„Vienoje mūsų projekto edukacijų apie žindymą dalyvė uždavė klausimų lektorei. Man ji pasirodė prislėgta, susirūpinusi, pavargusi – buvo justi, kad susiduria ne tik su žindymo sunkumais. Pasikviečiau ją po renginio pasikalbėti. Nors moteris tikino, kad bando susitvarkyti savo jėgomis, pavyko ją įtikinti kreiptis psichologinės pagalbos“, – pasakoja jau trečius metus vykdyto projekto vadovė, Šiaulių miesto visuomenės sveikatos biuro specialistė A.Ivoškienė.
 
Anot jos, po pusmečio ta pati moteris vėl pasirodė viename renginių – daug ramesnė, su šypsena. „Sakė, kaip gerai, kad tada mane pakalbinote. Net nesupratau, kokioje duobėje esu. Pradėjusi lankytis pas psichologę, vėliau konsultavosi ir kartu su vyru. Apsikabinome, ašarojome abi“, – prisimena A.Ivoškienė.
 
Ragina įsitraukti aplinkinius
 
Tokių moterų – tyliai mėginančių susitvarkyti savo jėgomis – projekto vadovė per trejus projekto metus matė ne vieną. Kaip rodo Motinystę globojančių iniciatyvų sąjungos apklausa, kas ketvirta moteris po gimdymo patiria pogimdyminės depresijos simptomus, tačiau dauguma neatpažįsta, kas su jomis vyksta, arba nedrįsta prašyti pagalbos.
 
„Lietuvoje vienas po kito įvykę skaudūs įvykiai, kainavę mamos ar vaikelio gyvybes, mus paskatino dar daugiau dėmesio skirti mamų psichikos sveikatai“, – sako A.Ivoškienė. Šiauliečiai ir patys pradėjo kreiptis į Visuomenės sveikatos biurą klausdami, ar yra veiklų besilaukiančioms. Taip 2022 metais gimė projektas „Sveikas, mažyli!“.
 

„Vis dar gajus visuomenės įsitikinimas, kad sveikatos reikalai yra išimtinai mamos rūpestis. Ji nešioja vaikelį, jai teks gimdyti, žindyti – na, tai tegul ir mokosi“, – pasakoja Šiaulių miesto visuomenės sveikatos biuro specialistė Asta Ivoškienė. Todėl projektas į paskaitas, praktinius užsiėmimus ir emocinės paramos grupes kvietė ne tik besilaukiančias ar jau pagimdžiusias moteris, bet ir tėčius, senelius, močiutes, anytas, uošves, seseris, drauges, aukles.

 
„Esu tikra, kad būtent visų mamos artimos aplinkos žmonių įsitraukimas gali reikšmingai padėti išspręsti sudėtingas šeimos situacijas, susijusias su nėštumu, vaikelio gimimu ir auginimu. Juk vaikelio gimimas – visos šeimos projektas“, – tikina Šiaulių miesto visuomenės sveikatos biuro specialistė Asta Ivoškienė.
 
Per trejus metus projektas sulaukė daugiau nei dviejų tūkstančių dalyvių. Organizatoriai džiaugiasi, kad tarp jų – ne tik mamos.
 
Ir teorija, ir praktika
 
Anot projekto „Sveikas, mažyli!“ vadovės, per paskaitas ir praktinius užsiėmimus tėvai mokėsi, ko tikėtis nėštumo metu, kaip pasiruošti gimdymui, žindyti ir prižiūrėti kūdikį namuose, atpažinti dažniausius susirgimus. Itin daug dėmesio skirta pirmajai pagalbai – kiekvienais metais Lietuvoje nuo traumų ir nelaimingų atsitikimų miršta apie 400 vaikų ir paauglių, o buitinės traumos sudaro net 70 procentų sužalojimų.
 
„Šiais informacijos pertekliaus laikais visi išmokome gūglinti ar tartis su dirbtiniu intelektu, – svarsto A.Ivoškienė. – Tačiau gyvo profesionalaus žmogaus žodis, galimybė čia ir dabar užduoti klausimus, diskutuoti su kitais dalyviais vis dar svarbu. Ypač kai šios srities žinios ir gebėjimas tinkamai elgtis tam tikrose situacijose gali tapti gyvybės ar mirties klausimu.“
 
„Žinojimas, kaip elgtis kritinėje situacijoje, sumažina panikos jausmą ir leidžia tėvams veikti ramiai bei efektyviai, – priduria A.Ivoškienė. – Nors daugelis tėvų pasitiki greitosios pagalbos tarnybomis, dažnai neįvertinama, kad iki medikų atvykimo atsakomybė tenka būtent jiems.“
 
Tiesa, per trejus metus dalyviai ne tik klausėsi paskaitų – žindymo ir pirmosios pagalbos edukacijose galėjo viską išbandyti patys. Vyko ir gyvi grupiniai emocinės paramos susitikimai, rašymo, dramos terapijos, dėmesingo įsisąmoninimo užsiėmimai. Kitąmet programą papildys nėščiųjų mankšta.
 
A.Ivoškienė pastebi, kad daugiausiai dalyvių atėjo pasiklausyti apie nėštumo eigą, žindymą, pirmąją pagalbą. Mažiau domėjosi vakcinavimu ir atsakingu antibiotikų vartojimu. Sunkiau sekėsi prikviesti į susitikimus apie pogimdyminę depresiją, šeimos krizes, nėštumo patologijas.
 
„Gali būti, kad kai kurios temos labiau stigmatizuojamos. Dalyvavimas tarsi patvirtina, kad žmogus susiduria su tokiomis problemomis, arba tiesiog baiminamasi jas prisišaukti, – svarsto projekto vadovė. – Suprantama, kad besilaukianti moteris tikisi paties geriausio, o socialinėje aplinkoje įprasta matyti daug daugiau gražių motinystės akimirkų. Tačiau realybė tokia, kad šeimos susiduria su vaisingumo problemomis, išgyvena vaikelio netektis, susilaukia naujagimio su įgimtomis patologijomis. Mes siūlome apie tai žinoti, ruoštis nebūtinai tobulam scenarijui.“
 
Gimė draugystės
 
Pati A.Ivoškienė psichikos sveikatos temomis giliai domisi jau penkerius metus, o visuomenės sveikatos srityje dirba beveik du dešimtmečius. Prieš trejus metus ji tapo nacionalinės iniciatyvos „Žvelk giliau“ koordinatore ir į projekto renginius ėmė kviesti psichikos sveikatos ambasadores – moteris, kurios dalijasi savo išgyventa patirtimi.
 
„Kalbame apie psichikos sveikatos pokyčius nėštumo metu ir po gimdymo, apie neplanuotus scenarijus – tokius kaip vaikelio netektis, liga ar negalia – apie šeimos krizes ir pagalbos galimybes. Tyrimai rodo, kad aukštas žinių lygis nebūtinai keičia nuostatas ir elgesį. Labiausiai stigmą mažina asmeninė patirtis – kai tiesiogiai bendrauji su žmonėmis, kurie patys tai išgyveno“, – sako projekto vadovė.
 
Pasak A. Ivoškienės, jaunoms mamoms itin svarbi bendrystė. „Galime pastebėti, kad socialiniuose tinkluose yra daug grupių, susikūrusių pagal nėštumo situaciją, vaikų gimimo metus ar net mėnesius. Tai rodo, kad savitarpio parama tikrai skatina atvirumą, padeda kurti bendrystės jausmą ir jaustis suprastam, įveikti krizines situacijas remiantis asmenine patirtimi.“
 
„Pamenu, rudenį turėjome paskaitą, kurioje dalyvavo nemažas būrelis tokiu būdu susibūrusių mamų. Jos buvo sutarusios po renginio eiti kartu į kavinę paplepėti, stumdydamos vežimėlius su mažyliais, bet pradėjo pliaupti lietus. Išgirdau, kad apgailestauja, jog teks vykti namo. Pasiūliau joms pasilikti mūsų salėje, nes tuo metu nebuvo numatyto jokio kito renginio. Tai mamos smagiai dar pasibuvo – užsisakė maisto, kavos, pabendravo. O man gera buvo sukurti joms tokią galimybę.“

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!