Tauragėje senjorai aktyvumu lenkia jaunimą

Rasa Kasperavičiūtė-Martusevičienė
2026-01-30
Pirmadieniais ir trečiadieniais – futbolas, antradieniais ir ketvirtadieniais – kineziterapija, penktadieniais – baseinas, savaitgaliais – šokiai. Tai ne studento, o Tauragės senjoro grafikas. Daugelį tokių aktyvių žmonių subūrė futbolas vaikštant. Čia nereikia bėgti, nereikia būti profesionalu – užtenka noro judėti ir būti kartu.
Tauragėje senjorai aktyvumu lenkia jaunimą
Futbolo vaikštant istorija Tauragėje prasidėjo 2022 metais, kai Lietuvos masinio futbolo asociacija surengė pirmuosius mokymus specialistams. Juose dalyvavę biuro specialistai iš karto pastebėjo šios veiklos potencialą. Po poros mėnesių jie jau organizavo pirmuosius užsiėmimus tauragiškiams.

Be judesio nebegali
 
„Man patinka emocija žaidžiant. Patinka tai, kad pramankštini visą kūną – nuo kojų pirštų iki pat ausų. Išprakaituoji, sužadini visą kraujotaką. Labai geras sportas“, – pasibaigus rytinei futbolo vaikštant treniruotei džiaugėsi šešiasdešimt devynerių metų Dalia.
 
Treniruotis ją pakvietė užsiėmimus jau lankiusi draugė – ir, kaip sako pati Dalia, „tiesiog prilipo“.
 
„Anksčiau truputį bėgiojau, bet jau keletą metų esu senjorė, todėl dabar mieliau renkuosi aktyviai vaikščioti“, – pasakojo tauragiškė.
 

Fizinis aktyvumas, anot jos, tapo būtinybe: „Nejudėti negaliu – patys raumenys to prašo. Maža to, žaidžiant futbolą dirba ne tik kūnas, bet ir smegenys – reikia mąstyti apie žaidimo eigą, numatyti perdavimus.“
 
Pradėjo šešiese

Kaip prisimena Tauragės visuomenės sveikatos biuro atstovas Marius Trajanauskas, futbolo vaikštant istorija Tauragėje prasidėjo 2022 metais, kai Lietuvos masinio futbolo asociacija surengė pirmuosius mokymus specialistams. Juose dalyvavę biuro specialistai iš karto pastebėjo šios veiklos potencialą.
 
„Užsiėmimai pasirodė labai patrauklūs – jie saugūs, lengvai pritaikomi ir tinkami įvairaus amžiaus bei fizinio pajėgumo žmonėms“, – pasakoja M.Trajanauskas.
 
Po poros mėnesių specialistai jau organizavo pirmuosius užsiėmimus tauragiškiams. „Į pirmąją treniruotę atėjo šeši žmonės. Šiandien jau turime keturias senjorų komandas ir dar vieną grupę žmonėms su negalia“, – skaičiuoja biuro atstovas.
 
Anot jo, jauniausiam treniruočių dalyviui – šešiasdešimt penkeri, vyriausiam – septyniasdešimt devyneri. „Mūsų tikslas nėra rinkti sportininkų komandas. Svarbiausia, kad žmonės ateitų ir judėtų“, – pabrėžia M.Trajanauskas.
 
Tinka visiems
 
Prieš prasidedant treniruotei, senjorai susirenka pabendrauti – ir tai, pasak trenerio, ne mažiau svarbu nei pats žaidimas. „Kaskart susirinkus vyksta pasikalbėjimai, įvairios diskusijos. Kolegos dažnai kalba apie žvejybą, ypač vasarą“, – pasakoja specialistas.
 
Pokalbiams pasibaigus, prasideda pramankšta, po jos – techniniai pratimai su kamuoliu: varymas, perdavimas, smūgiavimas į vartus. Treniruotę vainikuoja žaidimas, tik su viena sąlyga – bėgti draudžiama.
 

„Visi nori bėgti, o tada prisimena, kad negali, ir tai dažniausiai kelia juoką, – šypsosi Tauragės visuomenės sveikatos biuro atstovas Marius Trajanauskas. – Bet emocijos aikštėje vis tiek užverda. Kai kurie dalyviai, ypač buvę futbolininkai, pasižymi didesniu noru laimėti. Vis dėlto stengiamės palaikyti draugišką atmosferą ir išlaikyti pagrindinį tikslą – judėjimą ir geras emocijas.“

 

Dar vienas skirtumas nuo įprasto futbolo – minkštas poroloninis kamuolys, padedantis išvengti traumų. Mat į užsiėmimus ateina įvairaus pajėgumo žmonės: ir aktyvesni, ir tie, kurie kasdienybėje juda mažiau. Dalis turi lėtinių ligų, yra patyrę traumų ar turi judėjimo apribojimų.
 
„Būna žmonių, kurie gyvenime nėra žaidę futbolo – jiems pažintis su kamuoliu jau yra iššūkis. Pirmomis treniruotėmis dažnai net nežaidžiame – išbandome mankštą, pratimus, o žmogus stebi savo galimybes ir palaipsniui įsijungia“, – komentuoja M.Trajanauskas.
 
Jis atkreipia dėmesį, kad judėjimas aktyvina kraujotaką, stiprina širdį ir kraujagysles, padeda palaikyti raumenų tonusą. Lavėja koordinacija bei pusiausvyra – tai ypač svarbu siekiant išvengti griuvimų, kurie vyresnio amžiaus žmonėms gali būti itin pavojingi. Fizinis aktyvumas teigiamai veikia ir emocinę savijautą – padeda mažinti nerimą, geriau miegoti.
 
Pasak specialisto, reguliariai užsiėmimus lankantys senjorai akivaizdžiai sustiprėja: „Žmogus pradeda vienaip, o palankęs užsiėmimus jau juda greičiau, geriau pastebi kamuolį, pagerėja koordinacija ir reakcija. Tie, kurie niekada gyvenime nebuvo žaidę, po metų jau dalyvauja varžybose.“
 

Daugiau nei sportas
 
Futbolas vaikštant Lietuvoje įgauna pagreitį. Pirmąjį turnyrą 2023 metais Kaune surengė Lietuvos masinio futbolo asociacija – susirinko aštuonios komandos iš Klaipėdos, Kelmės, Plungės, Tauragės ir Kauno rajono. Vėliau juos ėmė organizuoti visuomenės sveikatos biurai visoje Lietuvoje.
 
Pernai surengtas pirmasis Lietuvos futbolo vaikštant integracinis čempionatas, subūręs devyniolika komandų iš visos šalies. Vyksta ir atskiri turnyrai – neseniai Gargžduose surengtame turnyre „Gargždų taurė 2025“ Tauragės komanda „Tauras“ iškovojo trečiąją vietą.
 
„Futbolas vaikštant – ne tik fizinis aktyvumas, tai – bendruomenė, – pastebi Dalia. – Daug kas čia ateina ne tiek dėl sporto, kiek dėl žmonių – tiesiog pabūti, pabendrauti.“
 
Anot tauragiškės, dalyviai kartu keliauja į varžybas, kartais net penkiasdešimties vietų autobusu, drauge vyksta žiūrėti futbolo rungtynių.
 
„Pabendrauti su bendraminčiais, socializuotis – tai irgi motyvuoja senjorus dalyvauti treniruotėse, nes mes organizuojame ir išvykas, dalyvaujame turnyruose, keliaujame, netgi vykstame žiūrėti futbolo varžybų kartu. Tas socialinis efektas tikrai pastebimas“, – antrina M.Trajanauskas.
 
Šiandienos senjorai, anot trenerio, į namus neskuba: „Tų, kurie lanko mūsų biuro veiklas, savaitė suplanuota: pirmadieniais futbolas, antradienį kineziterapija, trečiadienį vėl futbolas, ketvirtadienį vėl kineziterapija, penktadieniais baseinas, savaitgalį – šokiai. Net jaunas žmogus dažniausiai tiek veiklų neturi.“
 
Tauragės visuomenės sveikatos biuras senjorams reguliariai organizuoja kineziterapinius užsiėmimus, sveikatinimo renginius, paskaitas, įgyvendina Socialinio recepto iniciatyvą, kurios tikslas – stiprinti senjorų psichologinę gerovę, įtraukiant juos į ilgalaikes, nemokamas kultūros, sveikatingumo ir kitas bendruomenines veiklas.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

    Gydytojas ir pacientas


    M.Jasaitis: kalnuose dingsta visi statusai

    M.Jasaitis: kalnuose dingsta visi statusai

    Kai Peru Anduose staiga užėjo pūga, o kelias atgal ėmė dingti po nauju sniegu, Marius Jasaitis sako dar kartą supratęs paprastą, b...
    Didmiesčių nesuviliota kineziterapeutė sugrįžo į Alytų

    Didmiesčių nesuviliota kineziterapeutė sugrįžo į Alytų

    Neretai studijas baigusį jaunimą vilioja karjeros galimybės didmiesčiuose, o į mažesnius regionus žvilgsniai net nekrypsta. Tačiau...

    Budinti vaistinė


    Neregistruotų vaistų reklama: atsakomybė gali grėsti ne tik pardavėjams

    Neregistruotų vaistų reklama: atsakomybė gali grėsti ne tik pardavėjams

    Neseniai viešojoje erdvėje nuskambėjus atvejui, kuomet sveikatos priežiūros specialistas socialiniuose tinkluose galimai sk...
    Skaitmeninius vaistų kodus farmacininkai vertina skeptiškai

    Skaitmeninius vaistų kodus farmacininkai vertina skeptiškai

    Nuo šiol vaistų pakuočių kodus galima nuskenuoti tiesiog mobiliuoju telefonu. „GS1“ ir „Google“ suk...

    razinka


    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Argentinoje negalieji palikti likimo valiai

    Naujausiais duomenimis, asmenų su negalia padėtis Argentinoje apibūdinama kaip itin sudėtinga, o daugelyje vietų – kaip visiškas žlugimas. Ypač didelį nerimą kelia tai, kad dėl radikalaus argentiniečių prezidento taupymo režimo asmenims su negalia gali būti nebeteikiamos esminės sveikatos, socialinės ir edukacinės paslau...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Prisišaukti sapną
    Henrikas Vaitiekūnas Prisišaukti sapną
    Kultūriniai karai ir demografinė žiema: kur dingo vyrai?
    Aurelijus Veryga Kultūriniai karai ir demografinė žiema: kur dingo vyrai?
    Apie Kauno Krikščioniškuosius gimdymo namus
    Vaida Pranarauskaitė Apie Kauno Krikščioniškuosius gimdymo namus

    Naujas numeris