Nuo lūžių iki nušalimų
 
Pasak LSMU Kauno ligoninės Ortopedijos traumatologijos klinikos Skubios pagalbos skyriaus vadovo, gydytojo ortopedo traumatologo Artūro Šulnio, vien per pirmąsias penkias sausio dienas į jų skyrių kreipėsi 409 pacientai, kuriems prireikė skubios traumatologinės pagalbos. Dar ryškesnis pacientų srautas fiksuojamas sostinėje. Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Skubiosios pagalbos skyriaus vedėjo, skubiosios medicinos gydytojo Pauliaus Ukso teigimu, nuo sausio 2 dienos per tris paras jų ligoninėje pagalbos prireikė 387 pacientams.
 
Gydytojai sutaria, kad žiemą dažniausiai pasitaikančios traumos yra susijusios su paslydimais ir kritimais. Įprastai tai įvairūs kaulų lūžiai, raiščių patempimai ar plyšimai, sąnarių traumos. Tačiau, kaip įspėja P.Uksas, kritimas ant nugaros ar smūgis į pakaušį kartais baigiasi ir smegenų pažeidimu.
 
Be mechaninių sužalojimų, žiemą dažnos ir terminės traumos. LSMU Kauno ligoninės gydytojo teigimu, jų klinikoje sausio pradžioje jau registruotas pirmasis pacientas su nušalusiomis pėdomis, o užsitęsus šalčiams tokių atvejų, tikėtina, tik daugės. Dažniausiai nušalimai nustatomi socialiai pažeidžiamiems, nusilpusiems ar benamiams asmenims, kurie į medikus kreipiasi per vėlai, todėl jų gydymas tampa ilgas ir sudėtingas.
 
Traumų skaičiaus padidėjimas šį sausio mėnesį fiksuojamas ir regioninėse ligoninėse. Vis dėlto, anot Utenos ligoninės gydytojo ortopedo traumatologo Simono Bartašiaus, palyginti su praėjusia žiema, jų ligoninėje ryškaus traumų šuolio nepastebėta. Jis taip pat nurodo, kad apie 20-30 proc. tokių traumų atvejų baigiasi pacientų hospitalizacija, o likusiems pacientams taikomas ambulatorinis gydymas.
 
Kam žiema „pavojingiausia“?
 
Pasak S.Bartašiaus, žiemos metu traumas patiria įvairaus amžiaus žmonės, o jų pobūdis neretai priklauso nuo paciento amžiaus ir veiklos.
 

„Vaikai dažniausiai susižeidžia pramogaudami lauke – čiuoždami, žaisdami ar užsiimdami kita aktyvia veikla. Vidutinio amžiaus žmonės traumas patiria sportuodami ar aktyviai leisdami laiką lauke. O vyresnio amžiaus pacientai dažniausiai nukenčia paslydę, praradę pusiausvyrą ir nugriuvę“, – aiškina Utenos ligoninės gydytojo ortopedas traumatologas Simonas Bartašius.

 
Panašiai situaciją komentuoja RVUL Skubiosios pagalbos skyriaus vedėjas P.Uksas: „Didžiausia traumų rizika parkritus kyla vyresnio amžiaus žmonėms. Su amžiumi lėtėja reakcija į netikėtus judesius, todėl vyresni žmonės paslydę nespėja tinkamai sureaguoti. Be to, vyresniame amžiuje formuojasi kaulų osteoporozė, todėl kritimai dažniau baigiasi kaulų ar sąnarių lūžiais. Traumų gijimo procesas jiems taip pat ilgesnis ir sudėtingesnis“.
 
LSMU Kauno ligoninės gydytojas A.Šulnius priduria, kad šiuo metu jų skyriuje dauguma stacionarizuotų pacientų yra vyresnio amžiaus – vidutiniškai 63-65 metų.
 
„Vaikų traumų taip pat pasitaiko, ypač per atostogas, tačiau jų traumos dažniausiai lengviau gydomos – vaikų organizmai greičiau atsistato, yra atsparesni lūžiams“, – papildo jis.
 
Atsargumas – geriausia prevencija
 
Utenos ligoninės gydytojas S.Bartašius pabrėžia, kad dauguma traumų žiemos metu įvyksta dėl paprastų, bet dažnai neįvertinamų pavojų, bei neatsargaus elgesio.
 
„Viena pagrindinių priežasčių – po sniegu slypintis ledas, nepakankamas kelio ar šaligatvio dangos slidumo įvertinimas, nesilaikymas turėklų lipant laiptais, per didelis skubėjimas ar netinkama avalynė“, – sako gydytojas.
 
Norint sumažinti traumų riziką, svarbu imtis prevencinių priemonių. S.Bartašius pataria rinktis neslidžią avalynę, naudoti papildomas batų apsaugas nuo slydimo, judėti lėčiau ir atidžiai stebėti aplinką. Vyresnio amžiaus žmonėms jis rekomenduoja pagalbines priemones, tokias kaip lazdelės ar vaikštynės, kurios padeda išlaikyti pusiausvyrą.
 
A.Šulnius priduria, kad svarbi ir tinkama apranga: „Naudinga kuo šilčiau apsirengti, kad kritimo atveju smūgis būtų minkštesnis. Vertėtų rinktis avalynę su neslystančiais, geriausia kaučiukiniais, padais arba specialiais antbačiais, pavyzdžiui, metaliniais.“
 
Gydytojas taip pat pastebi, jog prasidėjus slidinėjimo sezonui ir žmonėms grįžtant iš atostogų kalnuose, daugėja sudėtingų kelio traumų. Dažnu atveju taip yra dėl to, kad žmonės leidžiasi slidinėti į kalnus nesitreniravę ir nestiprinę raumenų, todėl tinkamas pasiruošimas žiemos sportui itin svarbus.
 
P.Uksas pabrėžia visuomenės sąmoningumo svarbą: „Esant dideliam snygiui ar plikledžiui, kelių ir šaligatvių priežiūra tampa sudėtinga, todėl žmonės, ypač vyresni, turėtų įvertinti oro sąlygas ir būtinybę išeiti iš namų. Jei šaligatviai padengti ledu – geriausia kelionę atidėti.“
 
Jei kelionės atidėti nepavyksta, be tinkamos aprangos ir avalynės, anot mediko, svarbu laikytis papildomų saugumo priemonių.
 
„Eidami neskubėkite – skubėjimas padidina slydimo ir griuvimo tikimybę. Geriau judėti lėtai, šiek tiek sulenkus kelius („pingvino eisena“), rankas laikyti ne kišenėse, kad galėtumėte palaikyti pusiausvyrą ar įsikibti. Ypač atsargiai lipkite laiptais, laikydamiesi turėklų. Be to, žmonės dažnai „nemoka“ kristi – įsitempia, todėl pablogina situaciją. Pavyzdį galima imti iš profesionalių sportininkų ar vaikų – jie griūva atsipalaidavę ir turi didesnę galimybę išvengti sunkių traumų“, – pataria P.Uksas.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!