Paneigė ankstesnius tyrimus
 
Tyrimo rezultatai, paskelbti medicinos žurnale BMJ, pacientams atstovaujančių organizacijų buvo apibūdinti kaip džiuginantys ir raminantys bei paraginta plačiai dalintis naujausia informacija apie tyrimą.
 
Nors iki šiol buvo manoma, kad krūties vėžį įveikusios moterys turi didesnę riziką susirgti antriniu vėžiu, naujausi duomenys rodo, jog ankstesni vertinimai buvo netikslūs ir nevienodi. Taip pat nebuvo aišku, kokią įtaką tam turi pacienčių charakteristikos – socialiniai, gyvenimo būdo, genetiniai veiksniai ir gydymo metodai.
 
Praėjusiais metais Kembridžo universiteto apžvalgoje, paskelbtoje žurnale „The Lancet Regional Health – Europe“, buvo pastebėta padidėjusi rizika susirgti kitu, ne krūties, vėžiu, tačiau pabrėžta, jog trūksta tyrimų apie pacientų demografiją, krūties vėžio ypatybes ir gydymo pasekmes. Daugelis tyrimų buvo nepakankamai plačios apimties ir pateikė prieštaringus rezultatus.
 
Didelio masto nacionalinis tyrimas
 
Naujajame tyrime buvo analizuojami 476 373 moterų, kurioms 1993-2016 metais diagnozuotas pirminis ankstyvos stadijos invazinis krūties vėžys, duomenys. Stebėjimas tęsėsi iki 2021-ųjų. Visoms moterims buvo atlikta operacija, o papildomų terapijų – radioterapijos, hormoninio ir chemoterapinio gydymo – taikymas per stebimą laikotarpį augo.
 
Iš tiriamųjų 64 747 moterims išsivystė antrinis vėžys. Per 20 metų po diagnozės 13,6 proc. iš jų susirgo dar vienu, ne krūties vėžiu (dažniausiai gimdos, plaučių ar storosios žarnos), o 5,6 proc. – kitos krūties vėžiu.
 
Palyginti su bendra populiacija, šie rodikliai buvo tik 2,1 proc. (susirgusių ne krūties vėžiu) ir 3,1 proc. (susirgusių priešingos krūties vėžiu) didesni. Tyrėjai padarė išvadą, kad didesnė rizika susirgti dar vienu vėžiu, palyginti su bendru gyventojų rizikos lygiu, yra nedidelė.
 
Didesnė antrinio vėžio rizika mažai skyrėsi ir pagal amžių. Per 20 metų po persirgimo krūties vėžiu susirgti kitos krūties vėžiu 3,1 proc. didesnė rizika nustatyta jaunesnėms moterims bei toms, kurioms pirminis krūties vėžys buvo lobulinės formos arba vėlesnės stadijos. Daugiausia naujų susirgimų ne krūties vėžiu nulėmė plaučių ir gimdos vėžys.
 
Adjuvantinio gydymo vaidmuo
 
Radioterapija ir sisteminė terapija prisidėjo prie maždaug 7 proc. nustatytų antrinių vėžio atvejų. Radioterapija buvo siejama su padidėjusia priešingos krūties, plaučių ir minkštųjų audinių vėžio rizika. Hormoninis gydymas padidino gimdos vėžio riziką, bet sumažino priešingos krūties vėžio riziką. Chemoterapija buvo susijusi su seilių liaukų, skrandžio, galvos ir kaklo, kiaušidžių vėžiu bei ūmine leukemija. Nors dauguma šių sąsajų buvo žinomos, ryšiai su minkštųjų audinių, kiaušidžių, skrandžio bei galvos ir kaklo vėžiais anksčiau nebuvo aprašyti.
 
Tyrėjai apskaičiavo, kad apie 2 proc. visų (64 747) antrinių vėžių ir 7 proc. perteklinių (15 813) antrinių vėžių galėjo būti nulemti adjuvantinio gydymo. Tačiau jie pabrėžė, kad šių gydymų nauda beveik visais atvejais viršija šias, palyginti, mažas rizikas.
 
Tyrimo autoriai nurodė, kad pacientės dažnai pernelyg baiminasi antrinio vėžio rizikos. Jie rekomenduoja plačiai dalintis šio tyrimo rezultatais su pacientais ir gydytojais, nes šie rezultatai gali turėti įtakos klinikinei praktikai ir politikai.
 
Siekia geresnės informacijos sklaidos
 
Medicinos žurnale BMJ publikuotame straipsnyje organizacijos „Independent Cancer Patients’ Voice“ atstovės Mairead MacKenzie ir Hilary Stobart teigė, kad pacientėms trūksta aiškios informacijos apie antrinio vėžio rizikas. Daugelis pacienčių, jų teigimu, mano, jog rizikos yra daug didesnės, nei yra iš tikrųjų. Šio tyrimo rezultatai ramina ir turėtų būti plačiai paskleisti, – teigė organizacijos atstovės.
 
Jos pastebi, kad informacija apie rizikas turėtų būti pateikiama tiek diagnozės metu, tiek sprendžiant dėl adjuvantinio gydymo, nes tai moterims padeda planuoti gyvenimą ir užtikrinčiau kurti savo ateitį.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!