Griūva Kolumbijos sveikatos sistema

Rasa Kasperavičiūtė-Martusevičienė
2025-11-24
Kolumbijoje jau kelis mėnesius gilėjanti sveikatos sistemos krizė smaugia milijonus pacientų. Šie palikti be gyvybiškai svarbių vaistų, o ligoninės nepajėgia vykdyti net teismų sprendimų. Užuot ieškojusi sprendimų, šalies valdžia su parlamento opozicija jau beveik trejus metus kivirčijasi dėl reformos.
Griūva Kolumbijos sveikatos sistema
Kolumbijos liaudies gynėjo tarnyba nustatė, kad pacientas, turintis nusipirkti vaistą, kurio negavo dėl sistemos spragų, išleidžia nuo 7 iki 90 proc. mėnesinių pajamų – priklausomai nuo pajamų lygio. Daugelis šeimų parduoda turtą, kad galėtų nusipirkti gyvybiškai svarbius medikamentus.

Sistema nebeveikia
 
Kaip skelbiama Kolumbijos liaudies gynėjo tarnybos paskelbtoje ataskaitoje, skundų teismams dėl pažeistos teisės į sveikatos priežiūrą nuo 2024 metų sausio iki šių metų liepos padaugėjo 34 proc. Sveikatos priežiūros tarnyba šiemet sulaukė rekordiškai daug skundų – 685 tūkst., tai 35 proc. daugiau nei praėjusiais metais.
 
Deja, daugelis pacientams palankių teismo sprendimų šalyje nevykdomi. Ispanų žiniasklaidoje teigiama, kad draudimo įmonės ir klinikos jų tiesiog nepaiso. Dauguma skundų susiję su pavėluotais ar visai nepristatytais gyvybiškai svarbiais vaistais.
 

Sveikatos ministerijos duomenys rodo, kad 2022-2024 metais valstybinės įstaigos išdavė 7 proc. mažiau vaistų, o privačių vaistinių pardavimai išaugo 5 proc.
 
Viską išleidžia vaistams
 
Liaudies gynėjo tarnyba nustatė, kad pacientas, turintis nusipirkti vaistą, kurio negavo dėl sistemos spragų, išleidžia nuo 7 iki 90 proc. mėnesinių pajamų – priklausomai nuo pajamų lygio. Daugelis šeimų parduoda turtą, kad galėtų nusipirkti gyvybiškai svarbius medikamentus.
 
Tyrime pabrėžiama, kad situacija labiausiai pablogėjo nepasiturintiems ir toliau nuo didelių miestų gyvenantiems žmonėms. „Šalyje vis sunkiau gauti vaistų, o labiausiai kenčia kaimo vietovių ir etninių grupių gyventojai“, – teigiama dokumente.
 
Liaudies gynėja Iris Marin pabrėžė, kad pastaruoju metu situacija stipriai pablogėjo: „Pagrindinė struktūrinė problema – didelė socialinė nelygybė. Kol ji išliks, beveik neįmanoma užtikrinti kokybiškos sveikatos priežiūros visiems.“
 
Reikalauja bausti opoziciją
 
Prezidentas Gustavo Petro, kuris per trejų metų kadenciją pakeitė net 57 ministrus, siūlo radikalią sveikatos sistemos reformą. Jis tvirtina, kad dabartinė sistema, kuri veikia per privačias draudimo įmones (vadinamas EPS), yra neefektyvi. Reforma būtų siekiama sumažinti tarpininkų vaidmenį ir stiprinti valstybinę sveikatos priežiūrą.

 
Tačiau šį projektą jau beveik trejus metus stabdo opozicija. Parlamentarai – aštuoni iš keturiolikos Septintosios komisijos narių – lapkritį atidėjo projekto svarstymą, kol Vyriausybė priims naują mokesčių reformą. Jie argumentuoja, kad reformai trūksta Finansų ministerijos pritarimo – privalomo, norint pradėti diskusiją.
 
Po šio sprendimo prezidentas G.Petro sveikatos ministrui liepė pareikšti baudžiamuosius kaltinimus reformos projektą blokuojantiems senatoriams. Spaudimą dar labiau padidino vidaus reikalų ministras Armando Benedetti: „Paduosiu juos prokurorams ir Aukščiausiajam Teismui už Konstitucijos laužymą. Jie nenori dirbti, nori važinėti po šalį ir agituoti rinkimuose, ir vėl apgaudinėti žmones.“
 
Septintosios komisijos pirmininkas Miguelis Ángelas Pinto atkirto: „Pakvieskite mus dalyvauti viename savo televizijos kreipimųsi, viešai aptarkime finansų ministerijos pritarimus – tegul Kolumbija išgirsta, kas iš tikrųjų meluoja“.
 

Senatorė Nadia Blel kritikavo prezidento grasinimus pereiti prie „plano B“ – mobilizacijų, teisinių veiksmų ir dekretų, jei Kongresas nepatvirtins reformos. „Prezidentas taip ir nesuprato, kad Kongresas veikia savarankiškai, nepaklūsdamas vykdomosios valdžios užgaidoms“, – sakė ji.
 
Ministerija kaltina kitus
 
Sveikatos ministerija į Liaudies gynėjo ataskaitą atsakė pripažindama problemos mastą, bet ne savo atsakomybę. Ministras Guillermo Alfonso Jaramillo tvirtino, kad „struktūrinė krizė brendo daugiau kaip tris dešimtmečius – dėl apleistumo ir viešųjų išteklių tvarkymo skaidrumo stokos“.
 
Ministerijos teigimu, tikroji atsakomybė tenka farmacijos įmonėms ir draudimo kompanijoms: „Išlaidų augimas – ne valstybės kaltė, o farmacijos monopolijų, kurie metų metus spekuliavo sveikatos sistema. Valstybė gina pacientus, o ne tarpininkus.“
 
Anot ministerijos atstovų, Liaudies gynėjo ataskaita tik patvirtina, kad Kongresas skubiai turi patvirtinti sveikatos reformą: „Tai įrodymas, kad sveikata negali būti verslas – ji turi būti tikra teise visiems kolumbiečiams.“
 
Vienintelis dalykas, dėl kurio sutaria valdžia, opozicija, kontrolės institucijos ir pacientų organizacijos – krizė toliau gilėja ir veikti reikia skubiai.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    M.Jasaitis: kalnuose dingsta visi statusai

    M.Jasaitis: kalnuose dingsta visi statusai

    Kai Peru Anduose staiga užėjo pūga, o kelias atgal ėmė dingti po nauju sniegu, Marius Jasaitis sako dar kartą supratęs paprastą, b...
    Didmiesčių nesuviliota kineziterapeutė sugrįžo į Alytų

    Didmiesčių nesuviliota kineziterapeutė sugrįžo į Alytų

    Neretai studijas baigusį jaunimą vilioja karjeros galimybės didmiesčiuose, o į mažesnius regionus žvilgsniai net nekrypsta. Tačiau...

    Budinti vaistinė


    Neregistruotų vaistų reklama: atsakomybė gali grėsti ne tik pardavėjams

    Neregistruotų vaistų reklama: atsakomybė gali grėsti ne tik pardavėjams

    Neseniai viešojoje erdvėje nuskambėjus atvejui, kuomet sveikatos priežiūros specialistas socialiniuose tinkluose galimai sk...
    Skaitmeninius vaistų kodus farmacininkai vertina skeptiškai

    Skaitmeninius vaistų kodus farmacininkai vertina skeptiškai

    Nuo šiol vaistų pakuočių kodus galima nuskenuoti tiesiog mobiliuoju telefonu. „GS1“ ir „Google“ suk...

    razinka


    Sveika šeima


    Kas trečias LGBTI+ jaunuolis Europoje kovoja su depresija

    „Mažame miestelyje jauti spaudimą. Kai esi homoseksualus ir bandai save pažinti, tai labai slopina. Iki 18-os jaučiausi tarsi ateivis – mano miestelyje nebuvo jokios organizacijos, kur galėčiau bendrauti ar rasti palaikymą. Tiesiog buvau visiškai vienas.“ Taip apie augimo metus pasakojo vienas iš pusan...

    Pakalbėkim apie tai



    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Prisišaukti sapną
    Henrikas Vaitiekūnas Prisišaukti sapną
    Kultūriniai karai ir demografinė žiema: kur dingo vyrai?
    Aurelijus Veryga Kultūriniai karai ir demografinė žiema: kur dingo vyrai?
    Apie Kauno Krikščioniškuosius gimdymo namus
    Vaida Pranarauskaitė Apie Kauno Krikščioniškuosius gimdymo namus

    Naujas numeris