Prancūzijos pavyzdys
 
Psichologinis smurtas ir mobingas yra gana naujos temos Lietuvoje, Darbo kodekso pataisoms šiuo klausimu nėra nė penkerių metų, todėl vis dar susiduriama su problema, kaip psichologinį smurtą atpažinti ir su juo kovoti.
 
Komisijos posėdyje dalyvavusi Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) ir Lietuvos sporto universiteto profesorė Jolita Vveinhardt tikino pastaraisiais metais matanti aiškų pokytį, kai žmonės pradeda suvokti, kas yra psichologinis smurtas, pradeda jį atpažinti. Pasak jos, tai rodo, kad darbuotojai nebenori toleruoti žeminimo, spaudimo, kuris daug metų buvo laikomas kone norma. Visgi ji atkreipė dėmesį, kad mobingo ir psichologinio smurto sąvokos nėra tapačios, o šiandien galiojančios Darbo kodekso pataisos saugo nuo psichologinio smurto, bet nesaugo nuo mobingo.
 

„Mobingas yra sistemingas žmogaus laužymas. Jis alina sveikatą, sukelia potrauminį stresą, veda į priklausomybes, palaužia psichiką, kai kuriuos žmones nuveda iki savižudybės. Tai yra realybė, su kuria mes susiduriame. Jeigu nesuprasime šito skirtumo, neįvardinsime tikrosios problemos, neturėsime šansų ją išspręsti“, – tikino Lietuvos sporto universiteto profesorė Jolita Vveinhardt.

 
Pasak jos, ryžtingiausiai šią problemą sprendžia Prancūzija: šioje šalyje mobingas vadinamas moraliniu priekabiavimu ir tai yra apibrėžta tiek Darbo kodekse, tiek Baudžiamajame kodekse. „Už pakartotinius veiksmus, kurie žemina žmogų ir griauna jo sveikatą, Prancūzijos įstatymai numato iki dvejų metų laisvės atėmimo ir 30 tūkstančių eurų baudą“, – kalbėjo prof. J.Vveinhardt. Deja, Lietuvoje situacija kitokia – baudžiamosios atsakomybės už mobingą nėra, o tai, kad net mobingo apibrėžimas neįtrauktas nei į Darbo kodeksą, nei į Baudžiamąjį, lemia, kad nuo mobingo lieka neapsaugoti ne tik darbuotojai, bet ir skyrių, padalinių ir aukščiausi vadovai, nes kolektyvinis spaudimas, manipuliacijos, izoliacija apverčia galios svarstykles ir paties vadovo nenaudai.
 
„Tai rodo, kad turime dar labai daug ką nuveikti pagalbos darbuotojams, vadovams ir aukų šeimoms srityje“, – kalbėjo prof. J.Vveinhardt.
 
Nesikreipia pagalbos
 
Apklausos, kurios rengtos pagal Lietuvos mokslo tarybos projektą, ir kurių metų apklausta daugiau nei 1,2 tūkstančio Lietuvos darbuotojų, rodo, kad kas trečias darbe patiria psichologinį smurtą, o kas šeštas – mobingą. Ir šie žmonės į specialistus dažniausiai nesikreipia pagalbos: psichologų pagalba naudojasi vos keli procentai, kreipimaisi į teisininkus – pavieniai. Anot prof. J.Vveinhardt, dažniausiai darbuotojai tiesiog nežino, nei kur kreiptis pagalbos, nei ar apskritai tokia egzistuoja. Penktadalis apklaustųjų netiki, kad pagalba tokiose situacijose yra įmanoma.
 
„Mobingo aukoms reikia skubios ir kvalifikuotos pagalbos sistemos. Jos, deja, trūksta, o finansinės galimybės daugeliui tampa visiškai neįveikiama kliūtimi. Jeigu mobingas būtų kriminalizuotas, nukentėjusiems galėtų atstovauti prokurorai, bet kol mes neturime vieningos pagalbos sistemos, čia vaidmuo tenka profesinėms sąjungoms, kurios gali aktyviau siūlyti teisinę pagalbą. Kartu kviečiu advokatus, kurie gali teikti pagalbą pro bono (neatlygintinai teikiama teisinė pagalba – aut. past.) žmonėms, atsidūrusiems beviltiškoje padėtyje“, – kvietė profesorė ir pridūrė, kad reikia ir politinės valios, kad pagaliau būtų priimti teisės aktai, galintys realiai padėti kovoje su mobingu.
 
Profesorės teiginius tvirtina ir medikų bei švietimo bendruomenių liudijimai. Lietuvos medikų sąjūdžio valdybos narė A.Gerliakienė atkreipė dėmesį, kad patys medikai ne visada supranta, kas yra mobingas. Apie šią temą plačiau imta kalbėti po žiniasklaidoje nuskambėjusių gydytojų savižudybių Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje ir Respublikinėje Šiaulių ligoninėje.
 

„Mobingas tiek įsišaknijęs sveikatos sistemoje, kad žmonės net nesuvokia, kad jie kasdien su tuo susiduria. Jie gali įvardinti, kad patiria mobingą, bet visiškai nesupranta, kad jie taip pat yra mobingo šaltinis, nes vyksta kontramanipuliacijos. Tai susiję su žinių ir kompetencijų trūkumu. Mane liūdina, kad medikai nepripažįsta, jog jiems tų žinių trūksta, ignoruoja mokymus, įsivaizduoja, kad gali susitvarkyti be psichologų pagalbos. Mano nuomone, tai yra klaidinga nuostata ir ji niekur neveda“, – įsitikinusi Lietuvos medikų sąjūdžio valdybos narė Auristida Gerliakienė.

 
Švietimo bendruomenės atstovė Lina pasidalijo savo asmenine patirtimi, kai eidama direktoriaus pavaduotojos ugdymui pareigas, pasikeitus mokyklos vadovui, susidūrė su pastarojo spaudimu, žeminimu, šmeižtu, siekta pavaduotoją atleisti iš darbo, į šią vietą paskiriant palankesnį komandos narį. Moteris tikino, kad pagal visas rekomendacijas kreipėsi į Valstybinę darbo inspekciją (VDI), ginčas nagrinėtas, bet rezultatų nedavė – pažeidimų nenustatyta, o Lina galiausiai buvo atleista iš darbo. Moteris tikina, kad patyrusiems mobingą asmenims valstybės pagalba yra nepakankama.
 
Nesuvokia, kas yra mobingas
 
VDI Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojas Dalius Čiaponas teigė, kad per metus inspekcija gauna apie 300-360 pranešimų apie patiriamą psichologinį smurtą darbe, iš jų patikrinimų metu pasitvirtina apie 100-170. Daugiausia skundų sulaukiama iš sveikatos priežiūros ir socialinio darbo srities, antroje vietoje rikiuojasi švietimo sritis, trečioje – prekyba.
 
„Ne visi darbuotojai supranta, kas yra psichologinis smurtas ir mobingas. Aukščiausios grandies vadovų pažeidimų yra mažiau ir su jų įrodinėjimu yra paprasčiau, bet išlieka tokios tendencijos, kad darbdaviai ne visais atvejais tinkamai reaguoja arba ištiria vidutinės grandies vadovų arba darbuotojų tam tikrus veiksmus arba galimą psichologinį smurtą. Dėl to reikalingas darbuotojų švietimas“, – posėdyje kalbėjo D.Čiaponas.
 
Kartu jis priminė, kad yra parengta ne viena rekomendacija mobingą patiriantiems darbuotojams, informacija yra viešai prieinama VDI elektroninėje svetainėje. Kartu veikia ir telefoninės pagalbos linija, kur teikiamos konsultacijos.
 
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo teisės grupės vadovė Vita Baliukevičienė pridūrė, kad rengiant Darbo kodekso pakeitimo projektą, apsispręsta nedetalizuoti įvairių formų psichologinio smurto, nes jis turi 26 skirtingas formas ir mobingas yra viena iš jų. Tokiu būdu siekta išlaikyti supratimą, kad bet koks psichologinis smurtas darbe nepriimtinas ir yra draudžiamas. Už tokius pažeidimus Administracinių nusižengimų kodekse numatytos baudos, deja, Baudžiamajame kodekse už tai numatytų baudų nėra.
 
Sveikatos apsaugos ministerijos Psichikos sveikatos skyriaus patarėja Edita Bishop priminė, kad yra priimtas medikų bendruomenei skirtas įsakymas, kuriame išdėstyta, kas yra darbuotojams palanki sveikatos priežiūros įstaigos aplinka, kaip rūpintis darbuotojų psichologine gerove, kaip kurti pozityvią darbo aplinką, reguliariai ją tobulinant, nurodyti psichosocialinės rizikos veiksniai – nepagarbus elgesys, viršvalandžiai, neadekvatūs darbo krūviai, nebuvimas galimybės rinktis darbo tempo ar metodo, pateikiami prieštaringi reikalavimai, neaiškios užduotys, nepakankamai įtraukiami darbuotojai į sprendimų priėmimą, nėra aiškios atlygio už darbą sistemos.
 
Taip pat 2023 metais priimtas įstatymas dėl asmens sveikatos priežiūros įstaigos smurto ir seksualinio priekabiavimo prevencijos. Jame apibrėžtos visos psichologinio smurto ir seksualinio priekabiavimo formos, prevencinės priemonės, pagalba nukentėjusiems, pranešimų teikimo tvarka. Kartu šiandien, vertinant gydymo įstaigos ir jos vadovo veiklos rodiklius, kartu vertinami ir psichologinio smurto bei seksualinio priekabiavimo rodikliai. Nuo to priklauso vadovo darbo užmokestis ir jo kintamoji dalis.
 
Ateinančiais metais bus organizuojami mokymai medikams psichologinės gerovės temomis, tam ministerija yra numačiusi 0,5 milijono eurų finansavimą.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!