Prancūzų rašytojas Remi de Gurmonas yra pasakęs: „Meną reikia jausti, o ne suprasti.“ Citata, kuri puikiai apibūdina neįgalių vaikų mokymąsi.
Pataria specialistė
Akmenės r. Dabikinės Vladimiro Zubovo mokyklos specialioji pedagogė metodininkė Aušra Donėlienė:
Menas kaip komunikacijos forma
Atrodo išreikšti mintis, raiškiai skaityti ar gebėti rašyti yra savaime suprantamas dalykas žmogui, kuris neturi negalios. Tačiau komunikacijos pasaulis užsidaro negalinčiam kalbėti ar kitaip reikšti savo mintis. Ir menas čia ateina į pagalbą. Jis padeda ne tik gilintis į save patį, mąstyti, bet kartu yra tobula kalba, skirta neįgaliems vaikams bendrauti. Ypač tuo atveju, kai žodinis bendravimas kelia iššūkį.
„Dirbu su lavinamosiomis klasėmis, kur vaikai yra su vidutine ar žymia negalia. Iš aštuonių didžioji dalis nemoka skaityti. Tad mes neturime lietuvių kalbos, vietoj jos yra komunikacinė veikla. Vietoj matematikos yra orientacinė veikla“, – pasakoja A.Donėlienė. Pasak mokytojos, įvairi meninė veikla pamokų metu skatina vaikus labiau pasitikėti savo jėgomis.
Pavyzdžiui, vaiko kalbai atsiskleisti kartais padeda vaidyba. A.Donėlienė pastebėjo, kad pasislėpus už širmos ir leidus mokiniui, pasiėmus lėlę su ja bendrauti, vaikas tampa drąsesnis. Nebebijo, kad jį kas nors stebi, o atsiskleidus jo fantazijai, pagyvėja ir komunikacija.
Pasakų personažų atgijimas
Skaitymo nauda yra neaprėpiama, tačiau ne visi vaikai supranta, ką perskaito. Pedagogės siekdamos, kad knygos žodžiai pasiektų ir neįgalių vaikų širdeles, prieš penkerius metus sukūrė projektą, kuris parodė akivaizdžią pažangą. „Mūsų mokytoja Lijana Kašėtienė pasiūlė „Svečiuose pasaka“ idėją. Susidomėjome iškart, nes mūsų vaikučiai sunkiai atsimena, kas yra rašoma knygose“, – apie tai, kas paskatino imtis kūrybinio projekto pasakoja pedagogė.
O kaip dabar mokiniams sekasi skaityti? „Puikiai“, – sako mokytoja. Skaitymo ir suvokimo procesas žymiai palengvėjo, kai vaikai pradėjo įkūnyti pasakų personažus ir improvizuoti. Padedami mokytojų jie pradėjo siūti lėles, kurios yra tų knygų personažai. „Dabar turime visą lėlių biblioteką. O ir patys vaikai dalyvauja pasakų tema kuriamose parodose“, – pasakoja pedagogė.
Kūrybos skatinimas
Meno įtraukimas į neįgalių vaikų pamokas ir užklasinę veiklą ugdo kūrybiškumą, kuris svarbus asmenybės formavimui. Pavyzdžiui, toks paprastas dalykas kaip fraktalų piešimas suaktyvina mąstymą. „Vaikas pasiima tuščią popieriaus lapą, pieštuką. Jam užrišamos akys arba jis užsimerkia ir nematydamas pradeda piešti ant lapo. Atsimerkęs sukurtoje raizgalynėje jis ieško kokių nors dalykų. Pavyzdžiui, pamato gėlę ar gyvūną ir jį nuspalvina. Aišku, ne visiems vaikams savarankiškai pavyksta ką nors surasti, visada stengiamės jiems padėti. Arba bent jau jie nuspalvina išpaišytus tarpelius. Būna labai gražus darbas“, – apie užsiėmimus pasakoja mokytoja.
A.Donėlienė užsimena, kad kartais netikėtas svečias ar jo atneštas siurprizas paskatina mokinius užsiimti kūrybine veikla.
Kas gi tas svečias? Pasirodo, personažas, atkeliavęs iš lėlių bibliotekos. „Pavyzdžiui, atsinešu Kakę Makę ir pasakau, kad ji turi prizų vaikams, kurie gražiai elgsis ir stengsis dirbti per pamokas. Tuomet prasideda tikras kūrybiškumo procesas. Juk vienas malonumas gauti prizą iš tokio pasakų personažo“, – sako mokytoja.
O jei vaikams meno nepakanka pamokose ir jie nori dar labiau ugdyti saviraišką, jų visada laukia papildoma veikla ir būreliuose. Rankdarbių būrelyje mokytoja su vaikais užsiima siuvimu, akmenukų dažymu akriliniais dažais ar net pasimoko austi. „Šiuose būreliuose lankosi specialių poreikių vaikai, kurių negalia yra nežymi. Jie imlūs ir domisi viskuo. Dalyvaujame parodose, kitų mokyklų renginiuose“, – pasakoja A.Donėlienė, kuri įsitikinusi, kad per meną lengviausia prisibelsti į neįgalaus vaiko širdį.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: