Skaito, rašo ir laukia
 
Įstatymas, leidžiantis kaliniams trumpinti bausmes skaitant knygas, Brazilijos Teisingumo ministerijos priimtas dar 2012 metais. Kaip skelbia UNESCO Ilgalaikio mokymosi institutas, programa remiasi 1984 metais patvirtintu Bausmių vykdymo kodeksu, kuris įpareigoja valstybę padėti nuteistiesiems grįžti į visuomenę. Iš pradžių bausmę buvo galima trumpinti tik dirbant, vėliau pridėtos mokymosi ir skaitymo galimybės.
 
Sistema paprasta: nuteistasis pasirenka knygą iš kalėjimo bibliotekos, per tris keturias savaites ją perskaito ir per dar 10 dienų parašo recenziją. Tekstą įvertina speciali komisija, sudaryta iš mokytojų, bibliotekininkų bei pilietinės visuomenės atstovų. Už kiekvieną patvirtintą recenziją bausmė sutrumpėja keturiomis dienomis. Per metus galima pateikti iki 12 recenzijų – taip bausmė sutrumpėja 48 dienomis.
 
„Pagal oficialius reikalavimus recenzija turi būti tvarkinga: suskirstyta pastraipomis, parašyta įskaitomai, be braukymų ir su paraštėmis“, – nurodyta Brazilijos teisės aktuose.
 
Skaitymui įkalintieji gali rinktis klasikos, filosofijos, mokslo veikalus. Draudžiamos tik smurtą propaguojančios knygos.
 
Kalėjimai – sausakimši
 
Tarptautinės organizacijos atkreipia dėmesį, kad Brazilija turi vieną problemiškiausių kalėjimų sistemų pasaulyje. Šalyje kali daugiau nei 830 tūkstančiai žmonių, o aštuoni iš dešimties, išėję į laisvę, vėl nusikalsta. Įstaigos perpildytos dvigubai, plinta smurtas ir ligos.
 
Kaip praneša CNN, beveik pusė įkalintųjų – 46 proc. – neturi daugiau nei devynerių metų bazinio išsilavinimo, o daugiau nei 26 tūkst., tai yra 5 proc., yra beraščiai. Programa siekia ne tik trumpinti bausmes, bet ir ugdyti meilę skaitymui, skatinti savirefleksiją bei padėti resocializuotis.
 
„Bausmių sistema išgyvena rimtą krizę. Tokios iniciatyvos įdomios tuo, kad trumpina bausmes ir kartu duoda žmonėms kultūrinį pagrindą“, – CNN komentavo Brazilijos baudžiamosios teisės ekspertas Leonardo Schmitt de Bem.
 
Skaito devynis kartus daugiau
 
Per daugiau kaip dešimtmetį programa pasiteisino. Brazilijos viešosios nuomonės ir statistikos instituto tyrimas parodė, jog kalintieji skaito devynis kartus daugiau nei vidutinis šalies gyventojas, per metus įveikiantis apie penkias knygas.
 
Praėjus metams nuo programos pradžios, joje dalyvavo 2 725 kaliniai – 15 proc. visų kalinčiųjų. Tuo pat metu besimokančiųjų kalėjimuose skaičius išaugo nuo 41 proc. balandį iki 57 proc. gruodį.
 
„Žmogus gali išeiti iš kalėjimo labiau apsišvietęs ir turintis platesnį požiūrį į pasaulį. Be abejonės, jis taps geresniu žmogumi“, – tikina San Paulo advokatas Andre Kehdi, vadovaujantis knygų aukojimo kalėjimams projektui.
 
Vienas programos dalyvių – kalinys Edsonas Reinehras – pasakojo, kad skaitymas padeda stimuliuoti protą ir neleidžia pasiduoti neigiamoms mintims. Jo mokytoja Ajda Ultchak pabrėžė, kad programa siekia daugiau: „Tikimės sukurti jiems naują požiūrį į gyvenimą. Tai yra žinių ir kultūros įgijimas, galimybė patekti į kitą visatą.“
 
Programą pastebėjo ir verslas. Brazilijos leidykla „Carambaia“ kartu su reklamos agentūra „Artplan“ ir Nacionaline teisingumo taryba dovanojo knygas nuteistiesiems, o vėliau jų parašytos recenzijos pasirodė žurnalų ir radijo reklamose, socialiniuose tinkluose, knygynų plakatuose, net ant skirtukų. Buvo sukurti ir vaizdo įrašai, kuriuose kaliniai patys skaito savo recenzijas, o „YouTube“ pasirodė dokumentiniai vaizdo įrašai apie programos dalyvius.
 
„„Carambaia“ orientuojasi į skaitymo entuziastus, o niekas neskaito daugiau nei kaliniai. Suteikdami jiems balsą ir naudodami jų sukurtus tekstus, parodome visuomenei, kad jie yra mąstantys, kritiškai vertinantys žmonės, turintys savo nuomonę“, – teigė „Artplan“ kūrybos direktorius.
 
Programa prieinama visiems
 
Įstatymas numato, kad programoje gali dalyvauti kiekvienas – nepriklausomai nuo sveikatos būklės ar kilmės. Bibliotekose privalo būti knygų Brailio raštu ir audioknygų žmonėms su regos, intelekto ar raštingumo sutrikimais. Taip pat reikalaujama turėti knygų užsienio kalbomis, kad programoje galėtų dalyvauti nuteistieji iš kitų šalių. Tiems, kurie dar tik mokosi skaityti ir rašyti, leidžiama recenzijas pateikti žodžiu arba išreikšti mintis piešiniais.
 
Brazilijos pavyzdžiu 2021 metais Kazachstano Karagandos regiono kalėjimuose pradėjo veikti programa „Skaitymas be sienų“ – jai atrinkta 40 rusų ir kazachų klasikos kūrinių. Panašią iniciatyvą įgyvendino ir Uzbekistanas. Programa „Read Your Way Out“ (liet. išskaityk kelią į laisvę – aut. past.) 2022 metais pradėta ir Filipinuose. Šalies Jungtinių Tautų Narkotikų ir nusikalstamumo biuras kartu su vietos institucijomis kalintiesiems suteikia galimybę kas 60 skaitymo valandų sutrumpinti bausmę net 15 dienų.
 
Tiesa, Brazilija nėra vienintelė šalis, ieškanti novatoriškų būdų resocializuoti kalinius. Šiaurės šalys, pavyzdžiui, Suomija, taip pat siūlo kaliniams įvairias mokymosi galimybes, nors bausmė dėl to netrumpėja.
 
Knygos nepadės be refleksijos
 
Geštalto terapeutė, biblioterapeutė Daiva Žukauskienė pabrėžia, kad Brazilijos programos stiprybė slypi būtent recenzijose – jos verčia kalinius ne tik skaityti, bet ir reflektuoti.
 
„Perskaityta informacija, žinia, net išmintis, jei ji nėra suprasta, asimiliuota ir pritaikyta gyvenime, yra bevertė ir dažnai net beprasmė“, – aiškina biblioterapeutė.
 
Anot jos, vien skaitymas dvasinio peno suteikia kur kas mažiau. Tikrąją vertę kuria refleksija – permąstymas, bandymas savais žodžiais paaiškinti prasmes ir išjautimas, kai informaciją suprantame ne galva, o širdimi.
 
Anot ekspertės, ne visus daug skaitančius žmones galima vadinti gerais, o mažai skaitančius – blogais. Esmė slypi žmogaus laisvoje valioje tas žinias panaudoti geriems darbams.
 
„Etinė teksto refleksija yra būtent tai, kas veda žmogų prie gerų vertybių pasirinkimo. Teisingos vertybės daro žmogaus gyvenimą prasmingu. Ne knygos keičia žmogaus gyvenimą, o antrinė veikla – refleksija – nurodo, kuria kryptimi reikia eiti“, – teigia D.Žukauskienė.
 
„Gerų knygų skaitymas yra kaip lašas po lašo, kuris akmenį pratašo, bet kaip bus tas akmuo panaudotas – tai sukuria tik gili refleksija“, – apibendrina biblioterapeutė ir primena seną taisyklę: devynis kartus pamatuok, dešimtą kirpk – vieną kartą perskaityk, o išvadas daryk apmąstęs bent keletą kartų.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!