Paremta ultragarsu ir šviesa
 
Išmani kepuraitė, imta naudoti Jungtinės Karalystės Kembridžo „Rosie“ gimdymo ligoninėje, yra padengta šešiakampiais gabalėliais, kuriuose yra integruota technologija, stebinti, kaip veikia kūdikio smegenys.
 
Anot gimdymo ligoninės tyrėjų, jie pirmieji pasaulyje išbandė naują techniką, kuri galėtų paspartinti vaikų, sergančių tokiomis ligomis kaip cerebrinis paralyžius, epilepsija arba turi mokymosi sunkumų diagnostiką ir priežiūrą. Teigiama, jog kepuraitė galėtų būti prieinama ligoninėse per artimiausią dešimtmetį.
 
„Siekiant gauti išsamesnį smegenų vaizdą naudojama šviesa ir ultragarsas „Fusion“. Tai – funkcinis ultragarsas, integruotas su optiniu vaizdavimu naujagimiams“, – pasakoja atliekamų tyrimų autorė dr. Flora Faure.
 
Anot jos, šviesos jutikliai stebi deguonies pokyčius aplink smegenų paviršių, o funkcinis ultragarsas leidžia vaizduoti mažas kraujagysles giliai smegenyse.
 
Prietaisas patogus tuo, kad yra nešiojamas, todėl juo galima stebėti kūdikius reguliariau ir patogiai jų lovelėje.
 
Siekiama sumažinti smegenų traumų skaičių
 
Anot tyrėjų, kelias savaites prieš ir po gimimo mūsų smegenys keičiasi kiekvieną dieną, na, o naujagimių smegenų trauma yra pagrindinė visą gyvenimą trunkančios negalios priežastis. Trauma gali paveikti smegenų gebėjimą valdyti kūną ir sukelti tokias ligas kaip epilepsiją, traukulius arba cerebrinį paralyžių, taip pat paveikti judesius ir koordinaciją. Tai dažniau pasitaiko priešlaikinių gimdymų atveju, tačiau gali būti sukelta daugelio priežasčių, įskaitant deguonies trūkumą, kraujavimą, infekciją ar gimdymo traumą.
 
Skaičiuojama, kad penkiems iš tūkstančio kūdikių, patyrusių smegenų traumą, dabartiniai stebėjimo metodai sunkiai leidžia numatyti, kaip ir kokiu mastu vaikas bus paveiktas augdamas.
 
Anglijoje veikianti NHS sistema įgyvendina programą, skirtą sumažinti smegenų traumų skaičių gimdymo metu.
 
Lenkia tradicinius tyrimus
 
Neurochirurgas dr. Alexis Joannides aiškina, jog tyrimas gali turėti keletą pranašumų, palyginti su tradiciniais MRT (magnetinio rezonanso tomografijos) arba galvos ultragarso KUS tyrimais.
 
„MRT tyrimas nusileidžia pranašumu dėl dviejų priežasčių: skenavimo laiko ir tyrimo prieinamumo, ir to, kad kūdikį reikia nuvesti prie triukšmingo skenerio, palaukti apie 20 minučių, o tada vesti pakartotinai. Todėl negalima atlikti skenavimo serijos, kas yra reikšminga, nes per pirmąsias savaites smegenys gali keistis kasdien, todėl pakartotinių tyrimų atlikimo būdas yra neįtikėtinai veiksmingas“, – paaiškina jis.
 
Taip pat manoma, kad MRT ir KUS turi ribotą galimybę numatyti bet kokio sutrikimo pobūdį dėl sudėtingo smegenų struktūros ir funkcijos ryšio, nors 2018 m. Londono imperatoriškojo koledžo atliktame tyrime teigiama, kad tikslumą galima padidinti atliekant papildomą 15 minučių skenavimą.
Reguliariai atliekant kūdikių tyrimus, tikimasi, kad raidos sutrikimai bus nustatyti daug anksčiau, vadinasi, ir terapija bei intervencijos bus pradėtos anksčiau.
 
Veiks rimčiau po penkerių metų
 
Tyrimą palankiai įvertino labdaros organizacija „Action Cerebral Palsy“.
 
„Daugeliui vaikų, sergančių cerebriniu paralyžiumi, kelias iki diagnozės nustatymo yra ilgas. Šeimos gali metų metus žinoti, kad jų vaikui gresia raidos sutrikimai, bet iki galo nesuprasti, ką tai reikš, – sako organizacijos įkūrėja Amanda Richardson. – Tokios technologijos galėtų viską pakeisti iš esmės, tačiau svarbu, kad terapeutų pajėgumai būtų padidinti ir jie galėtų patenkinti paklausą, nes pagalbos jau ir taip reikia ilgai laukti.“
 
Tikimasi, kad prietaisas per trejus penkerius metus bus įdiegtas ir visoje NHS sistemoje.
 
Be to, maža juoda kepurėlė galėtų ne tik stebėti kūdikius, turinčius raidos sutrikimų, bet ir būti atrankos priemone, padedančia nustatyti rizikingus atvejus. 

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!