Kepenys iš mėgintuvėlio? Galbūt!

Aneta Vaitkienė
2023-01-31
Dažnai vienintelis būdas atsikratyti kepenų vėžio – kepenų persodinimas. Tačiau donorų visuomet yra mažiau nei transplantacijos laukiančių pacientų, tad mokslininkai ir medikai suka galvas, kur gauti organų. Viena idėjų – jų užsiauginti.
Kepenys iš mėgintuvėlio? Galbūt!
Nuo 1980 m. kepenų vėžio atvejų Europoje padaugėjo tris kartus. Kol kas vienintelis patikimas būdas įveikti kepenų vėžį – kepenų transplantacija. Tačiau donorų trūksta, o pacientai, esantys transplantacijos laukiančiųjų sąrašuose, miršta.

Daugėja susirgimų
 
Portugalijoje įsikūrusios tiksliosios medicinos įmonės „Ophiomics Precision Medicine“ duomenimis, nuo 1980 m. kepenų vėžio atvejų Europoje padaugėjo tris kartus. Kol kas vienintelis patikimas būdas įveikti kepenų vėžį – „pašalinti sergančias kepenis ir persodinti naujas“, – sako „Ophiomics“ generalinis direktorius dr. Jose Pereira Lealas. Tačiau donorų trūksta, o pacientai, esantys transplantacijos laukiančiųjų sąrašuose, miršta. Gydytojai savo ruožtu susiduria su sunkiais sprendimais dėl kepenų recipientų, įvertindami paciento vėžį pagal sistemą, kurioje dažniausiai atsižvelgiama į navikų dydį ir skaičių.

 
Tačiau šis požiūris yra netobulas. Apie trečdalį pacientų, kuriems atlikta transplantacija, nepagyja. O štai kai kurie pacientai, laikomi netinkamais kepenų transplantacijai, yra geresni kandidatai, nei atrodo. 
 
Apgaulingi duomenys
 
Paciento tinkamumo gydyti nustatymas sutelkiant dėmesį į tai, kaip navikai atrodo, koks jų dydis ir skaičius, Portugalijos medikų nuomone, gali būti klaidingas. Tad dr. J.Pereira Lealas su kolegomis sukūrė naują būdą nustatyti, ar po transplantacijos žmogui atsinaujins kepenų vėžys. Tyrimo metu iš paciento kepenų paimama ląstelių biopsija ir tiriami keturi pagrindiniai tų ląstelių genai. Šiais žymenimis pagrįstas algoritmas kartu su klinikinėmis priemonėmis gali geriau parodyti, kuriems pacientams transplantacija bus naudingiausia. Tyrėjai sėkmingai pavertė šį mokslinį atradimą komercine prognozavimo priemone, prieinama ligoninėms kaip produktas, vadinamas „HepatoPredict“.
Pasak J.Pereiros Lealo, jo tikslių prognozių lygis yra 94 proc., palyginti su 67-80 proc. kitų taškų skaičiavimo sistemų. „Negana to, 30 proc. padidinome pacientų, kuriems gali būti atlikta transplantacija, skaičių“, – priduria jis. 
 
Bandys užauginti laboratorijoje
 
Alternatyva donorų transplantacijai, kad kuo daugiau kepenų vėžio aukų gyvybių būtų išgelbėta, – paimti tam tikras sveikas kepenų ląsteles ir laboratorijoje išauginti jas į naują organą. Kaip praneša Europos Komisija, ES finansuojamo projekto ORGANTRANS mokslininkai iš pacientų kamieninių ląstelių augina kepenų ląsteles, kurios vėliau savotišku 3D spausdintuvo analogu „išspausdinamos“ kaip kepenų audinys.
Šis metodas, skirtas pacientams, sergantiems lėtine arba paskutinės stadijos kepenų liga, nėra paprasta užduotis. Tam reikia, kad organoidai būtų auginami ir laikomi gyvi laboratorijoje. „Organoidai yra tam tikri mini organai, iš paciento kamieninių ląstelių sukuriami laboratorijoje, – pasakoja Šveicarijoje įsikūrusios technologinių tyrimų organizacijos CSEM ORGANTRANS koordinatorius dr. Gillesas Wederis. – Jie turi tokią pačią genetinę sandarą kaip ir pats pacientas.“ 
 
Iššūkis – struktūros sudėtingumas
 
Didelis iššūkis yra šį kepenų audinio gabalėlį išauginti į sudėtingesnę struktūrą, kurioje yra kraujagyslių tinklas, aprūpinantis ląsteles maistinėmis medžiagomis ir deguonimi. Mokslininkų teigimu, tokių kepenų audinių kūrimo raktu galėtų būti biospausdintuvas, kuriame yra kasetės su organoidais ir tirpalai su hidrogeliais. Spausdintuvo adata pateikia audinio komponentus ant sterilaus paviršiaus, kad būtų pagamintas kepenų audinys. 
 
Tad tyrimo tikslas – laboratorijoje išauginti gyvą audinį, kuris vėliau galėtų būti persodintas pacientams, arba papildydamas pažeistas kepenis, arba visiškai jas pakeisdamas. Kol kas projekto mokslininkai atspausdino nedidelius audinių mėginius ir keletą savaičių palaikė juos gyvus. Tikslas yra sukurti mini kepenėles, kurias būtų galima implantuoti pelėms. 

Specialisto komentaras:
 
Kauno klinikų Kasos, kepenų ir tulžies latakų chirurgijos skyriaus vadovas doc. dr. Tomas Vanagas:

 
- Kad XXI amžiuje įvyks proveržis ir pagaliau sulauksime pokyčių kepenų transplantacijos srityje – labai tikėtina. Tiesa, visi bandymai, kurie buvo iki šiol, kol kas apčiuopiamos naudos nedavė, ir vis dar kepenų funkciją visiškai kompensuoti įmanoma tik transplantacija.
 
Kepenys atlieka daug funkcijų – tai ne tik iš žarnyno atitekančio kraujo detoksikacija, bet ir savotiška organizmo laboratorija, gaminanti tiek baltymus, tiek krešumo faktorius, dalyvaujanti virškinimo procese. Tai tikrai sudėtingas organas, kuriam pilnos substitucijos vis dar nerasta. 
 
Bet grįžkime į Lietuvą, kur Kauno klinikose kasmet atliekamas rekordinis kepenų transplantacijų kiekis. Pernai atlikta 19 transplantacijų, prieš tai, 2021-aisiais – 16, o ar prieš tai, 2016 m. – 15. Su tokia komanda, kurią dabar turime, galėtume ir dar daugiau, bet šiuos skaičius riboja kiti veiksniai. Didžiausias jų – donorinių kepenų trūkumas, kurį galimai galėtų pakeisti ir transplantantų pasiūlą padidinti pasikeitęs visuomenės požiūris į organų donorystę. Vyksta įstatyminės bazės peržiūra, o mes transplantuosime tiek organų, kiek jų bus paaukota, su didžiuliu dėkingumu visiems aukojantiems.
 
Dar vienas reikšmingas veiksnys – įvairios modernios technologijos, leidžiančios geriau paruošti transplantacijai donorinius organus. Neseniai Kauno klinikose įdiegėme mašininę kepenų perfuziją. Matote, ne visi donuojami organai yra idealūs, kartais pasitaiko vadinamosios ribinės kepenys, kurių funkcionavimas po transplantacijos gali būti komplikuotas. Tai vyresnio amžiaus pacientų kepenys arba ilgiau gulėjusio intensyvios terapijos skyriuje paciento, arba suriebėjusios kepenys. Perfuzuojant jas galime patikrinti tinkamumą persodinimui ir išvengti komplikacijų po persodinimo. 
 
Ir trečias dalykas, kuris galėtų duoti proveržį kepenų donorų kiekiui – vadinamoji neplakančios širdies donorystė arba donacija po cirkuliacinės mirties (vadinamoji DCD donorystė). Dabar transplantuojame kepenis po donoro smegenų mirties. DCD donorystės atveju dėl kraujotakos ir širdies problemų būna įvykę negrįžtami pakitimai kraujotakos sistemoje ir smegenyse. Patologinis efektas negrįžtamas, tolesnis gyvenimas įmanomas tik padedant gyvybę palaikančioms sistemoms, tačiau visiška smegenų mirtis dar nenustatyta. Šios donorystės taikymas leido kai kuriose šalyse donorinių organų skaičių padidinti 75 proc. ir daugiau.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    G.Vitkauskienė: ne liga turi valdyti pacientą, o jis ligą

    G.Vitkauskienė: ne liga turi valdyti pacientą, o jis ligą

    „Šeimos medicina mane sužavėjo pacientų įvairove, galimybe dalyvauti paciento diagnostikoje ir ilgalaikiame stebėjime...
    V.Žu­kaus­kie­nė: chi­rur­gės pai­nio­ja­mos su slau­gy­to­jo­mis

    V.Žu­kaus­kie­nė: chi­rur­gės pai­nio­ja­mos su slau­gy­to­jo­mis

    Ab­do­mi­na­li­nės chi­rur­gi­jos gy­dy­to­ja Vik­to­ri­ja Žu­kaus­...

    Budinti vaistinė


    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką balandį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką balandį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...
    Mokys, kaip vartoti vaistus

    Mokys, kaip vartoti vaistus

    „Oficialiai vaistinėse surenkamų ir sunaikinamų vaistų kiekis – 20 tonų per metus – rodo, kaip netinkamai vartojami ar neva...

    razinka


    Sveika šeima


    Automobilius gatvėse stabdys ir aplinkosaugininkai

    Senas taršių automobilių parkas ir didelė miestų tarša Aplinkos ministeriją privertė griebtis pokyčių – sustiprinti aplinkosaugininkų įgaliojimai transporto priemonių taršos srityje. Netrukus keliuose vairuotojus stabdys ne tik policija, bet ir aplinkos apsaugos pareigūnai. Saugaus eismo ekspertai iniciatyv...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai



    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Ir turtuoliai verkia
    Henrikas Vaitiekūnas Ir turtuoliai verkia
    Kas po devintu prakaitu slypi?
    Henrikas Vaitiekūnas Kas po devintu prakaitu slypi?
    Pavėlavęs perspaudų rinkinys
    Henrikas Vaitiekūnas Pavėlavęs perspaudų rinkinys

    Naujas numeris