Gamta ertmės nepalieka
 
Netekus danties, burna į naują situaciją reaguoja iš karto – net jei žmogus to nejaučia. „Procesų, vykstančių burnoje netekus danties, greitis skirtingas. Vieniems pacientams pokyčiai gali atsirasti jau per pirmuosius keletą mėnesių, kitiems gali trukti ir kelerius metus. Visgi pokyčių neišvengsime. Gamta tuščios vietos nepalieka – į netekto danties vietą, neturėdami atramos, juda gretimi dantys. Kaulas, negaudamas krūvio, nyksta ir apsunkina vėlesnes galimybes danties atkūrimui“, – aiškina gydytoja.
 
Šis procesas medicinoje vadinamas Popovo-Godono fenomenu – jis paveikia ne tik šalia esančius dantis, bet ir tuos, kurie yra priešais, kitame žandikaulyje.
 

„Neturėdami atramos – „kaimyninio“ danties – gretimi dantys juda tarpo link, pradeda platėti tarpdančiai. Dažnai dantys juda ne tiesiai, o tiesiog virsta kaip vėjo pučiami medžiai – gali atsidengti dantų šaknys, formuotis kišenės. Priešais esantis – antagonistinis – dantis taip pat juda, lyg ieškodamas kontakto. Kartais jis ilgėja tol, kol visiškai iškeliauja iš kaulo, pradeda klibėti ir tenka jį šalinti. Taip išsikraipo visas dantų lankas“, – pasakoja burnos chirurgė, gydytoja odontologė Inesa Astramskaitė-Januševičienė.

 
Žandikaulio kaulas, negaudamas krūvio, kaip ir netreniruojamas raumuo, pamažu atrofuojasi. „Jei žmogus nesportuoja, jo raumenynas nedirba – raumenys silpsta ir atrofuoja. Panašiai vyksta su kaulu. Negaudamas krūvio kramtymo metu, kaulas tampa nebereikalingas ir nyksta. Raumenis galime aktyvinti sportuodami, o su žandikaulių kaulu, gaila, yra sudėtingiau – tenka atlikti kaulo priauginimo procedūras“, – aiškina burnos chirurgė.
 
Jos teigimu, kuo ilgiau delsiama, tuo sudėtingesnis ir brangesnis gali tapti vėlesnis gydymas – kartais prieš implantą reikia iš naujo priauginti kaulo audinį.
 
Reaguoja visas organizmas
 
Vieno danties netekimas paveikia visą dantų lanką – perėmę prarastas funkcijas, pernelyg apkraunami likę dantys. Maža to, žmogus pradeda kramtyti labiau sveikąja puse, o tai apkrauna apatinio žandikaulio smilkinkaulio sąnarį (SAŽS).
 
„SAŽS problemos yra stipriai susijusios su kramtymo funkcija ir sąkandžiu, tad dažniausiai atsiradus skausmams, SAŽS strigimui, dislokacijoms, pirmiausia rekomenduojama atkurti sąkandį ir kramtymo funkciją“, – sako I.Astramskaitė Januševičienė.
 
Netaisyklingas sąkandis, burnos chirurgės teigimu, sukuria įtampą raumenyse – ji dažniausiai pasireiškia galvos ir kaklo skausmais.
 
Nukenčia ir virškinimas. „Jeigu maistas netinkamai sukramtomas, kiti virškinamojo trakto organai susiduria su didesne apkrova, prastėja maistinių medžiagų pasisavinimas. Be to, dantų netekimas gali apriboti tam tikrų maisto produktų vartojimą – gali tapti neįmanoma kramtyti kietą maistą“, – sako gydytoja. Taip žmogus pamažu atsisako mėsos, žalių daržovių, riešutų – ir jo mityba skursta.
 
Tyrimai rodo, kad netekus dantų ilgainiui gali silpti visas organizmas. 2025 metais paskelbtas ilgalaikis vyresnio amžiaus žmonių stebėjimo tyrimas nustatė, kad tie, kurie turi mažai natūralių dantų, dažniau susiduria su sarkopenija – su amžiumi mažėjančia raumenų mase ir jėga.
 
Veidas sensta greičiau
 
Dantys ne tik kramto – jie palaiko apatinio veido trečdalio aukštį ir yra atrama lūpoms bei skruostams. Kai dantų trūksta, keičiasi ir veido forma.
 
„Apatinio veido trečdalio aukštis žemėja – tai sukuria senyvesnio žmogaus vaizdą. Ryškėja lūpos-nosies raukšlė, nebepalaikomi skruostų audiniai, dėl pasikeitusios žandikaulio rotacijos atsikiša smakras. Įdumba skruostai, įkrenta lūpos. Dantų netekimas labai stipriai paveikia veido estetiką, sendina žmogų“, – sako I.Astramskaitė Januševičienė.
 
Moksliniai tyrimai rodo, kad žandikaulio kaulas su amžiumi natūraliai plonėja, o netekus dantų šis procesas dar labiau paspartėja. Analizuojant pacientų kompiuterinės tomografijos duomenis nustatyta, kad tose vietose, kur dantų nebėra, kaulo storis ir tankis yra gerokai mažesni nei srityse, kur dantys išlikę. Tai paaiškina, kodėl ilgainiui keičiasi ne tik šypsena, bet ir bendri veido bruožai.
 
Stabdo baimė ir kaina
 
Kodėl žmonės delsia? Gydytoja išskiria dvi pagrindines priežastis – procedūrų baimę ir kainą.
 
„Baimę gebame valdyti, pritaikydami įvairias priemones ir suteikdami beskausmes procedūras. Pacientai, kurie ateina gydytis, pamato, kad šiuolaikinė odontologija yra toli pažengusi ir naudojami metodai nekelia tiek streso kaip anksčiau“, – sako burnos chirurgė, LSMU doktorantūroje pati tirianti pacientų baimę ir ieškanti būdų jai mažinti.
 
Finansinis klausimas, anot medikės, taip pat sprendžiamas – padeda valstybės parama ir galimybė mokėti dalimis.
 
Gydytoja pabrėžia, kad ilgalaikėje perspektyvoje anksti atkurtas dantis kainuoja mažiau nei vėliau reikalingos papildomos procedūros – kaulo priauginimas, sudėtingesnis implantavimas ar išsikraipiusio dantų lanko korekcija.

---

 
Pataria nelaukti
 
Gydytoja ragina nedelsti – net jei sprendimas dėl gydymo dar nepriimtas.
 
„Pasitarkite su gydytoju ir jei ketinate atidėti gydymą – informuokite specialistą. Galbūt bus pritaikyti laikini sprendimai, kurie užkirs kelią situacijos sunkėjimui ateityje“, – pataria ji.
 
Svarbiausia, anot burnos chirurgės, rasti patikimą gydytoją. „Pati su savo pacientais išnagrinėju situaciją, visada įsiklausau į paciento norus ir galimybes, kartu priimame sprendimus. Jei nesutariate su gydytoju – ieškokite kito. Bet nepalikite situacijos spręstis savaime, nes naujas dantis, deja, neišdygs“, – sako I.Astramskaitė Januševičienė.