Dviejų lygių pagalba
 
Nors nuotolinė pagalba vyrams Lietuvoje teikiama nuo 2020 metų rudens, Klaipėdos emocinės paramos linija „Nelik vienas“ ir Kauno „Vyrų linija“ iki šiol veikė atskirai. Pirmoji siūlė emocinę paramą, antroji – psichologų, psichoterapeutų ir teisininkų konsultacijas. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos finansuojamas projektas leido jas sujungti į bendrą sistemą: vyrai gali paskambinti, būti išklausyti, o prireikus – nukreipti pas specialistą.
 
„Nors šios dvi organizacijos nuolat bendradarbiavo, projektas leido padidinti nemokamai teikiamos kompleksinės pagalbos vyrams Lietuvoje apimtis darbo valandų skaičiumi ir sukurti dviejų lygių pagalbos modelį, bendrą internetinę svetainę nelikvienas.lt“, – pasakoja linijos „Nelik vienas“ vadovas, geštalto psichoterapijos praktikas Darius Docius.
 

„Vyrams kreiptis pagalbos sunku. Metų metus daugelis vyrų slėpė savo skausmą – tyliai, giliai, vieni. Jie vengė kreiptis pagalbos, nes nežinojo, kur pradėti, ar kas juos supras, – pastebi psichologė psichoterapeutė, „Vyrų linijos“ iniciatorė Dovilė Bubnienė. – Dabar vyrui užtenka vieno skambučio į „Nelik vienas“ arba į „Vyrų liniją“ , ir jis iš karto patenka į saugią, šiltą erdvę, kur jo niekas neteis, nevertins ir neprašys būti stipriu. Išklausymo galia – pirmas raktas, padedantis atsiverti ir pripažinti: „Taip, man reikia pagalbos.“

 
Tokios pagalbos poreikis akivaizdus: Lietuvoje vyrų savižudybių rodiklis išlieka vienas aukščiausių Europoje ir penkis šešis kartus didesnis nei moterų. Visgi profesionalios pagalbos kreipiasi tik vienas iš dešimties psichologinių sunkumų patiriančių vyrų, o regionuose ši dalis dar mažesnė.
 
Linkę slopinti emocijas
 
Priežastis, anot D.Dociaus, – Lietuvoje tebegyvuojantys vyriškumo standartai: „tikri vyrai neverkia“, „vyrai turi būti turtingi ir sėkmingi“. „Prie įprastų galėčiau pridėti dar vieną: fizinio stiprumo ir agresijos kultivavimą. Dažnai su vyriškumu tapatinamas dominuojantis elgesys, o jautrumas ir atviravimas laikomi silpnumu“, – sako geštalto psichoterapijos praktikas.
 
Skandinavijos šalyse, jo teigimu, situacija kitokia – ten stiprus reiškia gebantį rūpintis ir komunikuoti, todėl ir savižudybių rodikliai gerokai mažesni.
 
Pasak D.Dociaus, Lietuvoje vyrai dažnai nebeatpažįsta liūdesio – jį pakeičia pykčio protrūkiai arba visiškas emocinis uždarumas.
 

„Emocijų slopinimas veikia kaip rūdys – po truputį korozija persismelkia į kūną ir mintis. Užgožti jausmai transformuojasi į chronišką nerimą, miego sutrikimus, lėtinius skausmus“, – teigia pasakoja linijos „Nelik vienas“ vadovas, geštalto psichoterapijos praktikas Darius Docius.

 
Sėkmės lenktynės
 
Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad į pagalbos liniją skambina įvairaus amžiaus vyrai, o jų problemos skiriasi. Dvidešimties trisdešimties metų vyrai dažniau kalba apie santykius, tapatybės paieškas, nerimą dėl ateities, darbo, finansų. Trisdešimt penkerių keturiasdešimt penkerių metų vyrai gilinasi į skyrybų, nerealizuotų svajonių, priklausomybių, tėvystės temas. Vyresni nei penkiasdešimt penkerių susiduria su vienatve, ligomis, gyvenimo prasmės klausimais.
 
Konsultantai pastebi ir sezoninius svyravimus: daugiausia skambučių sulaukiama vėlyvą rudenį ir žiemą. Beveik 70 procentų besikreipiančių vyrų bent kartą pamini alkoholio problemas – dažniausiai kartu su finansiniais sunkumais ir santykių krizėmis.
 
Papildomą spaudimą jaučia aktyvūs socialinių tinklų naudotojai. Anot D.Dociaus, Facebook, Instagram, LinkedIn demonstruojamos sėkmės istorijos daugeliui atrodo nepasiekiamos. Jauni vyrai, įgiję diplomą, bet nerandantys darbo, jaučia gėdą. Vyresni bijo prarasti statusą. Žemesnių socialinių sluoksnių vyrai dažniau mini perdegimą ir skolas, aukštesniųjų – nenutrūkstamą konkurenciją ir būtinybę nuolat augti.
 
„Vietoj sėkmės lenktynių siūlyčiau žiūrėti į save kaip į maratono, o ne sprinto dalyvį – kiekvienas turėtų atrasti savo tempą karjeros kelyje ir nesivaikyti trumpų sėkmės istorijų“, – tikina D.Docius.


 
Veikia santykius
 
Vyriškumo standartai neigiamai veikia artimiausius santykius. „Tipinis pavyzdys: vyras įtemptai dirba, jei ištinka problemos – traukiasi, nekalba, o partnerė jaučia jo emocinį atsiribojimą“, – dalinasi „Nelik vienas“ vadovas ir pabrėžia, kad ilgainiui toks elgesys silpnina poros ryšį, partneriai ima tolti vienas nuo kito.
 
Seksualinis gyvenimas – ne išimtis. „Kai vyro viduje daug neišsakytų emocijų, jam sunku atsiverti intymumui – seksas tampa pareiga, ne malonumu. Erekcijos sunkumai – dažnai ne fiziologinė, o psichologinė reakcija į stresą, nerimą, nuovargį ir neišsakytas baimes“, – aiškina pašnekovas.
 
Pagalbos paieška – brandos ženklas
 
„Vyrų linijos“ iniciatorė Dovilė Bubnienė pastebi, kad vyrų kreipimųsi skaičius pamažu auga. Per 2025 metus emocinės paramos linija „Nelik vienas“ sulaukė daugiau nei penkių tūkstančių skambučių. 844 vyrams suteikta emocinė parama, dar 412 pasinaudojo specializuotomis „Vyrų linijos“ konsultacijomis.
 
„Šis partnerystės modelis Lietuvoje jau dabar keičia vyrų pagalbos kultūrą. Iš tylos ir uždarumo jis pereina į atvirumą, drąsą, pripažinimą, kad pagalbos prašymas – ne silpnumo, o brandos ženklas“, – sako ji.
 
Ateityje ši partnerystė gali išaugti į specializuotas programas – pagalbą skyrybų metu, tėvystės stiprinimą, smurto prevenciją.
 
„Kiekvieną standartą, kiekvieną gėdos jausmą galima keisti – žingsnis po žingsnio. Svarbiausia pradėti nuo pokalbio: ne kovoti su vidiniais demonais vienam, o ieškoti sau pagalbos. Aš asmeniškai tikiu, kad vyriškumas gali būti ne našta, o stiprybė, kai leidžiama būti pažeidžiamam“, – sako D.Docius.
„Kai vyrai pradeda kalbėtis, mokosi emocijų abėcėlę, jie po truputį išlaisvina spaudimą, tampa atviresni ir stipresni, ne silpnesni.“

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!