Pirma pažintis su propoliu
 
Nežinantiems ir pirmą kartą girdintiems, kas gi ta apiterapija, paminėsime, kad ji apibrėžia gydymo ir profilaktikos metodus, kuriuose naudojami bičių gaminami ir surenkami produktai.
 
Pats P.Rimkus bitę vadina gamtos stebuklu ir farmacijos fabriku, suteikiančiu žmogui septynis produktus: medų, žiedadulkes, duonelę, pienelį, propolį, vašką ir nuodus. Verčiausias iš jų – propolis, nes tai antibiotikas iš pačios gamtos.
 
Paprašytas nupasakoti, kaipgi gimsta šis sveikatinantis produktas, pašnekovas detalizuoja, kad gimsta jis bitėms skraidant nuo žiedo prie žiedo ir gramdant pumpurų ir lapų dervas apatiniais žandikauliais.
 
„Vėliau, jau nuskraidinus į avilį, jis sumaišomas su bičių seilėmis ir vašku, taip susiformuoja propolis, dar kitaip vadinamas bičių pikiu“, – pasakoja P.Rimkus.
 

„Atlikti moksliniai tyrimai pateikia nenuginčijamų įrodymų, koks naudingas propolis, siekiant sustiprinti imuninę sistemą po chemoterapijų, netekus apetito, kenčiant nuo nemigos. Priešuždegiminėmis savybėmis pasižymintis propolis itin tinka nosies gleivinei patepti, prieš išlydint vaikus į ugdymo įstaigas – kad virusai mažiau kibtų, ar duoti gerklei perštint paskalauti. Itin naudingas ir propolio hidrolatas bei aliejus“, – pasakoja Lietuvos apiterapeutų asociacijos vadovas gydytojas Povilas Rimkus.

 
Anot P.Rimkaus, geriausiai propolio galias išmano pačios bitės ir atkreipia dėmesį į jų elgseną: „Sparnuotosios aplipina juo ir savo avilius, kurie tampa sterilūs kaip operacinė. Veikliausios propolio sudedamosios dalys yra dervos ir sakai.“ Kone 50 procentų jų ir yra propolyje, likę procentai pasiskirsto žiedadulkėms, vaškui ir t.t.
 
Nors negalime vadinti propolio vaistu, jis turi savybių, naudingų mūsų sveikatai. Tad, jei reikėtų nusakyti propolio apibrėžimą, jis būtų „bičių surinkta ir perdirbta derva, turinti daug biologiškai aktyvių medžiagų“.
 
Tačiau vienaip propolis atrodo Lietuvos platumose – mums įprasta matyti jį tamsiai rudos spalvos. Visai kitoks jis Australijoje – juodas, Suomijoje – oranžinis, Kuboje – tamsiai violetinis. Šiuo atveju lemiančiu veiksniu tampa vietinė augmenija, bet propolio poveikis nuo to nesikeičia.
 
Kada tinkamiausias laikas išmėginti propolį?
 
Kai aplinkoje pasigirsta rudeniniai čiauduliai, pašnekovo vertinimu, tai rimtas ženklas, jog metas ieškoti propolio preparatų ir pastiprinti imunitetą.
 
„Vaikams tinkamiausias švelnus aliejiniu pagrindu sukurtas propolio tepaliukas, tačiau, jei yra poreikis, galima epizodiškai pastiprinti kad ir propolio kapsulėmis. Šis preparatas – universalus visų namų vaistinėlių draugas. Visuomet tiks ir susižeidus žaizdeles patepti, kad infekcija rimtesnė neįsimestų“, – pataria „bitininkas be bičių“.
 
Pašnekovas atvirauja, kad pandemijos metu būtent propolis tapo ir jo asmeninės šeimos sėkmės receptu. Jo dėka pavyko nesusirgti ir pačiam, ir šeimynai.
 
Propolio nauda aprašyta ir ištyrinėta ir pasauliniu mastu, ir Lietuvoje. Dar 1972 m., kaip tikina P.Rimkus, Kauno klinikų mokslininkai propolį pasitelkdavo pacientams su kardiologiniais susirgimais gydyti. Įrodyta, kad propolis gali mažinti cholesterolio kiekį ir pasižymi kraujospūdį reguliuojančiomis savybėmis. Tiesa, svarbu paminėti, kad propolis gali sąveikauti su kraujo krešėjimą slopinančiais vaistais – tai ypač būtina žinoti vyresnio amžiaus žmonėms.
 
Tinka ir alergiškiems
 
Gera žinia yra ir tai, kad propolis bei jo produktai tinkami žmonėms, įprastai alergiškiems bičių produktams (medui, žiedadulkėms). Nors būtina paminėti ir tai, kad skirtingos šalys gamina skirtingos sudėties propolį (pvz., Brazilijos „žalias propolis“ skiriasi nuo Europos), todėl ir jo poveikis skirtingose šalyse gali kiek skirtis.
 
Įtarus, kad propolis gali alergizuoti, rekomenduojama pamėginti labai nedidelį jo kiekį. Pavyzdžiui, purkštelėjus ant nedidelio rankos plotelio stebėti, ar neatsiranda nepageidaujamos reakcijos. Šių nepastebėjus, propolį galima naudoti dosniau ir drąsiau. Atsargiai jį vartoti patartina tik besilaukiančioms ir žindančioms moterims (apdairiausia – pasikonsultavus su gydytoju).
 
Pašnekovas atvirauja matantis plačias propolio panaudojimo galimybes jau artimiausioje perspektyvoje ir, kalbai pasisukus apie inhaliacijas, neslepia, kad netrukus Lietuvoje propolio kambariai bus ne mažiau populiarūs nei šiandien yra druskų kambariai. „Tiesa, vadinsis jie apiterapijos kabinetais ir dažniausiai bus sutinkami sveikatinimo įstaigose“, – tikslina pašnekovas.
 
Ko bus galima tikėtis patekus į tokį kambarį? Mažų mažiausiai kvėpavimo propoliu sesijos, taip pat bus galimybė geriau pažinti bičių produktus ir jų teikiamą naudą žmogui.
 
Ko dar nežinome apie propolį?
 
Nors propolis nėra vaistas nuo vėžio, tyrimai rodo, kad kai kurie jo komponentai (pavyzdžiui, CAPE – caffeic acid phenethyl ester) slopina navikinių ląstelių dauginimąsi laboratorinėmis sąlygomis. Žinoma, tai dar toli nuo klinikinio taikymo, bet tyrimai jau vyksta JAV, Japonijoje, Brazilijoje.
 
Europoje ir Pietų Korėjoje propolis plačiai naudojamas kremuose, nes pasižymi antibakteriniu ir odą raminančiu poveikiu. Jis gelbsti nuo aknės, smulkių žaizdelių ar odos sudirgimų.
 
Kinijoje ir JAV atlikti tyrimai rodo, kad propolis gali sumažinti dantenų uždegimą, apnašų susidarymą, taip pat jis yra nepakeičiamas įvairių burnos ertmės mikroorganizmų slopintojas.
 
Naujesni tyrimai rodo propolio poveikį žarnyno mikrobiomai ir virškinimo sistemos uždegimams. Kinijos mokslininkų teigimu, propolis skatina naudingųjų bakterijų augimą žarnyne ir slopina kenksmingąsias. Be to, jis stiprina žarnyno gleivinės apsauginį sluoksnį, todėl gali padėti kenčiantiems nuo virškinimo sutrikimų.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!