Rugsėjį žurnale „Neurology“ paskelbtas naujausias tyrimas rodo, kad vis jaunesni asmenys dažniau skundžiasi atminties, orientacijos sutrikimais, nesugeba susikaupti. Tyrime analizuoti tik JAV gyventojų duomenys, tačiau ankstyvos Alzheimerio ligos atvejų aptinkama ir kituose žemynuose.
 
Naujausiame tyrime nustatyta, kad Alzheimeriui būdingų sutrikimų rodiklis tarp jaunesnių nei 40 metų asmenų beveik padvigubėjo, rašo „Medscape“.
 
„Mūsų tyrimas rodo, kad socialiniai bei struktūriniai veiksniai greičiausiai vaidina pagrindinį vaidmenį“, – pranešime spaudai teigė vyresnysis autorius Adamas de Havenonas, Jeilio medicinos mokyklos Niu Heivene medicinos mokslų daktaras.
 
Tyrėjai analizavo laikotarpio nuo 2013 iki 2023 metų elgesio rizikos veiksnių duomenis, išanalizuota daugiau nei 4,5 milijonų apklausų atsakymų.
 
Tiesa, 2020 metų duomenys nebuvo įtraukti į analizę dėl nenuoseklaus duomenų rinkimo COVID-19 pandemijos pradžioje. Į tyrimą nepateko ir tų respondentų, kurie pranešė apie depresiją, atsakymai.
 
Tyrimo rezultatai parodė, kad pažintinių sutrikimų paplitimas nuo 5,3 proc. 2013 metais išaugo iki 7,4 proc. 2023 metais. Ryškiausias šuolis stebimas 18-39 metų asmenų amžiaus grupėje – čia kognityvinių sutrikimų paplitimas per dešimtmetį išaugo nuo 5 proc. iki beveik 10 proc., kai kitose grupėse pastebėtas 1-2 proc. augimas per tą patį laikotarpį.
 
Neaplenkia ir jaunuolių
 
Kaip praneša „Science alert“, prieš dvejus metus Kinijos atminties klinikos neurologai 19-mečiui diagnozavo, jų manymu, Alzheimerio ligą – jaunuolis tapo jauniausiu žmogumi, kuriam kada nors buvo diagnozuota ši liga.
 
Paauglio atmintis pirmą kartą pradėjo silpnėti sulaukus maždaug 17 metų amžiaus. Jaunuolis sunkiai begalėdavo susikaupti pamokose, jam tapo sunku skaityti, susilpnėjo trumpalaikė atmintis. Dažnai vaikinas negalėdavo prisiminti praėjusios dienos įvykių ir nuolat pamesdavo daiktus. Su laiku simptomai tik sunkėjo, o galiausiai kognityvinis nuosmukis tapo toks didelis, kad jaunuolis negalėjo baigti vidurinės mokyklos, nors vis dar gebėjo gyventi savarankiškai.
 
Smegenų skenavimas parodė hipokampo, su atmintimi susijusios srities, susitraukimą, o paciento smegenų skystyje buvo aptikti biožymenys, būdingi Alzheimerio ligai – dažniausiai demencijos formai.
 
Nors Alzheimerio liga dažniausiai siejama su vyresniu amžiumi, ankstyvos ligos atvejai, pasireiškiantys jaunesniems nei 65 metų asmenims, sudaro iki 10 proc. visų diagnozių.
 
Beveik visų Alzheimerio liga sergančių pacientų, jaunesnių nei 30 metų, ligą galima paaiškinti patologinėmis genų mutacijomis, todėl jie klasifikuojami kaip sergantys šeimine Alzheimerio liga. Kuo jaunesnis žmogus, kai jam diagnozuojama liga, tuo didesnė tikimybė, kad ją sukelia paveldimas klaidingas genas.
 
Tačiau Pekino sostinės medicinos universiteto tyrėjai, atlikę minėto jaunojo paciento genomo tyrimą, nerado nei įprastų mutacijų, atsakingų už ankstyvą atminties praradimą, nei jokių įtartinų genų. Nė vienas iš 19-mečio šeimos narių nesirgo Alzheimerio liga ar demencija, todėl sunku priskirti ligą šeiminei Alzheimerio ligai. Paauglys neturėjo ir jokių kitų ligų, infekcijų ar galvos traumų, kurios taip pat galėtų paaiškinti staigų jo kognityvinių gebėjimų nuosmukį.
 
Norint patvirtinti jaunuolio diagnozę, reikalingas ilgalaikis stebėjimas, tačiau tuo metu medicinos komanda teigė, kad paciento atvejis „keitė supratimą apie tipišką Alzheimerio ligos pradžios amžių“.
 
2023 m. vasario mėn. paskelbtas atvejo tyrimas tik įrodo, kad Alzheimerio liga nesireiškia vienu keliu ir yra daug sudėtingesnė, nei manyta.
 
Neįvertina sutrikusios uoslės
 
Higienos instituto duomenimis, 2024 metais Lietuvoje Alzheimerio liga sirgo beveik 4,2 tūkst. gyventojų, visi pacientai vyresni nei 19 metų. Palyginimui, 2023 metais sergančiųjų buvo mažiau: 3,9 tūkst. pacientų, visi taip pat priskiriami suaugusiųjų kategorijai. Kiek iš pacientų yra jaunesni nei 40 metų, Higienos institutas neišskiria.
 
Santaros klinikų Neurologijos centro gydytojas neurologas dr. Arūnas Vaitkevičius teigė, kad Alzheimerio liga yra viena iš dažniausių demencijos priežasčių. Ligos atsiradimo priežastimi gali tapti ne tik genetinis paveldimumas, bet ir įvairios traumos, infekcinės, širdies ir kraujagyslių sistemos ligos bei gyvenimo būdas.
 
„Riba kartais yra itin plona tarp normalaus senėjimo ir ligos. Įprastai senstant lėtėja atminties, orientacijos procesai. Tačiau ligos pradžią nustatyti sunku. Kai liga jau yra diagnozuojama, paciento artimieji dažnai net negali pasakyti, kada ji prasidėjo. Paklaida gali siekti nuo kelių mėnesių iki kelerių metų“, – teigė dr. A.Vaitkevičius.
 
Nustatant Alzheimerio ligą vienu vyraujančių simptomų laikomas trumpalaikės atminties sutrikimas, kai pacientas greitai pamiršta, kas vyko čia ir dabar. 
 
„Diagnostikai svarbu ne tik atmintis. Liga nustatoma, kai yra bent dviejų pažinimo funkcijų sutrikimas. Atmintis paprastai yra vyraujanti, tačiau greta to būna ir orientacijos, erdvinio suvokimo sutrikimas, kartais – kalbos, dėmesio koncentracijos sutrikimas. Įdomus faktas toks, kad vienas pirmųjų galimų neurodegeneracinio proceso simptomų yra uoslės sutrikimas“, – vardijo Santaros klinikų Neurologijos centro gydytojas.
 
Įtariant ligą pirmiausia gydytojo kabinete atliekamas testas, jei jo rezultatai prasti – pasitelkiami ir laboratoriniai bei kompiuteriniai tyrimai: magnetinis rezonansas, kompiuterinė tomografija. 
 
Neurodegeneracinėms ligoms amžius yra pagrindinis veiksnys, dažniausiai jos pasireiškia asmenims per 65 metų.
 
„Tarp jaunesnių pacientų gali būti tiesiogiai paveldimos ligos, kurios kartojasi iš kartos į kartą. Tai vadinamoji šeiminė ankstyvoji Alzheimerio liga, kurios atvejų yra vos keli procentai nuo visų ligos atvejų. Jei tėtis sirgo šia liga, rizika susirgti vaikui didėja. Taip pat pastebėta, kad Alzheimeriu dažniau serga moterys.
 
Teigti, kad Alzheimeriu sergančių pacientų amžius jaunėja, negalėčiau, gal tai labiau susiję su šios ligos atvejų daugėjimu, nes Vakarų visuomenė senėja, gerėja diagnostika ir liga nustatoma šiek tiek anksčiau, nei buvo prieš dešimtmetį“, – teigė dr. A.Vaitkevičius.
 
Įtariant prasidedančią neurodegeneracinę ligą, gydytojas ragina pacientus ir jų artimuosius nedelsti ir kuo skubiau kreiptis į šeimos gydytoją – kuo anksčiau pradedamas gydymas, tuo geresnių ligos valdymo rezultatų galima tikėtis.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!