Vyksta septintus metus
 
„Nors pastebime, kad poilsiautojų sąmoningumas auga, pažeidimai fiksuojami kasmet – pasitaiko poilsiautojų, kurie nesilaiko teisės aktų keliamų reikalavimų. Visuomenė vis dar nepakankamai atsakingai žiūri į gamtos apsaugą, todėl būtina skatinti atsakingą elgesį gamtoje“, – nepatenkinti šių metų akcijos „Poilsiauk atsakingai“ rezultatais aplinkosaugininkai.
 
Akcija nuo 2018 metų kasmet vykdoma liepos ir rugpjūčio mėnesiais. Jos tikslas, anot Aplinkos apsaugos departamento, – ugdyti poilsiautojų dėmesingumą juos supančiai aplinkai, konsultuoti gyventojus dėl aplinkosaugos reikalavimų ir priminti visuomenei elgesio gamtoje taisykles.
 
„Daug žmonių poilsiui renkasi miškus, ežerus, upes ar pajūrį, tačiau pramogas ir poilsį reikia planuoti atsakingai. Neatsakingas elgesys, pavyzdžiui, atliekų palikimas ar kitoks gamtos niokojimas gali sukelti ilgalaikes neigiamas pasekmes, todėl skatiname visuomenę suvokti atsakomybę už aplinką ir ugdome draugišką gamtai elgesį“, – pabrėžia departamento atstovai.
 
Nelegalūs kempingai
 
Šių metų liepos ir rugpjūčio mėnesiais aplinkosaugininkai išvyko į 182 reidus populiariausiose poilsiavietėse, patikrino 130 fizinių asmenų ir devynis ūkio subjektus. Patikrinimų metu nustatyti 265 pažeidimai – vidutiniškai po du pažeidimus kiekvienam patikrintam asmeniui.
 
Praėjusiais metais aplinkosaugininkai dirbo dar intensyviau – atliko 300 reidų, patikrino 2407 fizinius asmenis ir 37 ūkio subjektus. Tuomet užfiksuoti 349 pažeidimai.
 
Aplinkosaugininkus labiausiai neramina tai, kad net trečdalis visų pažeidėjų ignoravo saugomų teritorijų apsaugos taisykles. Poilsiautojai važinėja transporto priemonėmis po gamtinius rezervatus, stato palapines draustiniuose, kuria laužus ten, kur tai daryti griežtai draudžiama. Už tokius pažeidimus gresia baudos nuo 30 iki 600 eurų, o pakartotinai pažeidus taisykles – iki 900 eurų.
 
Departamento atstovų teigimu, problema ta, kad daugelis net nežino, jog lankosi saugomoje teritorijoje. Kiti žino, bet ignoruoja draudimus – juk „tik vienai nakčiai“, „niekas nematys“, „visi taip daro“. Specialistai pabrėžia: gamtiniai rezervatai nėra poilsiavietės. Tai griežtai saugomos teritorijos, kur gyvena retos rūšys, veisiasi nykstantys paukščiai, auga saugomi augalai.
 
„Lankymasis saugomose teritorijose išlieka rimta problema. Būtina prieš leidžiant laiką gamtoje pasidomėti, kur galima lankytis, kokios taisyklės galioja“, – pabrėžia specialistai.
 
Jie primena: „Lankymasis gamtiniuose rezervatuose yra draudžiamas, neleidžiama jokia ūkinė veikla, tai reglamentuoja Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas.“
 
Atskira problema – žvejai
 
Ketvirtadalis pažeidėjų – 63 asmenys – pažeidė mėgėjų žvejybą reglamentuojančias taisykles. Pareigūnai konfiskavo 40 tinklinių, duriamųjų ir užkabinamųjų įrankių, 10 mėgėjiškos žvejybos priemonių (skritulių, meškerių, povandeninių šautuvų).
 
Palyginti su 2024 metais, žvejybos pažeidimų užfiksuota mažiau – tuomet nustatyta 70 tokių atvejų, konfiskuota 20 tinklinių įrankių ir net 108 mėgėjiškos žvejybos priemonės.
 
Šiemet vykdyta ir aktyvesnė važinėjimo draudžiamose vietose – miškuose, pievose, saugomose teritorijose – keturračiais ar krosiniais motociklais prevencija. Tokie pažeidimai, anot aplinkosaugininkų, kelia grėsmę natūraliai miško paklotei, gąsdina gyvūnus perėjimo metu. Išvažinėtos vėžės gyja metų metus, o kartais – ir dešimtmečius.
 
Apibendrinus akcijos „Poilsiauk atsakingai“ rezultatus, apskaičiuota, kad žala aplinkai šiemet siekė 2560 eurų, pernai – 1923 eurus. Visgi tikroji žala kur kas didesnė, įsitikinę specialistai. Sunaikintų buveinių, išgąsdintų paukščių perėjimo vietų, užterštų vandens telkinių žala sunkiai įvertinama pinigais.
 
Dažniau praneša ir konsultuojasi
 
Yra ir gerų naujienų. Specialistai pastebi, kad gyventojai tampa budresni – aktyviau praneša apie pastebėtus pažeidimus. Šiemet gauti 52 pranešimai dėl medžioklės pažeidimų (pernai – 48). Ypač padaugėjo pranešimų apie vandens apsaugos juostų pažeidimus (nuo 76 iki 109) ir vandens transporto priemonių naudojimą neleistinose vietose (nuo 69 iki 88). Pranešimų apie žvejybos pažeidimus išliko panašiai – apie 160 per sezoną.
 
„Gyventojų pranešimai apie pažeidimus padeda užtikrinti gamtos apsaugą ir gamtos išteklių valdymą“, – teigia aplinkosaugininkai.
 
Augantį pilietiškumą ir supratimą, kad gamtos apsauga – ne tik valstybės institucijų reikalas, rodo ir aktyvesnis poilsiautojų domėjimasis aplinkosaugos taisyklėmis. „Visuomenė liepos–rugpjūčio mėnesiais labiau domisi aplinkos apsaugos taisyklėmis, kreipiasi į mūsų konsultantus. Aktualios temos – žvejyba, vandens priemonių plaukiojimo taisyklės“, – gerais pavyzdžiais džiaugiasi specialistai.

---

 
Komentaras

Kokių pokyčių reikia, kad visuomenė labiau vertintų gamtą?
 
Aplinkosaugos ekspertė Roberta Deveikytė:
 
- Aplinkos apsauga, tausojimas, tvarumas turėtų būti vertybė, o ne prievolė. Čia pigūs šūkiai ar skambi reklama, skatinanti pilti kavą į popierinį puodelį, nepadės. Visuomenė turėtų atrasti, sukurti ryšį su gamta bei visa supančia aplinka. Tam galėtų pagelbėti įvairios iniciatyvos ir savanorystės projektai gamtoje.
 
Trūksta švietimo ir pavyzdžių, kokie yra neatsakingo žmogaus elgesio gamtoje padariniai. Kaip tai įtakoja tolimesnius procesus gamtoje, net patį žmogų. Būtų galima sukonstruoti įvairių simuliacinių situacijų kambarių: kas būtų, jei išnyktų, pavzdžiui, bitės, tam tikri augalai, gyvūnai, jei pasikeistų vandens, dirvožemio ar oro sudėtis.
Trūksta informacijos, kaip gamta ir buvimas gamtoje gydo žmogų. Kad pati gamta su visa augalija, gyvūnija ir visais organizmais yra vertybė, ne duotybė.
 
Trūksta vertybinio pagrindo, kad žmogus yra svečias gamtoje, o ne jos šeimininkas. Todėl reikėtų ugdyti atsakomybės jausmą, gamtoje elgtis kaip svečiuose. Juk namuose mes visi atsakingi ir tvarkingi. Puoselėjame ir saugome savo namus, kiemus. Kodėl gamtoje norime padaryti sąvartyną?
 
Verslai taip pat turėtų elgtis atsakingiau. Pinigai, uždirbti gamtos sąskaita, nieko verti. Jokie pinigai neatstatys sunaikintos gamtos ir žmogaus sveikatos. Nes visa tarša iš gamtos persiduoda atgal žmogui per maistą, vandenį ir orą. Be to, tvarus verslas apsimoka. Taupomi resursai, energetika, žaliavos, įrenginiai. Tvarus gyvenimo būdas ne riboja, o praturtina.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!