Kepate duoną namuose? Neapsigaukite

Greta Vanagienė
2019-10-28
Manančius, kad sveikiausią duoną galima išsikepti tik namuose, gydytoja dietologė Edita Saukaitytė ragina neapsigauti. Mat, į naminę duoną dažnai įdedame per daug cukraus. Prekybos centrų lentynose duonos pasirinkimas kiekvieno poreikiui: su moliūgais, avižomis, linų sėklomis, saulėgrąžomis. Bet kaip išsirinkti sveikesnę?
Kepate duoną namuose? Neapsigaukite
Naudingiausia rinktis viso grūdo miltų duoną, nes tokiuose miltuose išsaugoma daugiau mineralinių medžiagų, B grupės vitaminų, skaidulų. Be to, tokia duona yra sotesnė ir naudingesnė sveikatai – nesukelia didelių glikemijos svyravimo.

Naminė pakiša koją
Kadangi parduotuvėse apstu duonos su nepageidaujamais konservantais ar su didesniu cukraus kiekiu, dalis pasvarsto gal vertą duonos išsikepti namuose. Tačiau, kaip pastebi gydytoja dietologė E.Saukaitytė, pačių kepama duona kartais gali pakišti koją. Mat gaminant namuose nors visada žinosime, ką tiksliai dedame į gaminį, šis ne retai prasilenkia su sveikuoliškumu dėl per didelio kiekio... cukraus.
 

„Ne kartą iš pacientų teko girdėti, kad pradėjus kepti duoną namuose ėmė augti svoris. Taip atsitinka dėl to, kad dedama daug papildomų priedų, pavyzdžiui džiovintų vaisių, arba tiesiog neatsispiriama skoniui ir valgoma gerokai per daug. Kepant su natūraliu raugu galima naudoti mažiau cukraus ar visai jo nedėti. Tokia duona sotesnė“, - pastebi dietologė Edita Saukaitytė pridurdama, kad ne retai šeimininkei duoną pasitaiko ir sukepti.  

 
Sukepusioje, apskrudusioje plutoje susidaro kancerogeninį poveikį turinčios medžiagos akrilamidai, tad tokios plutos nerekomenduojama valgyti -  geriau ją nupjauti.

 
Visų pirma – miltai
Nors gamintojai pirkėjus vilioja siūlydami duonos su įvairiausiais priedais, tokiais kaip saulėgrąžos, sėmenis ar avižos, dietologė E.Saukaitytė sako, kad pagrindinė sudėtinė duonos dalis yra miltai.  Siekiantiems, kad į kasdienį racioną  būtų įtrauktas sveikas produktas, pirmiausia sudėties eilutėje verta ieškoti būtent jų rūšies. „Naudingiausia rinktis viso grūdo miltų duoną, nes tokiuose miltuose išsaugoma daugiau mineralinių medžiagų, B grupės vitaminų, skaidulų. Be to, tokia duona yra sotesnė ir naudingesnė sveikatai – nesukelia didelių glikemijos svyravimo. Tuo tarpu  skaidulos reikalingos gerai žarnyno veiklai“, - aiškina gydytoja.
Kiti kriterijai – kuo mažiau cukraus. Anot dietologės - geriausiai išvis be jo. Tuo tarpu duonos priedai, nors ir naudingi, atsiduria tik trečioje vietoje. Čia  naudos duos ir sėklomis, ir skaidulomis, ir daržovės praturtinta duona.
 
Balta – „eina į kūną“
Dietologė atkreipia dėmesį,  kad balta duona ir baltų miltų gaminiai pasižymi aukšta energine verte, bet maža maistine. Be to baltų miltų gaminiuose ženkliai mažiau skaidulų, B grupės vitaminų, baltymų.
„Tokie produktai nesuteikia sotumo, todėl lengva persivalgyti. Be to, baltų miltų gaminiai yra aukštesnio glikeminio indekso, tad lengviau „eina į kūną”. Tokie kepiniai nerekomenduojami norintiems mažinti svorį, sergantiems cukriniu diabetu ar esant gliukozės tolerancijos sutrikimui“, - teigia dietologė. Vis tik anot jos,  kai kuriais atvejais balta duona gali būti ir naudinga. Mat po skrandžio apsinuodijimo organizmas gerai reaguoja į baltos duonos džiūvėsius, kurie yra lengvai virškinami.

Padžiovintą duoną lengviau toleruoja žmonės, turintys jautresnę virškinimo sistemą. Jei suvalgius šviežios duonos vargina pilvo pūtimas, gydytoja ragina pabandyti valgyti kiek pastovėjusią, padžiūvusią duoną.

Valgyti sakingai
Anot specialistės, nėra visiems bendros taisyklės, kiek duonos rekomenduojama suvalgyti per dieną. Tai priklauso nuo amžiaus, fizinio aktyvumo, svorio, ar turimų virškinimo sistemos negalavimų. Dietologės teigimu, grūdinės kultūros turėtų sudaryti nemažą dalį raciono, todėl duona, kepta iš viso grūdo miltų, turėtų būti jo dalimi.
„Tačiau valgyti tą pačią duoną su kiekvienu patiekalu tikrai nereikia  - taip maisto racionas taps skurdus. Reikėtų vartoti ir kitų grūdinių gaminių, ne tik duoną“, - primena E.Saukaitytė.

 
Verta žinoti
Nepasimesti duonos rinkoje gali padėti ir pakuotės ženklinimas, pavyzdžiui „Ekologiška“, tačiau pasigirti šiuo ženkleliu kol kas gali tik vieninteliai duonos gamintojai.
E.Saukaitytė išskiria ir duonai pritaikytą „Rakto skylutės“ simbolį – taip  ženklinami sveikatai palankesni gaminiai.

 
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

Komentarai

      Gydytojas ir pacientas


      Psichiatrijos gydytoja rezidentė: „Nei vienoje medicinos srityje nėra tiek daug bendravimo su pacientais“

      Psichiatrijos gydytoja rezidentė: „Nei vienoje medicinos srityje nėra tiek daug bendravimo su pacientais“

      Psichiatrijos gydytoja rezidentė Margarita Slabadienė Lietuvos sveikatos mokslų universitete studijuoja psichiatrijos rezidentūros...
      NVI atlikta pirmoji minimaliai invazinė stemplės vėžio operacija

      NVI atlikta pirmoji minimaliai invazinė stemplės vėžio operacija

      Nacionaliniame vėžio institute (NVI) atlikta pirmoji, o Lietuvoje viena iš pirmųjų minimaliai invazinė stemplės vėžio opera...

      Budinti vaistinė


      Vaistininko patarimai, kaip įveikti 5 dažnas pavasario problemas

      Vaistininko patarimai, kaip įveikti 5 dažnas pavasario problemas

      Šylant orams tikimės sulaukti ir geresnės savijautos, tačiau neįdėjus pastangų, deja, bet tik susiduriame su naujais sveika...
      Paslauga vaistinėse paskatino gyventojus pirmą kartą pasiskiepyti nuo erkinio encefalito

      Paslauga vaistinėse paskatino gyventojus pirmą kartą pasiskiepyti nuo erkinio encefalito

      Jau kuris laikas specialius kursus baigę išplėstinės praktikos vaistininkai gali skiepyti šalies gyventojus nuo erki...

      Sveikatos horoskopas


      Lakpkričio 23-29 d.

      Avi­nas
      Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

      Pakalbėkim apie tai


      Svetur


      Kolumbijos tremtinių tikrovė: dešimtmečiai be namų

      Per maždaug penkerius metus Kolumbijos pabėgėlių, prašančių prieglobsčio Ispanijoje, skaičius išaugo beveik 40 kartų. 2016 metais jų buvo užfiksuota mažiau nei 700, o pernai skaičius išaugo iki 28 tūkstančio. Ana (38 m.) ir jos šeima – vieni iš daugelio Kolumbijos gyventojų, kurių gyvenimus sugriovė pilietinis karas.

      Redakcijos skiltis


      Komentarai


      Patarimai, grįžtantiems iš Palangos
      Henrikas Vaitiekūnas Patarimai, grįžtantiems iš Palangos
      Survivalistai
      Henrikas Vaitiekūnas Survivalistai
      Keletas taisyklių pavasariui
      Henrikas Vaitiekūnas Keletas taisyklių pavasariui

      Naujas numeris
























      Alergijos tyrimai ir konsultacijos - Allergomedica