai užtikrinti slidininkų ir personalo saugumą, šiemet yra uždaroma daugiau slidinėjimo trasų dėl galimo pavojaus lankytojams. Visgi šiemet dėl šylančio klimato ir pasikeitusių oro sąlygų, lankantis slidinėjimo kurortų zonose būtina imtis visų atsargumo priemonių, išlikti budriems ir sekti informaciją.
 
Portalas „Blick“ rašo, kad „2026 metų sezoną galima vadinti išskirtiniu – tiek incidentų, tiek lavinų mastas viršijo bet kokius pastarųjų dešimtmečių rekordus“. Kalnų gelbėjimo tarnybų vadovas Hanspeteris Baumannas teigia, kad „šiemet kiekvienas, lipantis į kalnus, privalo sekti lavinų perspėjimus ir niekada neignoruoti gelbėtojų rekomendacijų“.
 
Ekspertai ragina slidininkus rinktis tik atviras, patikrintas trasas ir nuolat stebėti oficialias lavinų rizikos žinutes. S.Gruber reziumuoja: „Šiemet lavinų rizika yra didesnė nei bet kada. Net ir patyrę slidininkai turi elgtis itin atsargiai – gamta neprognozuojama, o žmogaus klaida gali kainuoti labai brangiai.“
 

---

Jei vyksite slidinėti

Alpės – populiariausia žiemos atostogų kryptis ir tarp lietuvių. Mūsų šalies gyventojai žiemos ir ankstyvo pavasario laikotarpiu renkasi atostogas kalnuose, neretai poilsiauja šeimomis. Remiantis kelionių agentūrų duomenimis, šimtai Lietuvos slidininkų kasmet renkasi Austrijos ir Šveicarijos kurortus, tad ypač svarbu sekti oficialius lavinų pranešimus. Prieš vykstant rekomenduojama pasitikrinti lavinų rizikos žemėlapius ir orų prognozes:
 
Austrija: Lavinų informacija – lawinen.report
Šveicarija: Sniego ir lavinų centras – slf.ch
 
Lietuviams rekomenduojama: sekti kelionių organizatorių ir kurortų oficialius saugumo pranešimus, naudotis mobiliomis lavinų perspėjimo programėlėmis, susipažinti su trasų uždarymais ir nuolat tikrinti orų prognozes.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!