Atsižvelgs į DNR
 
Danija didina investicijas į asmeninę mediciną, naudodama modelius, kurie, atsižvelgiant į konkretaus žmogaus savybes, yra nukreipti į ligų prevenciją ir gydymą, siekiant padaryti juos kuo veiksmingesnius. Tokiu atveju būtų taikomos pažangios terapinės vaistinės priemonės, kurių parinkimas grindžiamas žmogaus ląstelių, audinių ar genų specifika. 
 
Naujoji Danijos Vidaus reikalų ir sveikatos ministerijos paskelbta asmeninės medicinos strategija remiasi 13 iniciatyvų. 2025-2027 metams tam valstybės biudžete skirta 11,7 mln. eurų. Danijos pacientų atstovybės, atstovaujančios 900 tūkst. pacientų, generalinis direktorius Morten Freil Euractiv žinioms teigė, kad finansavimo suma yra ribota ir neužtikrina asmeninės medicinos ateities Danijoje, tačiau brėžia aiškią kryptį.
 
Ši strategija Danijoje yra jau trečioji asmeninės medicinos srityje – pirmoji galiojo 2016-2020 metais, antroji – 2021-2022 metais. Jos abi buvo daugiausia orientuotos į genomų analizę. Vienu reikšmingiausių pokyčių laikoma Danijos nacionalinio genomų centro, kuriame atliekami pacientų DNR tyrimai, įsteigimas Kopenhagoje. Šis centras buvo įkurtas 2019 metais, finansuotas „Novo Nordisk“ fondo, o vėliau tapo valstybine agentūra. 
 
Pasitelks DI
 
M.Freil teigia, kad ankstesnėse strategijose trūko dėmesio pacientų įtraukimui. „Naujoji strategija yra pirmoji ir ambicingiausia, skatinanti pacientų dalyvavimą sprendžiant, kokį gydymą pasirinkti ir ar norėtų sužinoti apie riziką susirgti kitomis ligomis“, – pastebi Danijos pacientų atstovybės generalinis direktorius.
 
Danijos Vyriausybė tikisi, kad naujoji strategija užtikrins, jog būtų atsižvelgiama į kiekvieno paciento norus, vertybes ir gyvenimo situaciją bei palaikys sveikatos duomenų ir dirbtinio intelekto (DI) naudojimą vis plačiau, siekiant personalizuoti gydymą. 
 
„Turime saugoti pacientų pasitikėjimą, kad jie sutiktų dalintis savo sveikatos duomenimis, o mes galėtume tęsti inovacijas ir plėsti DI panaudojimą asmeninėje medicinoje“ – sako M.Freil. Šiuo metu Danijos gyventojų pasitikėjimas sveikatos sistema yra aukštas, tačiau kai kurie pacientai vis dar nerimauja dėl savo duomenų naudojimo.
 
Atsižvelgdama į tai, Danijos pacientų interesams atstovaujanti organizacija įsteigė Nacionalinį naudotojų bendradarbiavimo centrą, kuris taps strategijos dalimi. Šis centras kvies pacientus, specialistus, mokslininkus bei viešojo ir privataus sektoriaus atstovus prisidėti kuriant etikos kodeksą, apibrėžiantį sveikatos duomenų ir DI naudojimą asmeninėje medicinoje. 
 
Siekia tapti pavyzdžiu
 
M.Freil mano, kad ši nauja strategija gali tapti moderniu pavyzdžiu Europai. Pramonės atstovai taip pat palaiko strategiją. Sofie Jensen, Danijos tyrimais užsiimančios farmacijos pramonės prekybos asociacijos LIF generalinė direktorė, pabrėžė, kad ypač svarbu užtikrinti, jog visos pažangios terapinės vaistinės priemonės atitiktų vienodus kokybės ir saugumo reikalavimus, nesvarbu, ar jos būtų sukurtos viešajame, ar privačiame sektoriuje.
 
„Tai svarbu įmonėms, svarstančioms investuoti į tokias šalis kaip Danija. Be to, tai yra esminis dalykas pacientams, kurie visuomet turi būti tikri, jog gaunamas gydymas atitinka reikiamus kokybės ir saugumo standartus“, – sako ji.
Kaip ir kitose Europos šalyse, vaistų kainodara Danijoje kelia daug diskusijų. Pažangios terapinės vaistinės priemonės gali būti brangios, tad strategijoje numatyta analizuoti kainų politiką ir verslo modelius, pabrėžia M.Freil. Kiti strategijos tikslai – mažinti vaistų perteklinį naudojimą ir šalutinius poveikius, siekiant gerinti pacientų gerovę. 
 
Taip pat bus sukurtas nacionalinis genomų variantų duomenų bankas. Danijos regionų pirmininkas Anders Kühnau, sako, kad tai leis gydytojams lengviau pastebėti, kurie genetiniai variantai gali būti pagrindinė ligos priežastis, todėl daugiau žmonių greičiau gaus tinkamą pagalbą, bus išvengta neveiksmingo gydymo. Naujoji strategija taip pat skatins Danijos biobankų naudojimą.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!