Kodėl brangu
 
Vienas esminių iššūkių Lietuvoje – ne tik ekologinių, bet ir paprastų, natūralių produktų trūkumas bei jų kaina. Sveikos mitybos pagrindas – daržovės, švieži grūdai, kokybiška mėsa ir žuvis – dažnai yra brangesni nei perdirbti ir pramoniniu būdu pagaminti produktai.
 

„Sveika mityba neprivalo būti tik brangaus supermaisto klausimas. Svarbiausia – produktų kokybė, kilmė ir nuoseklumas. Net paprastos daržovės iš mažų ūkių gali padaryti didelę įtaką sveikatai“, – tikina osteopatas ir ilgaamžiškumo instituto „Atkurt“ bendraįkūrėjas Giedrius Ubartas.

 
Sveikos mitybos „formulė“ – paprasta, bet dažnai pamirštama: 80 proc. šarminių produktų (daržovės, vaisiai, grūdai) ir 20 proc. rūgštinių (mėsa, žuvis, pieno produktai). Anot eksperto, Lietuvoje dažnai pamirštama, kad sveikatai didžiausią žalą daro perteklinis cukraus ir druskos vartojimas, pesticidų likučiai maiste, greitas maistas bei įvairūs dažikliai ir konservantai.
 
Socialinė nelygybė
 
Deja, sveika mityba dažnai tampa socialinės nelygybės klausimu – didesnes pajamas gaunantys žmonės gali lengviau įsigyti sveikatai palankesnius produktus, o mažiau uždirbantys gyventojai neretai priversti rinktis pigesnį, mažiau maistingą maistą.
 
„Socialinė nelygybė tiesiogiai veikia mitybos pasirinkimus. Kainos ir prieinamumo faktorius Lietuvoje lemia, kad sveika mityba dažnai tampa privilegija“, – pabrėžia Lietuvos Higienos institutas.
 
Pasirinkimo kriterijai taip pat skiriasi, priklausomai nuo gyvenamosios vietos ir darbo statuso. Tyrimo duomenimis, kaimo gyventojai dažniau atsižvelgia į kainą – 25,6 proc., miestų gyventojai – tik 16,7 proc. Skirtingo užimtumo grupėse sveikatai naudingą maistą dažniau renkasi verslininkai (23,3 proc.) ir tarnautojai (22,3 proc.), o į kainą labiausiai kreipiasi bedarbiai (30,0 proc.) ir namų šeimininkės (28,9 proc.).
 
Rekomenduojama mityba
 
Sveikos ir tvarios mitybos rekomendacijose, paskelbtose 2025 m., akcentuojama, kad sveika mityba nėra vien tik ekologiškų produktų pasirinkimas. Pagrindiniai principai – valgyti įvairų, dažniau augalinės kilmės maistą, įtraukiant visagrūdžius produktus, daržoves, vaisius ir uogas, bent keletą kartų per savaitę vartoti ankštinius augalus, nesūdytus riešutus ir sėklas, vartoti liesus pieno produktus, du tris kartus per savaitę valgyti žuvį, saikingai vartoti kiaušinius, riboti raudonos mėsos vartojimą ir vengti perdirbtų mėsos produktų, rinktis sveikatai palankius riebalus, riboti cukraus ir druskos kiekį maiste, valgyti reguliariai, saikingai, vartoti pakankamai skysčių ir atsisakyti alkoholinių gėrimų.
 
„Labai svarbu suprasti, kad sveika mityba prasideda nuo kasdien vartojamų produktų. Ekologiški produktai gali būti purškiami pesticidais, nors ir rečiau, o geriausia – visiškai natūralūs, vietoje užauginti produktai. Sveikiausia mėsa – žvėriena, nes ji turi minimalų cheminį poveikį“, – aiškina G.Ubartas.
 
Ekspertai pabrėžia, kad pagrindinis dėmesys turėtų būti skiriamas įprastiems, namuose gaminamiems produktams. Augalinės kilmės maisto produktai, kruopos, ankštiniai augalai, daržovės ir vaisiai gali būti prieinami įvairiose kainų kategorijose, todėl sveika mityba nebūtinai turi būti brangi.
 
Svarbu ne tik ką valgome, bet ir kaip planuojame mitybą bei gaminame maistą namuose. Tai padeda kontroliuoti produkto sudėtį, ugdyti nuoseklius mitybos įpročius ir ilgainiui prisideda prie ilgaamžiškumo bei geresnės sveikatos.
 
Viena dažniausių žmonių daromų klaidų – persivalgymas ir monotoniškas maistas. Netinkama mityba silpnina organų funkcijas, mažina atsparumą ligoms ir gali pagreitinti senėjimo procesus.
 
Stebuklingasis trio
 
Ekspertai pabrėžia, kad sveika mityba – ne prabanga, o pasirinkimas ir nuoseklus gyvenimo būdas, grindžiamas kasdieniais paprastais įpročiais, kurie formuoja ilgalaikę sveikatą ir ilgaamžiškumą. Tačiau sveikatą lemia ne tik maistas – ji neatsiejama nuo fizinio aktyvumo. Ilgaamžiškiausi žmonės dažnai būdavo piemenys ar kitų profesijų atstovai, kasdien nueidavę po 20-30 km. Reguliari fizinė veikla padeda išlaikyti širdies, raumenų ir sąnarių sveikatą, gerina medžiagų apykaitą, stiprina imunitetą ir teigiamai veikia psichologinę savijautą.
 
„Judėjimas, nuolatinė fizinė veikla ir pusiausvyra mityboje – trys kertiniai ilgaamžiškumo principai, kuriuos pastebėjome institute. Jie padeda ne tik išlaikyti fizinę formą, bet ir apsaugoti organizmą nuo lėtinių ligų bei užtikrina energijos nuoseklumą kasdienėje veikloje“, – pabrėžia Giedrius Ubartas. Anot jo, reguliarus judėjimas gali būti paprastas ir nebrangus: vaikščiojimas į darbą ar parduotuvę, laipiojimas laiptais, laikas gryname ore, darbas sode ar kieme. Tokios kasdienės veiklos, kartu su subalansuota mityba ir tinkamu poilsiu, padeda kurti tvirtą sveikatos pagrindą.
 
Nepamainomas sveikos mitybos ir ilgaamžiškumo elementas yra vanduo. Karštas vanduo skystina kraują, o šaltas padeda palaikyti termoreguliaciją bei virškinimo sistemos funkcijas. Rekomenduojama per parą išgerti apie 1 litrą šalto ir 1 litrą karšto vandens. Pakankamas skysčių vartojimas padeda išlaikyti energijos lygį, gerina odos būklę ir reguliuoja medžiagų apykaitą.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!