Istorinis žingsnis
 
Seimas patvirtino, prezidentas Petras Pavelis pasirašė – psilocibinas Čekijoje oficialiai tapo medicinine medžiaga. Naujasis reguliavimas įsigalios nuo sausio pirmosios. Kam ir kokiomis sąlygomis bus teikiama psilocibino terapija, griežtai apibrėžė Čekijos psichiatrijos draugijos parengtos gairės.
 
„Psilocibino toksiškumas mažas, priklausomybės rizika minimali arba jos nėra, o saugumas įrodytas tyrimais“, – pranešė Čekijos Sveikatos ministerija.
 
Kaip skelbia Nacionalinis psichikos sveikatos institutas (NUDZ), Čekijoje nuo depresijos ir nerimo sutrikimų kenčia apie 700 tūkst. žmonių. Tai viena dažniausių nedarbingumo priežasčių šalyje.
 
Pasak instituto vadovo prof. Jiří Horáčeko, antidepresantai padeda maždaug 70 proc. pacientų, be to, pradeda veikti tik po vieno ar dviejų mėnesių. Likusiems 30 proc. psilocibinas galėtų tapti greitesne ir veiksminga alternatyva. Ši terapija taip pat gali būti taikoma psichikos sutrikimams, kuriems kito gydymo nėra – pavyzdžiui, depresijai po vėžio diagnozės.
 
Visuomenė pokyčius palaiko: „Psyres“ – organizacijos, finansuojančios psilocibino tyrimus Čekijoje, – užsakytos apklausos duomenimis, 68 proc. čekų pritaria medicininiam psichodelikų naudojimui.
 
Beje, organizacijai šiandien vadovauja Jana Bednarova, dvidešimt metų vartojusi antidepresantus. Nusivylusi tradiciniu gydymu, moteris Olandijoje išbandė „magiškųjų grybų“  mikrodozę. „Pirmą kartą pajutau palengvėjimą, – prisimena 49-erių moteris. – Atsirado viltis, kad galėsiu toliau gyventi.“
 
Kaip tai veiks
 
NUDZ gairėse numatyta, kad terapinė sesija truks mažiausiai šešias valandas, ją ves du psichiatrai, specialiai parengti dirbti su psilocibinu. Bus naudojamas sintetinis psilocibinas, ne natūralūs grybai. Dozę specialistas parinks pagal paciento svorį, bet ji negalės viršyti 75 miligramų per mėnesį.
 
„Jei skiriame psilocibiną, sesija trunka visą dieną. Svarbu, kad aplinka būtų specialiai pritaikyta, nes žmogus tampa labai jautrus“ , – Čekijos televizijai aiškino prof. Jiří Horáčekas.
 
Šiuo metu Čekijoje, anot profesoriaus, tokias sesijas galėtų vesti „kelios dešimtys“  specialistų, daugiausia dirbančių Prahoje ir antrame pagal dydį šalies mieste Brno. Viena psilocibino terapijos sesija gali kainuoti kelias dešimtis tūkstančių kronų, o tiksli programos pradžios data priklausys nuo sveikatos draudimo bendrovių sprendimų.
 
Instituto vadovas viliasi, kad ilgainiui gydymą padengs draudimas: „Neįsivaizduojama, kad jis būtų prieinamas tik tiems, kurie moka iš savo kišenės.“
 
Perspėja dėl lūkesčių
 
NUDZ psichiatrijos klinikos vadovas prof. Pavelas Mohras ragina nepervertinti naujosios terapijos. „Psichodelinės medžiagos tikrai padeda ne visiems, – perspėja jis. – Turime atsargiai vertinti riziką, pavyzdžiui, psichozės tikimybę.“ Jis atkreipia dėmesį, kad klinikiniai tyrimai rimtų problemų nefiksavo, tačiau iki plataus taikymo dar lieka daug neatsakytų klausimų.
 
Čekija jau turi patirties su psichoaktyvių medžiagų reguliavimu – 2015 m. šalis legalizavo medicininę kanapę. Dabar žengtas dar vienas žingsnis: tuo pačiu įstatymu, kuriuo legalizuotas medicininis psilocibinas, dekriminalizuota ir rekreacinė kanapė – suaugusieji nuo 21 metų galės auginti iki trijų augalų namie.
 
Panašiu keliu eina ir kitos šalys – 2024 m. kanapių asmeninį vartojimą legalizavo Vokietija, o JAV Oregono valstijoje psilocibino terapija jau prieinama, tik ne per sveikatos sistemą – gydytojai receptų nerašo. Iki šiol psilocibiną kaip oficialų vaistą, kurį psichiatrai gali skirti pacientams, buvo legalizavusi tik Australija – Čekija tapo antrąja pasaulyje ir pirmąja Europoje.
 
Kaip teigia Čekijos teisininkė Tereza Dleštíková, represyvus požiūris į narkotikus neveikia – jis tik stigmatizuoja ir socialiai atriboja, užuot mažinęs vartojimą ir problemas. „Psichodelikai priklauso medicinai, ne baudžiamajai teisei“, – tikina ji.
 
Pernai Briuselis skyrė 6,5 mln. eurų psilocibino tyrimams, kuriuose dalyvauja Danija, Olandija, Portugalija ir Čekija. Būtent čekai pirmieji legalizavo ir psilocibino terapiją.
 
„Tikimės, kad Čekija taps Europos ir pasaulio lydere, o ES ir kitos šalys paseks jos pavyzdžiu, – sako J.Bednarova. – Psichikos sveikatos krizė sparčiai gilėja – turime ieškoti naujų būdų ją stabdyti.“

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!