Nekompensuoja naktinio miego
 
„Jeigu vaikas renkasi ne telefoną, bet pamiegoti autobuse – jis turi būti visiškai išsekęs“, – teigia Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro vadovas, gydytojas psichiatras Martynas Marcinkevičius.
 
Pasak jo, kelių minučių snūstelėjimas transporte naktinio miego stygiaus nekompensuoja: „Jeigu paauglys dieną pamiegotų pusantros ar dvi valandas, naudos būtų. Bet dešimt minučių autobuse – tai jokia kompensacija.“
 
Anot jo, kokybiškam poilsiui organizmas turi nuosekliai pereiti per tam tikras miego fazes – kiekviena jų atlieka savitą ir svarbią funkciją. Vaikystėje ir paauglystėje tai ypač svarbu: miego metu formuojasi smegenys, tvirtėja neuronų ryšiai, šalinami toksinai.
 

„Nemiga – vienas blogiausių dalykų, kas gali nutikti žmogaus psichikai, – sako Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro vadovas, gydytojas psichiatras Martynas Marcinkevičius. – O vaikams ir paaugliams tai dar pavojingiau: sutrikdomas pats smegenų formavimosi procesas. Ir kalbu ne tik apie psichologinius pokyčius – tyrimai jau rodo anatominius skirtumus smegenyse tarp vaikų, kurie anksti gavo ekranus, ir tų, kurie jų negavo. Kas nesusiformuoja bręstančiose smegenyse, vėliau jau nebesusiformuos.“

 
Kalti ekranai
 
Psichiatras pabrėžia, kad paauglių naktinio miego stokos priežastis dažniausiai ta pati – ekranai. „Turinys juose sukurtas taip, kad laikytų dėmesį kuo ilgiau – greitai besikeičiantys vaizdai, algoritmai, siūlantys vis naują medžiagą. Tai įtraukia labai stipriai. Visiškai pranyksta laiko pojūtis, – sako psichiatras. – Juk dažnai net iš suaugusiųjų girdime: norėjau pažiūrėti kelis vaizdelius, o telefone praleidau dvi ar tris valandas.“
 
Psichiatras atkreipia dėmesį, kad smegenys nenurimsta net padėjus ekraną į šalį. „Vaiką telefonas įtraukia kelioms valandoms. Po to, tikėtina, dar porą valandų jis negalės užmigti, nes smegenys sudirgintos – nuo informacijos, ryškių vaizdų, – sako M.Marcinkevičius. – Pagal rekomendacijas atsisakyti ekranų reikėtų bent dvi valandas prieš miegą – net suaugusiesiems.“
 
Pasak specialisto, problema neapsiriboja naktimis. „Anksčiau, važiuodamas į mokyklą, vaikas žiūrėdavo pro langą, pasišnekėdavo su draugais – smegenys ilsėdavosi. Dabar dirginimas nenutrūksta: vos baigėsi pamoka, vaikas kimba į telefoną. Smegenys visą laiką apkrautos informacija. Stimuliacija agresyvi net tada, kai pats turinys neatrodo agresyvus.“
 
Dėl to, sako jis, kenčia dėmesys, nuotaika, savivertė, prastėja savijauta. „Trumpi vaizdeliai „TikToke“ veikia panašiai kaip narkotinės medžiagos – sukelia trumpalaikį dopamino šuolį, o kai jis praeina, nerimas tik stiprėja“, – tikina M.Marcinkevičius.
 
Kainuoja sveikatą
 
Šių metų gruodį žurnale „Frontiers in Psychiatry“ paskelbta didelės apimties sisteminė apžvalga ir metaanalizė pirmą kartą nagrinėjo ekranų laiko ir miego ryšį visose amžiaus grupėse – nuo kūdikių iki suaugusiųjų. Ji parodė, kad kiekviena ekrano valanda dieną atima maždaug 3-5 minutes naktinio miego. Per savaitę tai – pusvalandis, per mėnesį – dvi valandos.
 
Apžvalga taip pat atskleidė, kad ilgesnis ekranų laikas susijęs su didesne nemigos simptomų rizika ir sunkumais užmigti – tokia rizika net trigubai didesnė. Kiekviena valanda prie ekranų vakare miego pradžią atitolina 13 minučių.
 
Šiais metais žurnale „Sleep Science and Practice“ paskelbta Virdžinijos universiteto mokslininkų sisteminė apžvalga patvirtino, kad 10-17 metų vaikų miego trūkumas susijęs su didesne nuotaikos sutrikimų rizika, blogesnėmis pažintinėmis funkcijomis, prastesniais akademiniais pasiekimais ir didesne savižalos tikimybe. Prastai miegantys paaugliai pasižymėjo didesniu emociniu nestabilumu ir polinkiu elgtis rizikingai.
 
Nacionalinio miego fondo apklausos duomenimis, 37 procentai 13-17 metų JAV paauglių turi bent lengvos depresijos simptomų, o tik 8 procentai paauglių miega rekomenduojamas 8-10 valandų. Paaugliai be depresijos simptomų darbo dienomis miegojo vidutiniškai 7,4 valandos, o turintys vidutinio ar sunkaus laipsnio depresiją – visa valanda mažiau.
 
Apie ekrano, nemigos ir elgesio ryšį skelbia ir Vilniaus universiteto tyrėjai. Jie 2020-2022 m. stebėjo daugiau nei 900 šeimų ir nustatė, kad ilgesnį laiką prie ekranų praleidę vaikai dažniau susidūrė su emociniais sunkumais, prastesne savikontrole, trumpiau miegojo, dažniau prabudo naktį. Vaikams, kurių miegamajame buvo bent vienas elektroninis įrenginys, užmigti buvo sunkiau, jie dažniau vaikščiojo, griežė dantimis naktį.
 
Pasaulis reaguoja
 
Vis daugiau valstybių ima suprasti, kad rekomendacijų tėvams riboti vaikų ekranų laiką nebepakanka. Australija tapo pirmąja pasaulyje šalimi, 2024 m. lapkritį priėmusia įstatymą, draudžiantį naudoti socialinius tinklus naudojimą jaunesniems nei 16 metų. Nuo 2025 metų gruodžio platformos „TikTok“, „Instagram“, „YouTube“, „Facebook“, „Snapchat“ ir kitos privalo pašalinti vaikų paskyras arba rizikuoja sulaukti baudų iki 50 mln. Australijos dolerių.
 
Prancūzijos parlamentas 2026 m. sausio pabaigoje patvirtino įstatymo projektą, draudžiantį socialinius tinklus jaunesniems nei 15 metų. Įstatymas taip pat draudžia telefonus licėjuose – pradinėse ir vidurinėse mokyklose jie jau buvo uždrausti nuo 2018 m. Įstatymas priimtas 130 balsų „už“ ir 21 „prieš“, dabar jį svarstys Senatas.
 
„Socialinių tinklų draudimas jaunesniems nei 15 metų – to reikalauja mokslininkai ir to nori prancūzai, – naujienų kanalui BFM-TV sakė prezidentas Emmanuelis Macronas. – Mūsų vaikų smegenys neparduodamos – nei amerikiečių platformoms, nei kinų tinklams.“
 
Panašias priemones svarsto Danija, Didžioji Britanija, Ispanija, Italija, Graikija, Vokietija ir Europos Parlamentas, kuris siūlo bendrą ES skaitmeninį amžiaus cenzą – 16 metų.
 
Psichiatras M.Marcinkevičius šiuos žingsnius vertina teigiamai ir apgailestauja, kad Lietuva vis dar atsilieka. „Pasauliniu lygmeniu šalys jau sprendžia šią problemą. Mes dar kol kas esame akmens amžiuje, kur tik specialistai kelia šią problemą, – sako jis. – Net Švietimo ministerija kol kas nesugeba uždrausti telefonų naudojimosi mokyklose.“

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!