Pažeidžiami ir vaikai
 
Oficialūs skaičiai ir tikrovė skiriasi kaip diena ir naktis, pripažino konferenciją atidariusi Nacionalinės asociacijos prieš prekybą žmonėmis vadovė Arūnė Bernatonytė. Oficialiai nukentėjusiais nuo prekybos žmonėmis pernai pripažinti 22 asmenys. Nevyriausybinės organizacijos padėjo 239 žmonėms – dešimt kartų daugiau.
 
Tarp jų – daug pažeidžiamų, iš namų bėgančių vaikų. „Jie savo elgesiu šaukiasi pagalbos, bet dažnai įvardijami kaip nepatogūs vaikai. Jiems skiriamas dėmesys turi būti prioritetas.“
 
Ypač didelę riziką, anot A.Bernatonytės, patiria globos įstaigose esantys nepilnamečiai. Asociacijos vadovė ragina nenumoti ranka, jei prevencinė paskaita nepavyko: „Tiesiog tęskime, stenkimės, kad vaikas priimtų bent dalį informacijos.“
 
„Pagalbos sistema neveikia kaip vientisas mechanizmas, – akcentavo specialistė. – Auka dažnai įstringa tarp institucijų, nes kiekviena vertina situaciją tik iš savo kompetencijos ribų. Žmonės pavargsta nuo ilgai nagrinėjamų bylų – kai kuriems pagalbą teikiame kelerius metus.“
 
Matė tikrovę
 
„Yra temų lengvų, populiarių, apie kurias malonu kalbėti. Ši – ne tokia. Bet tą daryti būtina“, – kad prekyba žmonėmis – skaudi tema, neslėpė Seimo Pirmininko pavaduotoja Orinta Leiputė. Prieš politinę karjerą 33 metus dirbusi vaikų namuose, ji savo akimis matė, kaip mergaitės ir berniukai įtraukiami į seksualinį išnaudojimą.
 
„Tuo bando pasinaudoti įvairaus amžiaus ir profesijų žmonės, netgi tėvai globėjai. Tai skaudžiausia šiuolaikinės vergovės forma. Prarasti gyvenimai, sužlugdytos svajonės, šeimos“, – vardijo O.Leiputė.
 
Labiausiai ji piktinosi teisinės sistemos veidmainyste – pernai nebuvo nubaustas nė vienas vyras pirkėjas, o nubaustų moterų – net keli šimtai. „2024 metais net neturime duomenų, kiek vyrų buvo nubausta – turbūt nebuvo. Moterų nubausta apie tris šimtus. Šie skaičiai aiškiai rodo – baudžiami ne išnaudotojai, o išnaudojami žmonės“, – kalbėjo Seimo Pirmininko pavaduotoja.
Problema, anot O.Leiputės, yra Administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnis, numatantis atsakomybę už vertimąsi prostitucija. „Sistema turi spragų ir išlaiko giliai įsišaknijusius neteisingumo elementus. Baudžia moteris dažniau negu vyrus“, – konstatavo O.Leiputė.
 
2014 metais Seimas priėmė rezoliuciją dėl baudžiamosios atsakomybės seksualinių paslaugų pirkėjams. 2019-aisiais Seimo narių grupė siūlė Baudžiamojo kodekso pataisas. Kaip priminė A.Bernatonytė, abi iniciatyvos liko neįgyvendintos.
„Svarbu kalbėti ne tik apie prevenciją, bet ir apie požiūrių, terminų bei teisinės sistemos pokytį. Tikiu, kad politikai, pareigūnai, nevyriausybininkai ir visa visuomenė subrendusi spręsti problemą iš esmės“, – teigė O.Leiputė.
 
Statistika meluoja
 
Anot Seimo kontrolierės dr. Erikos Leonaitės, oficialūs duomenys neatspindi tikrovės. Pernai nukentėjusiais pripažinti 22 asmenys: 20 vyrų ir dvi moterys. Beveik visi – užsieniečiai iš Centrinės Azijos, išnaudoti transporto sektoriuje.
 
„Pagal oficialius duomenis, tipinė auka – vyras iš Uzbekistano ar Tadžikistano, 25-50 metų, dirbantis tolimųjų reisų vairuotoju. Per dešimtmetį Lietuva iš šalies, kurios gyventojai buvo išnaudojami užsienyje, tapo vieta, kur išnaudojami kiti“, – teigė dr. E.Leonaitė.
 
Anot Seimo kontrolierės, labiausiai neraminanti seksualinio išnaudojimo statistika – ji beveik lygi nuliui. Pernai pradėti vos trys ikiteisminiai tyrimai, vienas jų nutrauktas. Nukentėjusiąja pripažinta tik viena lietuvė, kuri psichologiniu spaudimu ir apgaule buvo verčiama teikti seksualines paslaugas skirtinguose Lietuvos miestuose.
 
„Europos Sąjungoje seksualinis išnaudojimas sudaro pusę prekybos žmonėmis atvejų. Devyniasdešimt du procentai aukų – moterys, kas ketvirta – nepilnametė. O pas mus? Oficialiai – tuštuma“, – stebėjosi dr. E.Leonaitė.
 
Anot jos, Europolo duomenys rodo, kad prekiautojų taktika – viliojimas. Jie užmezga romantinius santykius internete, sukuria emocinę priklausomybę, tada pradeda išnaudoti.
 
„Žinote, kas labiausiai šokiruoja? Prekyba žmonėmis – antras pelningiausias nusikaltimas pasaulyje po narkotikų. O kodėl toks pelningas? Nes lieka nematomas“, – apibendrino dr. E.Leonaitė.
 
Prostitucija – ne profesija
 
Jai antrino ir Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centro „Veda Vidus“ direktorė dr. Dalia Puidokienė: „Seksualinio išnaudojimo neturime? Netiesa. Ataskaitos rodo viena, kasdienybė – kita. Aukos nematomos.“
 
Ji atkreipė dėmesį, kad karas Ukrainoje dar labiau gilina problemą – į Lietuvą atvykusios ukrainietės pabėgėlės verbuojamos ir įtraukiamos į prostituciją. „Kartais atrodo, kad mūsų ataskaitos tikrai gražios, Lietuva atrodo pažengusi kovos su prekyba žmonėmis srityje. Tačiau nematomų aukų – daugybė“, – apgailestavo socialinių mokslų daktarė.
 
„Sakome – jos pačios pasirinko, netgi vadiname tai sekso darbu. Kokia čia profesija? Koks darbas? Aš nežinau nei vienos institucijos, kuri rengtų tokios profesijos specialistus“, – visuomenėje įsišaknijusius mitus paneigė dr. D.Puidokienė.
 
Anot ekspertės, prostitucija – tai smurto forma, žmogaus išnaudojimas, kai kūnas tampa preke, o santykis – prievartos ir galios nelygybės išraiška. Moterys į šį ratą patenka dėl smurto šeimose, skurdo, vaikystėje patirtų traumų – ypač seksualinės prievartos, priklausomybių ar socialinės atskirties.
 
„Man yra tekę padėti moterims, kurios dešimt, šešiolika metų buvo išnaudojamos prostitucijoje. Ir pagalbos procesas užėmė praktiškai tiek pat laiko“, – patirtimi dalijosi dr. D.Puidokienė.
 
Specialistė neslėpė nusivylimo pagalbos sistema: „Ji neveikia kaip vientisas tinklas. Policija, savivaldybės, socialinės tarnybos – kiekviena žiūri tik per savo kompetencijos prizmę. Nukentėjusieji tiesiog įstringa tarp institucijų. Turime kalbėti apie ilgalaikę valstybės finansuojamą reintegracijos sistemą – išėjimo iš prostitucijos programą, o ne fragmentiškus projektus.“
 
„Kova su prekyba žmonėmis – ne įstatymų ir protokolų klausimas. Tai mūsų žmogiškumo egzaminas. Norime valstybės, kurioje žmogaus orumas neparduodamas? Kurkime sistemą, pagrįstą bendradarbiavimu, ilgalaike parama ir empatija. Tada galėsime sakyti – Lietuvoje žmogus ne prekė, o vertybė“, – teigia dr. D.Puidokienė.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!