Ilgėjančios dienos ir bundanti gamta ne visada atneša vien teigiamas emocijas. Psichikos sveikatos specialistai yra pastebėję, jog po žiemos, pagerėjus orams, padaugėja depresija sergančių asmenų bei savižudybių.
 
Pataria specialistė
Psichologė psichoterapeutė Jūratė Kochankienė:

- Nors dažniausiai depresija susiejama su rudeniu, apniukusiu oru, šio sutrikimo paūmėjimai būdingi ir pavasariui. Specifiškesni šio sezono depresiją išduodantys požymiai: neaiškios kilmės nerimas, nemiga arba ankstyvas pabudimas ir nebegalėjimas užmigti. Taip pat – sumažėjęs apetitas, nukritęs svoris, dirglumas, impulsyvumas, kai net menkiausia smulkmena gali išvesti iš pusiausvyros.
 
Būseną gali lydėti ir įprasti depresijos simptomai – liguistai prislėgta, liūdna nuotaika, kuriai būdingas sulėtėjęs mąstymas, prislopinti judesiai, pakitusi išvaizda – liūdnas, kenčiantis veidas, kietai sučiauptos lūpos, žemyn nusileidę jų kampučiai.
 
Depresijos apimtas žmogus jaučiasi neryžtingas, nesaugus. Nors kasdienes pareigas jis paprastai atlieka, yra praradęs gyvenimo džiaugsmą. Nuolat jaučiamas nuovargis, blogai miegama. Žmogus nepajėgia spręsti kasdienių problemų, nenoriai kalba, jaučia priešiškumą. Užplūsta negatyvios mintys, imama save nuvertinti, jausti kaltę. Kartais geriausia išeitis atrodo pasitraukimas iš šio gyvenimo.
 
Daugumai mūsų tenka išgyventi depresines būsenas, ypač po netekties, nusivylimo ar užklupus kitiems gyvenimo pokyčiams. Normaliai tokie jausmai yra trumpalaikiai ir netrikdo kasdienės veiklos. Tačiau jeigu tokia būsena tęsiasi ilgiau nei dvi savaites, jau būtų galima įtarti, kad sergama depresija. Tuomet sergančiajam reikalinga profesionali pagalba.
 
Depresija gali būti gydoma pasitelkiant psichoterapiją (ypač efektyvus psichoterapijos ir antidepresantų derinys) arba kitus metodus: šviesos, įvairių menų terapijas, fizinius pratimus. Gydymą pradėjus laiku žmogus greičiau pasveiksta, liga netampa lėtinė, sumažėja savižudybės, depresijos pasikartojimo tikimybė.

---

Verta žinoti
Pavasario depresija itin pavojinga dėl savižudybės rizikos, ypač vyresniems žmonėms.
Manoma, kad apie 10 proc. visų gyventojų patiria ilgiau ar trumpiau trunkančias depresines būsenas. Prie jų priskyrus lengvas, dažniausiai neatpažintas depresijas, susidarytų apie 25 proc.
 
Depresija suserga kas penkta moteris ir kas dešimtas vyras. Susirgti gali kiekvienas, nepriklausomai nuo išsilavinimo, socialinės padėties, amžiaus. Vis dažniau depresija užklumpa vaikus, paauglius.