Anglijos sveikatos sistema kasmet permoka 164 mln. svarų sterlingų už dėmesio ir aktyvumo sutrikimo (ADHD) diagnostiką privačiose klinikose. „The Guardian“ tyrimas atskleidė: kompanijos pelną skaičiuoja milijonais, tačiau pacientams tai nežada nieko gero.
Privačios klinikos veikia beveik nekontroliuojamos, o valstybė už jas moka milžiniškas sumas. Kitais metais ADHD paslaugos kainuos 314 mln. svarų – dvigubai daugiau nei skirta biudžete. Per trejus metus NHS išlaidos privačioms klinikoms išaugo tris kartus ir dabar siekia 58 milijonus.
Spraga kainavo gyvybę
ADHD vertinimo valstybinėje sveikatos sistemoje (NHS) laukia pusė milijono anglų – mėnesius ar net metus. Sheridanas Pickettas, kaip ir tūkstančiai kitų britų, tiek laukti nenorėjo ir kreipėsi į privačią kliniką. Diagnozę 27-erių vaikinas gavo internetu, privati klinika paskyrė stimuliantus. Po mėginimo nusižudyti jis pateko į NHS ligoninę, kur gydytojai nurodė nutraukti ADHD vaistus, tačiau ši informacija privačios klinikos niekada nepasiekė – ji toliau rašė receptus, o Sheridanas netrukus mirė.
Sausį jo bylą nagrinėjęs britų teismo pareigūnas nustatė, kad nėra jokių taisyklių, įpareigojančių privačias klinikas ir NHS keistis informacija apie pacientus, todėl panašios tragedijos gali kartotis.
Valstybė permoka
„The Guardian“ tyrimas atskleidė, kad problema kur kas platesnė. Privačios klinikos veikia beveik nekontroliuojamos, o valstybė už jas moka milžiniškas sumas. Kitais metais ADHD paslaugos kainuos 314 mln. svarų – dvigubai daugiau nei skirta biudžete. Per trejus metus NHS išlaidos privačioms klinikoms išaugo tris kartus ir dabar siekia 58 milijonus.
Duomenys iš 32 Anglijos regionų rodo, kad NHS permoka 164 mln. svarų sterlingų, o tai reiškia, kad kitoms sveikatos sritims gali pritrūkti pinigų. Pacientai naudojasi „pasirinkimo teise“ – sistema, kuri leidžia rinktis gydymo įstaigą, įskaitant privačias klinikas. Investuotojams ši sistema tapo aukso kasykla: pakanka vienos sutarties, kad galėtum gydyti pacientus iš visos šalies, o pajamų niekas neriboja.
Pelnas svarbesnis už pacientus
Tiesa, tose pačiose milijonus uždirbančiose klinikose darbuotojai dirba ant išsekimo ribos. „The Guardian“ kalbintas Craigas prisiminė, kaip sėdėdavo prie stalo ir verkdavo. Per dieną jam tekdavo aptarnauti 20 pacientų ir tvarkyti 30 prašymų išrašyti receptą. Nors sutartyje buvo įrašytos aštuonios darbo valandos, iš tiesų vyras dirbdavo šešiolika.
„Per trylika mėnesių nė karto nemačiau ataskaitos, kurią būčiau pats parašęs, nors visos buvo siunčiamos mano vardu“, – pasakojo jis.
Kita buvusi darbuotoja Alice patvirtino: patikrinimai būdavo kruopštūs, bet galutiniai administracijos paruošti dokumentai pacientams – šabloniški.
Brianas prisiminė kolegas, pradėdavusius darbą šeštą ryto ir baigdavusius aštuntą vakaro. Anot jo, vienas gydytojas per dieną galėjo atlikti net aštuonis naujus vertinimus – nuo tokio krūvio griuvo administracinės sistemos: skambučiai likdavo neatsakyti, laiškai kaupdavosi, receptai strigo.
„Kartais pacientai paskambindavo tą pačią dieną sakydami, kad baigėsi vaistai. Kelis kartus pats nuvežiau receptus, kiti gydytojai darė tą patį“, – pridūrė Craigas.
NHS gydytojas, vertinantis privačių klinikų siunčiamus dokumentus, teigė, kad net 70-80 proc. vertinimų neatitinka standartų. „Žmonės mano, kad gauna tokį pat vertinimą kaip NHS, bet taip nėra“, – sakė jis.
Anot paramą neuroįvairiems žmonėms teikiančios platformos „Divergence“ įkūrėjo Andrew Jay, jų atliktas auditas parodė, kad tik 6 proc. ADHD vertinimų privačiose klinikose atitiko nacionalinius kokybės standartus.
Sveikatos ir viešojo intereso centras atskleidė, kad viena neseniai privataus kapitalo fondo įsigyta kompanija trečdalį pajamų, gautų iš NHS, pasiima kaip pelną. Keturiolika kompanijų teikė NHS finansuojamus vertinimus net neregistruotos Priežiūros kokybės komisijoje.
Šeimos praranda viltį
Visi kalbinti specialistai pabrėžė, kad pacientai ir jų šeimos yra beviltiškoje padėtyje. „Žmonės, kurie patys moka, neperka diagnozės – jie perka vertinimą. Dažnai jie yra beviltiškai nusivylę“, – sakė Craigas.
Anot gydytojo, šeimos skolinasi pinigus, naudoja santaupas arba metų metus laukia NHS eilėse, tačiau net ir sumokėjusios privačiai klinikai už vertinimą tolesnės pagalbos nesulaukia. „Tėvai skambindavo sakydami, kad vaistai neveikia, o aš suprasdavau, kad vaikas niekada nebuvo pakartotinai apžiūrėtas“, – prisiminė jis.
„Sistema yra ant lūžio ribos, – teigė parlamento narė Jo Platt. – NHS išlaidos šauna į viršų, o privatūs tiekėjai pelnosi iš prastai reguliuojamų sistemų, palikdami pacientus likimo valiai.“
Sveikatos sekretorius Wesas Streetingas paskelbė nepriklausomą ADHD diagnostikos peržiūrą – jį neramina, kad vis daugiau žmonių su šiomis diagnozėmis gauna ligos išmokas. Sveikatos departamentas ginasi, esą visi paslaugų teikėjai jau dabar privalo atitikti tuos pačius standartus kaip NHS.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!