Smegenys skiriasi
 
Mokslininkai priklausomybę apibrėžia kaip lėtinę, recidyvuojančią ligą, kuriai būdinga tai, kad žmogus kompulsyviai ieško ir vartoja narkotikus nepaisant žalingų pasekmių. Priklausomybė įtraukta į Pasaulio sveikatos organizacijos tarptautinę ligų klasifikaciją kaip oficiali medicininė diagnozė.
 
Anot JAV Nacionalinio narkotikų piktnaudžiavimo instituto mokslininkų, priklausomų žmonių smegenų tyrimai rodo fizinius pokyčius tose srityse, kurios atsakingos už sprendimų priėmimą, mokymąsi, atmintį ir elgesio kontrolę. Būtent todėl priklausomi žmonės negali tiesiog „susivaldyti“, ko dažnai reikalauja aplinkiniai.
 

„Priklausomybė yra sudėtinga psichologinė ir fizinė būsena, kai žmogus nebegali nustoti vartoti tam tikros medžiagos ar užsiimti tam tikra veikla, net jei supranta žalingas pasekmes savo sveikatai, socialiniam gyvenimui ir kasdienybei“, – aiškina RPLC direktorė dr. Aušra Širvinskienė.

 
Supranta tik artimieji
 
JAV duomenimis, nuo priklausomybės alkoholiui ar narkotikams kenčia 8-10 procentų žmonių nuo 12 metų. Lietuvoje situacija panaši – beveik 70 procentų gyventojų savo aplinkoje turi priklausomų žmonių.
 
Kaip parodė RPLC apklausa, kuo artimesnis priklausomas žmogus, tuo daugiau jis sulaukia užuojautos. Šeimose, kur yra sergančių priklausomybe, 60 procentų mano, kad jiems reikia pagalbos. Tarp kolegų taip galvoja jau tik pusė.
 
Priklausomų šeimos narių vengia tik 4 procentai, o priklausomų kolegų – jau 15,5 procento apklaustųjų.
 
„Kuo artimesnis yra priklausomybę turintis žmogus, tuo geriau aplinkiniai supranta jį ir jo problemą, tuo labiau galbūt skatina ieškoti pagalbos“, – įsitikinusi dr. A.Širvinskienė.
 
Išsilavinimas irgi svarbus. Daugiau nei pusė aukštąjį išsilavinimą turinčių apklaustųjų mano, kad priklausomiems asmenims reikia pagalbos, tarp nebaigusiųjų vidurinės – tik 29 procentai. 38 procentai pastarųjų mano, kad dėl priklausomybės žmonės patys kalti, tarp baigusiųjų aukštąjį – 24 procentai.
 
Užvaldo pamažu
 
„Nė vienas žmogus savo noru nesirenka susirgti priklausomybės ligomis“, – pabrėžia RPLC direktorė. Anot jos, priklausomybė gali atsirasti dėl įvairių priežasčių: noro patirti geras emocijas, bandymo atsipalaiduoti, spaudimo prisitaikyti prie aplinkos ar mėginimo pabėgti nuo vidinio skausmo bei traumuojančių patirčių.
 
„Priklausomybės mechanizmas sudėtingas tuo, kad žmogus nežino momento, iki kurio jis dar gali savo valios pastangomis atsisakyti žalingo vartojimo, o kada tai jau tampa priklausomybe. Priklausomybės ligos yra įtrauktos į tarptautinę ligų klasifikaciją ir gydomos kaip ir kitos lėtinės ligos“, – pasakoja dr. A.Širvinskienė.
 
„Kaip nesakome, kad aukšto kraujospūdžio ar depresijos gydyti nereikia, kad tai ne ligos, taip ir priklausomybė turėtų būti vertinama su tokiu pačiu rimtumu ir supratingumu. Tvirtesnis visuomenės įsitikinimas, kad priklausomybė yra liga, padėtų mažinti stigmą, skatintų priklausomus žmones greičiau kreiptis pagalbos ir nesijausti smerkiamiems“, – sako centro direktorė.
 
„Vertėtų vengti vertinti žmones vien pagal tai, kad jie susiduria su priklausomybėmis, – pataria ji. – Labai svarbu švietimas, informavimas, kalbėjimas apie priklausomybės ligas, remiantis mokslu grįstais faktais.“
 
Stigma trukdo gydytis
 
Moksliniai tyrimai rodo – kai visuomenė klijuoja etiketes, priklausomiems asmenims pasveikti kur kas sunkiau: jie delsia kreiptis pagalbos, slepia problemą, jaučiasi atstumti.
 
Anot tarptautinio psichiatrijos žurnalo „Frontiers in Psychiatry“, priklausomi žmonės stigmatizuojami labiau nei sergantys kitomis psichikos ligomis, ir būtent tai trukdo jiems kreiptis pagalbos.
 
Stigma paplitusi net tarp medikų – JAV medicinos žurnalo „New England Journal of Medicine“ duomenimis, trys iš keturių šeimos gydytojų nenorėtų, kad jų vaikas susituoktų su priklausomu nuo opioidų žmogumi.
 
Pasak žurnale „Neuropsychopharmacology“ publikuotų tyrimų, kai neigiame priklausomybę esant smegenų liga, užkertame kelią žmonėms gauti gydymą, o pasekmės gali būti tragiškos. Tyrimai taip pat atskleidė, kad priklausomybė dažniausiai prasideda paauglystėje, kai smegenys dar tik formuojasi ir yra labai pažeidžiamos.
 
„Stigma formuoja klaidingus mitus, skatina izoliaciją ir visuomenės priešiškumą, trukdo kurti palaikančią, sveikimą skatinančią aplinką, – sako RPLC direktorė. – Tačiau visuomenė gali keistis – kiekvienas žingsnis supratimo, empatijos ir faktais grįstos informacijos link padeda mažinti stigmą ir kuria viltį, kad vis daugiau žmonių galės laiku sulaukti pagalbos ir atkurti visavertį gyvenimą.“
 
Remiantis JAV Nacionalinio priklausomybių instituto duomenimis, apie pusė žmonių, įveikusių priklausomybę, suserga vėl. Dėl to, anot ekspertų, svarbu ne tik gydyti, bet ir užtikrinti ilgalaikę priežiūrą, palaikančią aplinką. „Nuo to, kaip visuomenė žiūrės į priklausomus žmones šiandien, priklausys, ar jie drįs kreiptis pagalbos rytoj“, – tikina dr. A.Širvinskienė.
 
Nesupranta nevartojančių alkoholio
 
Priklausomybės ligų ekspertė pastebi ir kitą neraminančią tendenciją: visuomenė skeptiškai žiūri į tuos, kurie atsisako alkoholio per šventes.
 
„Pasidalinsiu pavyzdžiu, – pasakoja ji. – Žmogus gydėsi priklausomybę nuo alkoholio ir visiškai jo atsisakė. Sykį darbo aplinkoje, šventės metu, pasakęs, kad alkoholio nevartoja, jis susidūrė su kolegų nesupratimu ir pašiepiančiais klausimais, ar kas negerai, ar kompanija per prasta, ar negali net vienos vyno taurės išgerti.“
 
Norėdamas išvengti pašaipų, vyras į vyno taurę pylė sultis, apsimetinėjo. „Bet toks imitavimas irgi gali atgaivinti vartojimo prisiminimus ir tai nėra saugu, nes gali paskatinti atkrytį“, – pabrėžia specialistė.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!