Skubama ieškoti naujų metodų
 
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, demencija serga 57 mln. žmonių – kas tris sekundes kur nors pasaulyje patvirtinama nauja diagnozė. Alzheimerio liga sudaro didžiąją dalį atvejų, o Tarptautinė Alzheimerio asociacija perspėja, kad iki 2050 m. sergančiųjų skaičius gali išaugti beveik tris kartus.
 
Kaip rašoma vasarį „Journal of Neurology“ paskelbtoje apžvalgoje, patologiniai smegenų pokyčiai prasideda dešimtmečius anksčiau, nei žmogus pastebi pirmąjį užmaršumą. Problema ta, kad dabartiniai diagnostikos įrankiai arba brangūs, arba invaziniai, arba ir viena, ir kita. Nugaros smegenų skysčio punkcija, PET tyrimai prieinami ne kiekvienam. Bet yra vienas organas, glaudžiai susijęs su smegenimis, kurį tikrinti paprasta – akis.
 
Apžvalga apibendrino dešimtmečius trukusius tyrimus ir patvirtino, kad sergant Alzheimeriu keičiasi akių judesiai – žmogus lėčiau reaguoja į dirgiklius, daro daugiau klaidų užduotyse, kuriose reikia sąmoningai žvelgti priešinga kryptimi.
 
Dar viena sisteminė apžvalga, publikuota žurnale „Alzheimer's & Dementia“ ir išnagrinėjusi 71 tyrimą, nustatė, kad akių judesių anomalijos gali būti vienas ankstyviausių ženklų, leidžiančių atskirti ligą nuo įprasto senėjimo.
Bėda ta, kad akių judesius laboratorijose fiksuojanti įranga per brangi ir sudėtinga paprastai klinikai. Todėl mokslininkai pasitelkė virtualią realybę.
 
VR akiniai senelių namuose
 
Bonnie Dale – Sakramento senelių namų gyventoja. Mokslininkų paprašyta užsidėti VR akinius, ji pamanė, kad žais žaidimą. Iš tiesų penkiolika minučių trukęs „žaidimas“ ieškojo galimų Alzheimerio pėdsakų jos smegenyse.
 
Kaip pranešė Kalifornijos Deiviso universitetas, programą šiuose globos namuose vykdo universiteto neurooftalmologė Yin Allison Liu. Jos naudojama platforma „Olleyes“ per VR akinius tikrina paciento regėjimą: prašo atpažinti spalvas ir formas, sekti judėjimą, reaguoti į šviesos dirgiklius. Tuo metu sistema fiksuoja regos aštrumą, vyzdžių reakciją į šviesą ir gebėjimą vykdyti instrukcijas.
 
„Platforma nediagnozuoja Alzheimerio, tačiau padeda aptikti regos pokyčius, galinčius rodyti kognityvinę disfunkciją“, – paaiškino Y.A.Liu. Anot jos, kuo anksčiau pokyčiai pastebimi, tuo didesnė tikimybė sulėtinti ligos eigą – keičiant gyvenimo būdą, įsitraukiant į klinikinius tyrimus.
 
„Galutinis tikslas – kad ankstyvoji diagnostika būtų prieinama visiems“, – teigė mokslininkė.
 
Trunka vos penkias minutes
 
Kinijos Šenženio universiteto mokslininkai pasiūlė dar paprastesnį būdą. Jie sukūrė VECA – vos penkias minutes trunkantį VR testą. Pacientas per akinius mato paveikslėlius ir skaičius, bando atpažinti seką, atlieka paprastus skaičiavimus. Tuo metu sistema seka akių judesius, o dirbtinis intelektas iš šių duomenų vertina, ar yra kognityvinių pokyčių.
 
Anot tyrimo autorių, VR testo rezultatai beveik sutapo su standartiniu Monrealio kognityviniu vertinimu (MoCA), kurį atlieka specialistas – koreliacija siekė 0,9. Testas teisingai atpažino pažeidimą 88,5 proc. atvejų.
 
Dar kitokį VR testą žurnale „Frontiers in Aging Neuroscience“ pristatė Japonijos Fudžitos sveikatos universiteto komanda – jame dalyvis turi orientuotis virtualioje erdvėje. Tyrimo autoriai aiškina, kad testas tikrina smegenų sritį, vadinamą entorinaline žieve – ji atsakinga už orientavimąsi erdvėje ir yra viena pirmųjų, kurias pažeidžia Alzheimerio liga. Paaiškėjo, kad žmonės, darę daugiau orientavimosi klaidų, turėjo ir aukštesnį tau baltymo lygį kraujyje – o tai vienas ankstyviausių Alzheimerio ženklų.
 
Dar tik pradžia
 
„Ateityje VR akiniai galėtų periodiškai atlikti greitą akių stebėjimo testą, tylomis fiksuodami kognityvines permainas gerokai anksčiau, nei atsiras simptomai“, – rašoma populiaraus mokslo platformoje Cogbites.
 
Visgi patys tyrėjai pripažįsta – visos šios technologijos dar bandomajame etape ir nė viena nėra patvirtinta kaip klinikinė diagnostikos priemonė. Jei tyrimai pasitvirtins, Alzheimerio patikra gali tapti tokia pat prieinama kaip regėjimo testas optikos salone.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!