Ėduonis – įveikiama liga
 
„Dantų ėduonis – liga, kurią galima visiškai suvaldyti. Daug šalių pasaulyje įrodė, kad dantų ėduonimi įmanoma apskritai nesusirgti. Šiandien Lietuvoje tai vis dar yra problema“, – konferencijoje „Sveiki vaikų burnos higienos įpročiai nuo pirmųjų metų“ teigė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Sveikatos ir sporto reikalų komiteto pirmininkė, vaikų gydytoja odontologė Rasa Račienė. 
 
Vaikų odontologijos pradininkė Lietuvoje pastebėjo, kad dešimtmečius taikomos švietimo programos ir prevencinės priemonės norimų rezultatų nedavė, nes visuomenė dar nėra įsisavinusi elementarių burnos higienos principų.
 

„Mes iki šiol neturime normalios dantų valymo kultūros. Tik netoli 60 procentų moksleivių teigia, kad jie valo dantis du kartus per dieną. O kiek jų iš tiesų tai daro? Dėl to visos priemonės, kurios buvo bandytos taikyti, nedavė tinkamo efekto. Čia ir kaip gydytoja, ir kaip mama galiu pasakyti paprastą dalyką – kol tėvai nemokės prižiūrėti vaikų dantų, neturėsime jokio pokyčio“, – tikino vaikų gydytoja odontologė Rasa Račienė.

 
Statistika apie vaikų dantų sveikatą Lietuvoje remiasi mokyklinėmis pažymomis, kurias kasmet užpildo gydytojai profilaktinių patikrinimų metu. Tačiau odontologė abejoja, ar šie duomenys tikslūs: „Neturėdami normalių mokslinių epidemiologinių tyrimų, šiandien remiamės tuo, ką užpildo gydytojai ir burnos higienistai. Tačiau ne visi odontologai jas pildo sąžiningai. Iš Odontologų rūmų girdime informaciją, kad šiais skaičiais ne visada galima pasitikėti“, – sakė R.Račienė.
 
Situacija blogėja darželyje
 
Konferencijoje dalyvavusi Vilniaus miesto vicemerė Simona Bieliūnė atkreipė dėmesį, kad trimečių burnos sveikata yra ženkliai geresnė negu šešiamečių. „Vadinasi, situacija blogėja būtent darželio metais. Todėl itin svarbu tinkamą priežiūrą pradėti nuo pirmojo danties ir išlaikyti ją visu ikimokykliniu laikotarpiu“, – kalbėjo vicemerė.
 

Vilniaus miesto vicemerė Simona Bieliūnė pasidalino statistika: „Kas antras šešiametis nevalo dantų ryte, 17 procentų šio amžiaus vaikų neliečia šepetėlio vakare. Tai rodo, kad vaikai negali būti atsakingi už tai, ko neišmoksta būdami vaikais. Suaugusiųjų nuostatų keitimas ir švietimas yra svarbi dedamoji, kurią visuomenės sveikatos specialistai daro jau daug metų.“

 
Vicemerė pripažino, kad ankstesni edukaciniai projektai lauktų rezultatų nedavė. Dabar savivaldybė kuria sistemą, kurioje kartu dirbs asmens sveikatos priežiūros įstaigos, šeimos gydytojų komandos ir ikimokyklinio ugdymo įstaigos.
 
„Reikia daug didesnės sinergijos ir daug daugiau įsitraukusių žmonių. Mūsų ilgalaikis planas tampa ne projektu, ne trumpalaikėmis iniciatyvomis, bet sistema. Darželiuose prasideda skalavimo ir dantų valymo iniciatyva. Geresnė vaikų burnos sveikata – tai nėra tik vaikų klausimas, tai yra ir suaugusiųjų klausimas, todėl tėvų vaidmuo taip pat be galo svarbus“, – kalbėjo vicemerė.
 
Pristatė naujas priemones
 
„Kalbant apie ėduonį, aiškias tendencijas matome 3-6 metų vaikų amžiaus grupėje. Matydami šią problematiką, burnos sveikatą išsirinkome kaip prioritetinę sritį, – akcentavo Vilniaus visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ vadovė Guoda Ropaitė-Beigė.
 
Praėjusiais metais „Vilnius sveikiau“ atliko apie tūkstantį sveikatos ugdymo veiklų ugdymo įstaigose ir pasiekė daugiau nei 22 tūkst. vaikų. Taip pat buvo vykdomas projektas „Graži šypsena“, skirtas 5-6 metų vaikams ir 1-2 klasės moksleiviams, įtraukęs daugiau nei 17 tūkst. moksleivių. Per asmens sveikatos priežiūros įstaigas buvo išdalinta daugiau nei 17 tūkst. informacinių leidinių tėvams.
 
„Šiemet turime dar ambicingesnį tikslą ir dar daugiau priemonių. Esame paruošę tėvams ir pedagogams informacinius leidinius, rekomendacijas, kaip prižiūrėti dantukus, kaip laikytis burnos higienos. Organizuosime mokymus ir susitikimus su pedagogais. Turime priemonių ir vaikučiams. Ypač svarbu, kad dantukų valymas būtų žaismingas, smagus, kad vaikučiai kuo labiau įsitrauktų“, – apie priemones vaikų dantų sveikatai gerinti kalbėjo biuro vadovė.
 
Konferencijoje pristatyti edukaciniai kūriniai – pasakos „Dantukas Sveikatukas“ ir „Tingulio kaina“ bei dainelė „Dantuko šokis“.
 
Anot G.Ropaitės-Beigės, netrukus startuoja ir pilotinis projektas dvylikai ikimokyklinio ugdymo įstaigų: „4-6 metų vaikučiai sulauks burnos higienai skirtų priemonių ir auklėtojų prižiūrimi valysis dantukus.“
 
Svarbus šeimos gydytojo vaidmuo
 
Anot S.Bieliūnės, 6 tūkst. dantų šepetėlių pasieks ir asmens sveikatos priežiūros įstaigas. „Per šeimos gydytojų susitikimus su tėveliais, išdygus pirmajam dantukui, bus įteikiamas šepetėlis. Tėvams bus pademonstruota, kaip tinkamai jais naudotis, kad būtų veiksminga“, – pasakojo vicemerė.
 
Antakalnio poliklinikos direktorės Audronės Juodaitės-Račkauskienės teigimu, gerinant vaikų burnos sveikatą, ženkliai prisideda šeimos medicinos įstaigos.
 
„Šeimos gydytojas – pirmasis sveikatos sektoriaus asmuo, su kuriuo susiduria gimęs naujagimis. Tėveliai priregistruoja vaiką prie šeimos gydytojo, kuris rūpinasi vaiko raida, augimo procesais ir skiria dėmesį burnos higienai, pirmojo dantuko priežiūrai, sveikos mitybos įpročių formavimui“, – kalbėjo direktorė.
 
Kaip teigė A.Juodaitė-Račkauskienė, plečiantis slaugytojų kompetencijoms, jie vis aktyviau konsultuoja burnos higienos klausimais: „Slaugytojai atsakingai teikia informaciją apie burnos higienos įpročių lavinimą. Daugelis tėvų mano, kad pirmajam dantukui nereikia ypatingo dėmesio. Tačiau džiaugiamės, kad šis požiūris pamažu keičiasi. Tėveliai ima suprasti, kad kūdikio raida – ne tik ropojimas ir vaikščiojimas, bet ir dantukų dygimas.“
 
„Visos programos, kurios šiandien pristatomos – tai pirmieji realūs žingsniai, kaip turėtų veikti sistema, – pastebėjo gydytoja odontologė R.Račienė. – Šiai dienai laikas išeiti iš šeimos rėmų, nes šeimose su šia problema nesusitvarkoma. Valstybės, savivaldybės įsitraukimas į šį reikalą yra labai svarbus.“

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!