Evoliucijos biologė Jenny Graves pasidalijo prieštaringai vertinamu skaičiavimu, kuris visuomenėje sukėlė tikrą audrą. Anot jos, žmogaus Y chromosoma, lemianti vyriškąją lytį, pamažu nyksta – per pastaruosius 300 milijonų metų ji prarado 97 procentus savo protėvių genų, rašo „Science alert“. J.Graves apskaičiavo, kad jei nykimas vyks tokiu pačiu tempu, Y chromosoma gali išnykti po kelių milijonų metų.
„Mane tikrai stebina, kad kas nors nerimauja, jog žmonės išnyks po 5 ar 6 milijonų metų. Juk mes esame žmonės tik 0,1 milijono metų. Manau, kad mums pasiseks, jei išgyvensime kitą šimtmetį!“, – teigia evoliucijos biologė Jenny Graves, pasidalijusi prieštaringai vertinamu skaičiavimu, kuris visuomenėje sukėlė tikrą audrą. Anot jos, žmogaus Y chromosoma, lemianti vyriškąją lytį, pamažu nyksta.
Ką tai reiškia žmonijai?
Šią žinią netruko pasigauti žiniasklaida, pasipylė antraštės, skelbiančios apie vyrų, o kartu ir visos žmonijos išnykimą. Evoliucijos biologė teigė tokios isteriškos reakcijos nesitikėjusi. Kartu ji pabrėžė, kad Y chromosomos išnykimo laikas, remiantis akademiniais skaičiavimais, nurodytas tik apytikslis ir tai toli gražu nėra vyrų išnykimo prognozė. „Mane tikrai stebina, kad kas nors nerimauja, jog žmonės išnyks po 5 ar 6 milijonų metų, – „ScienceAlert“ sakė J.Graves. – Juk mes esame žmonės tik 0,1 milijono metų. Manau, kad mums pasiseks, jei išgyvensime kitą šimtmetį!“
Bet jei J.Graves skaičiavimai teisingi, ką tai reiškia Y chromosomai – ir ką tai reiškia žmonijos ateičiai?
Gera žinia ta, kad panašios chromosomos kituose žinduoliuose, taip pat žuvyse ir varliagyviuose, dėl genetinių pokyčių nors ir prarado savo lytį lemiantį statusą, tačiau rūšys ir toliau egzistuoja. Pavyzdžiui, kai kurių graužikų Y chromosoma buvo visiškai pakeista. Trys Y chromosomos neturinčių kurmių rūšys, pavyzdžiui,
Ellobius talpinus,
Ellobius tancrei ir
Ellobius alaicus, dabar turi tik X chromosomas. Lytį lemiantys genai tiesiog evoliucijos metu buvo perkelti kitur. Dygliuotosios žiurkės (
Tokudaia osimensis) taip pat prarado savo Y chromosomą ir perėjo prie naujos versijos, kuri dabar atlieka lytį lemiančio geno vaidmenį. „Jei atsirastų naujas variantas, kuris veiktų geriau nei mūsų vargšė senoji Y chromosoma, jis galėtų itin greitai perimti valdžią. Galbūt jis jau atsirado kažkur žmonių populiacijoje, tik mes dar to nežinome“, – svarstė J.Graves.
Mat lytį lemiantys variantai nėra reguliariai tikrinami genomo tyrimuose ir jei Y chromosomos vaidmuo būtų perkeltas į kitą chromosomą populiacijoje, akivaizdžių skirtumų nepastebėtume. Vis tiek būtų vyrų ir jie vis dar galėtų daugintis.
Dvi konfrontuojančios stovyklos
Y chromosomos likimas jau daugelį metų traukia pasaulio dėmesį, tačiau, matydami tik sensacingas antraštes, daugelis nesuvokia, kad verda įnirtinga mokslinė diskusija, kurioje du nesuderinami evoliucijos požiūriai tiesiogiai konfliktuoja. Pusė šią sritį tyrinėjančių mokslininkų, kuriems pritaria J.Graves, lytinę Y chromosomą apibūdina kaip griūvantį seną daiktą, kuris yra pasmerktas išnykti ir gali būti pakeistas bet kurią akimirką. Kita mokslininkų pusė teigia, kad Y chromosoma išgyveno laiko išbandymus ir šiandien yra saugi bei stabili. Šiai teorijai pritaria evoliucijos biologė Jenn Hughes iš MIT Whitehead instituto.
Abi mokslininkės – J.Graves ir J.Hughes – dėl Y chromosomos galimo išnykimo nesutaria jau gerą dešimtmetį. Jos skirtingai interpretuoja tuos pačius įrodymus ir dalyvauja atviruose akademiniuose ginčuose.
Pavyzdžiui, 2012 m. J.Hughes ir jos kolegos nustatė, kad per pastaruosius maždaug 25 milijonus metų žmonių linijoje buvo prarasta itin mažai pagrindinių Y genų. Naujesni įrodymai sustiprina šį argumentą, rodantį, kad primatų pagrindiniai Y genai yra konservatyvūs, palyginti su žuvimis ir varliagyviais, kurių Y chromosomos pamažu nyksta. Dalis mokslininkų, tarp jų ir J.Hughes, tai interpretuoja kaip ilgalaikį Y chromosomos evoliucinį stabilumą primatuose. „Mūsų darbas, lyginant Y geno kiekį daugelyje žinduolių, parodė, kad genų nykimas iš pradžių buvo spartus, bet greitai išsilygino ir genų nykimas iš esmės sustojo. Y chromosomoje išsaugoti genai atlieka esmines funkcijas visame kūne, todėl atrankos spaudimas išsaugoti šiuos genus yra per didelis, kad jie būtų prarasti“, – „ScienceAlert“ sakė J.Hughes.
J.Graves nesutinka su šiomis interpretacijomis. Ji teigia, kad vien dėl to, jog genas yra konservatyvus, dar nereiškia, kad jo negalima pakeisti. Be to, pastaraisiais metais žmogaus Y chromosomos sekoje rasti papildomi genai daugiausia yra pasikartojančios kopijos, sako ji, o kai kurios iš jų gali būti neaktyvios. Anksčiau J.Graves Y chromosomą vadino „DNR sąvartynu“. Sukūrus daug geno kopijų, galima padidinti bent vienos išgyvenimo tikimybę, aiškina ji, tačiau tai taip pat gali atsitiktinai lemti evoliucinius „brokuotus“ rezultatus. Tai panašu į žaidimą telefonu. Kuo daugiau žinute dalijamasi, tuo didesnė tikimybė, kad ji išliks, bet taip pat didesnė tikimybė, kad ji bus iškraipyta.
Kodėl Y chromosoma tokia?
Dėl dabartinės Y chromosomos būklės, pasak mokslininkių, kalta evoliucija. Pavyzdžiui, anot J.Hughes, placentinių žinduolių protėvių X ir Y chromosomos buvo identiškos ir turėjo apie 800 genų. „Kai Y chromosoma specializavosi vyriškos lyties nustatymui (maždaug prieš 200 milijonų metų), X ir Y chromosomos nustojo rekombinuotis patinų organizme, o Y chromosoma pradėjo prarasti genus. Tuo tarpu X chromosoma vis dar galėjo rekombinuotis patelių organizme, todėl ji iš esmės liko nepakitusi.“
Šiandien žmogaus Y chromosoma turi tik 3 procentus genų, kuriuos ji kadaise turėjo kartu su X chromosoma. Tačiau J.Hughes atkreipė dėmesį, kad šie genai nebuvo prarasti pastoviu greičiu ir tai yra didžiausias klaidingas supratimas. Su šiuo teiginiu sutinka ir jos oponentė J.Graves. Nors ji prognozuoja, kad Y chromosoma neabejotinai išnyks per 6 milijonus metų, tačiau kartu teigia, kad šie skaičiavimai turi platų paklaidų diapazoną. Tiesa, J.Graves kartu pabrėžia, kad nors tam tikrais momentais gali atrodyti, jog Y chromosoma stabilizuojasi, ji vis tiek nenustos nykti, net jei išsilaikė 25 milijonus metų. „Nematau jokios priežasties manyti, kad Y chromosomos degradacija sustojo arba galėtų sustoti primatuose ar bet kurioje kitoje žinduolių grupėje, – sakė Graves. – Tai lėtas procesas ir jis vyksta su pertrūkiais dėl priežasčių, kurias mes gerai suprantame.“
Po viešų J.Hughes ir J.Graves debatų, ar Y chromosoma yra stabili, ar pasmerkta žlugti, 18-osios Tarptautinės chromosomų konferencijos auditorija balsavo, kuri hipotezė yra teisinga, tačiau ir jų balsai pasiskirstė po lygiai: 50/50. Kuri pusė yra teisi – parodys tolesni moksliniai tyrimai bei laikas.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: