Šventinis biudžetas auga
 
Kasmetinė reprezentatyvi gyventojų apklausa jau dešimtmetį rodo tą pačią tendenciją: šeimų šventiniai biudžetai kasmet auga. Šiemet keturi penktadaliai gyventojų teigė planuojantys neviršyti praėjusių metų išlaidų. Tačiau konkretūs skaičiai rodo ką kita: taupyti planuojančių mažėja, dosniau leidžiančių – daugėja.
 
Jei pernai planavusių sutilpti į iki 60 eurų siekiantį kalėdinių dovanų biudžetą buvo 18 proc., šiais metais tokių beliko 11 proc. Pastebimai – 6 procentiniais punktais – padaugėjo 200 eurų ir daugiau dovanoms planavusių išleisti gyventojų: jų yra kas ketvirtas. Prieš dešimtmetį tokius biudžetus įvardydavo vos 4 proc. gyventojų, rodo kompanijos „Spinter tyrimai“ atliktos apklausos.
 
Kaip parodė šių metų apklausa, lietuviai po egle dažniausiai teigė paliksiantys kosmetikos ar kvepalų – tokias dovanas planavo daugiau nei trečdalis gyventojų. Kas ketvirtas žadėjo dovanoti pinigus ar dovanų čekį, panašiai tiek pat – drabužį ar papuošalą. Kas penktas pirko knygą, šiek tiek mažiau – bilietus į renginį. Vidutinei dovanai artimiesiems gyventojai planavo skirti 20-40 eurų, vaikams – dosniau, iki 67 eurų.
 
Tiesa, auga ne tik dovanų, bet ir šventinio stalo išlaidos. Sutilpti į 50 eurų sumą vaišėms šiemet tikėjosi 13 proc. respondentų – 7 procentiniais punktais mažiau nei užpernai. Dažniausiai gyventojai įvardijo šventiniam stalui išleisiantys iki 150 eurų.
 
Tarp planavusių šiemet išleisti daugiau (21 proc.), pusė teigė tai darysiantys dėl to, kad nenori taupyti šventinės nuotaikos sąskaita arba todėl, kad pagerėjo jų finansinė padėtis.
 
„Tai pozityvi tendencija, – pastebi finansų ekspertė Jūratė Cvilikienė. – Tačiau norą per šventes savęs neriboti vertinčiau su „žiupsneliu druskos“ – lygiagrečiai stebime, kad gyventojai nėra linkę iš anksto finansiškai ruoštis šventėms, dažnas neturi finansinio rezervo. Todėl čia svarbu stabtelti ir savęs paklausti, ar dėl noro apdovanoti save ir kitus neaukojame savo finansinės sveikatos.“
 
Skolos – iki kitų Kalėdų
 
Užsienyje tendencijos panašios, tik mastai kitokie: JAV vidutinis šventinis biudžetas dovanoms pernai siekė 925 dolerius – aštuoniais procentais daugiau nei ankstesniais metais.
 
Beveik trečdalis šventėms pirkinius pirkusių žmonių vis dar nebuvo atsiskaitę už praėjusių metų kalėdines skolas, rodo JAV asmeninių finansų portalo „NerdWallet“ 2024 metų tyrimas.
 
„Dovanos, kelionės piko metu – šventės yra brangus metų laikotarpis. Vartotojai ne tik rizikuoja įklimpti į skolas – tos skolos gali persekioti dar ilgai po to, kai dekoracijos jau nuimtos“, – komentuoja „NerdWallet“ ekspertė Sara Rathner.
 
Tyrimas rodo, kad kiek daugiau nei pusė apklaustų amerikiečių jaučia stresą dėl šventinių išlaidų, 40 procentų pripažįsta jaučiantys spaudimą išleisti dovanoms daugiau, nei jiems patogu. Kas dešimtas amerikietis ketina šventėms panaudoti savo atsarginį fondą – pinigus, skirtus netikėtiems gyvenimo atvejams.
 
„Jei šventinis sezonas baigiasi su daugiau skolų ir finansinio streso, nei norėjote, apsvarstykite galimybę jau dabar planuoti kitų metų šventėms. Niekada ne per anksti pradėti kaupti šventinį fondą“, – pataria „NerdWallet“ asmeninių finansų ekspertė Kimberly Palmer.
 
Finansinis nerimas – dažnas reiškinys
 
Mokslininkai tikina, kad finansinis stresas neigiamai veikia žmogaus psichinę sveikatą. Sisteminė 40 mokslinių tyrimų apžvalga, paskelbta žurnale „PLOS One“, nustatė, kad finansinis stresas susijęs su depresija – ir turtingose, ir mažiau pasiturinčiose šalyse.
 
„Žmonės, kurie patyrė daugiau neigiamų finansinių įvykių, pranešė apie daugiau neigiamų tarpasmeninių įvykių tuo pačiu laikotarpiu, didesnį psichologinį stresą ir mažesnę psichologinę gerovę“, – teigia ekspertai.
 
Amerikos psichologų asociacija (APA) jau daugelį metų fiksuoja, kad pinigai yra vienas pagrindinių streso šaltinių. 2024 metų „Stress in America“ apklausoje 73 procentai amerikiečių ekonomiką nurodė kaip reikšmingą streso priežastį. O 35-44 metų amžiaus grupėje finansiniai rūpesčiai buvo dažniausiai minimas streso veiksnys.
 
Bet kaip konkrečiai pasireiškia finansinis stresas? Žmonės, kurie nerimauja dėl skolų ar tuščios sąskaitos, dažniau patiria nemigą, prabunda vidury nakties. Auga dirglumas, pinigų trūkumas šeimoje tampa ginčų priežastimi. Sunkiau susikaupti darbe – tyrimai rodo, kad finansiškai susirūpinę darbuotojai vidutiniškai 8 valandas per savaitę praleidžia spręsdami asmenines finansines problemas.
 
„Finansinis stresas paprastai kyla, kai jaučiamės išsigandę arba nepasiruošę“, – JAV naujienų žurnalui teigė Julie Guntrip, „Jenius Bank“ finansinio raštingumo vadovė. Ji pabrėžė, kad stresą kelia ne patys pinigai, o jausmas, jog situacija nekontroliuojama.
 
Aplanko „sausio bliuzas“
 
Anglakalbėse šalyse pirmojo metų mėnesio nuotaikų nuosmukis vadinamas „sausio bliuzu“ (January blues arba post-holiday blues). Tai ne oficiali diagnozė, bet plačiai atpažįstamas fenomenas.
 
„Tai tarsi lengva depresijos forma. Galite jausti liūdesį, nusivylimą, nerimą“, – aiškina Lynn Fainsilber Katz, Vašingtono universiteto psichologijos profesorė.
 
Trumpos, tamsios dienos mažina serotonino gamybą smegenyse. Socialinis aktyvumas staiga nutrūksta, ir daugelis pasijunta vieniši. Šventinę rutiną – atostogas, šeimos susitikimus, vakarėlius – keičia monotoniška kasdienybė. Ūpo nekelia ir ištuštėjusi piniginė bei skolos kredito kortelėse.
 
Anot JAV sveikatos sistemos specialistų, svarbu atskirti įprastą sausio nuotaikos nuosmukį nuo rimtesnių būsenų. Sezoninis afektinis sutrikimas (SAD) – tai kliniškai apibrėžta depresijos forma, susijusi su dienos šviesos trūkumu. „SAD yra gana gerai gydomas sutrikimas, ir gydymo galimybės nuolat gerėja, – sako dr. Matthew Rudorfer, Nacionalinių sveikatos institutų psichinės sveikatos ekspertas. – Tiesa, SAD praeina savaime, bet tai gali užtrukti 5 mėnesius ar daugiau. Penki mėnesiai kasmet yra ilgas laikas kentėti.“
 
Nesate vienas
 
Specialistai pabrėžia, kad sausį jaustis pavargusiam, suirzusiam ar tiesiog be nuotaikos – daugeliui žmonių būdingas reiškinys.
 
Jei liūdesys ar nuovargis nepraeina keletą savaičių ar trukdo kasdieniam gyvenimui, verta pasikalbėti su specialistu. Bet jei tiesiog jaučiate, kad sausis – ne jūsų mėnuo, laikykitės. Vasaris jau ne už kalnų.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!