Pasireiškia šaltuoju sezonu
 
„Sezoninė depresija yra depresijos forma, kurios simptomai kartojasi tam tikru metų laiku, dažniausiai rudenį ir žiemą. Skirtingai nei kitos depresijos formos, ši turi aiškų sezoniškumą – atėjus pavasariui ar vasarai savijauta pastebimai pagerėja arba visai normalizuojasi. Dėl to žmonės jos dažnai neatpažįsta ir mano, kad buvo tiesiog pavargę nuo žiemos“, – aiškina psichologė ir psichoterapeutė Sandra Anuškevičienė.
 

Anot psichologės ir psichoterapeutės Sandros Anuškevičienės, sezoninė depresija gali pasireikšti įvairiais simptomais. Fiziologiškai juntamas nuolatinis nuovargis, energijos trūkumas, mieguistumas ir sunkumas keltis rytais. Sumažėjusi motyvacija ir darbingumas apsunkina įprastus darbus ir kasdienes užduotis, o noras atsiriboti nuo socialinių veiklų gali didinti izoliaciją ir vienišumo jausmą.

 
Emociškai simptomai pasireiškia liūdesiu, apatija ir sumažėjusiu gebėjimu mėgautis kasdieniais dalykais. Kai kuriems žmonėms padidėja apetitas, ypač noras valgyti saldų ar kaloringą maistą. Šie fiziniai ir emociniai pokyčiai dažnai stiprina vienas kitą, formuodami užburtą prastos nuotaikos ratą.
 
„Svarbu atkreipti dėmesį, kad tai ne tik laikinas nuotaikos svyravimas. Jei simptomai tęsiasi kelias savaites ar ilgiau, kartojasi kasmet tuo pačiu laikotarpiu ir nepraeina net pailsėjus – tai gali būti sezoninė depresija“, – sako psichologė.
 
Pagrindiniai veiksniai
 
Pašnekovės teigimu, sezoninę depresiją lemia keli veiksniai. Pagrindinis – dienos šviesos trūkumas ir sutrumpėjusi diena, kurie veikia biologinius ritmus ir hormonų pusiausvyrą. Sutrikus serotonino, atsakingo už nuotaiką ir energiją, bei melatonino, reguliuojančio miegą, pusiausvyrai kyla mieguistumas, nuovargis, nuotaikų kaita.
 
Be hormoninių pokyčių, simptomus stiprina sumažėjusi fizinė veikla, ilgesnis buvimas uždarose patalpose, retesni socialiniai kontaktai ir šaltesnis oras. Visos šios sąlygos kartu sukuria aplinką, kurioje labiau tikėtina blogesnė nuotaika ir energijos stoka.
 
Vasaros forma
 
Psichologė atkreipia dėmesį, kad retai, tačiau pasitaiko ir vasarinė sezoninės depresijos forma, kuri dažnai siejama su karščiu, miego sutrikimais, per didele stimuliacija ar dideliu socialiniu bei profesiniu stresu. Žmonės, patiriantys vasarinę depresiją, gali jausti nuolatinį nuovargį, mieguistumą, mažesnę motyvaciją, sunkumą susikaupti, taip pat emocinį liūdesį ar apatiją. Tiesa, šios problemos mažiau atpažįstamos, nes visuomenėje vyrauja nuomonė, kad depresija būdinga tik niūriam metų laikui.
 
Vasarinės sezoninės depresijos formos priežastys gali būti įvairios, įskaitant aplinkos faktorius, biologinius ritmus, miego ir hormonų pokyčius, bei individualų jautrumą šviesai ar karščiui. Nors ji pasitaiko rečiau nei tradicinė žiemos forma, jos simptomai gali būti lygiai tokie pat sunkūs ir trikdyti kasdienį gyvenimą.
 
Žinojimas apie depresijos formą leidžia žmonėms laiku atpažinti simptomus, imtis prevencinių priemonių ir kreiptis pagalbos, pabrėžia S.Anuškevičienė. Ankstyvas įsikišimas, reguliari rutina, pakankamas poilsis, fizinis aktyvumas bei emocinė savipagalba gali gerokai sumažinti simptomus ir pagerinti gyvenimo kokybę net vasaros karščio metu.
 
Svarbi prevencija
 
Specialistė akcentuoja, kad efektyviausia prevencija – pradėti veikti dar rudenį, kol neprasidėjo simptomai. Svarbiausia – reguliarus dienos režimas, sąmoningas buvimas natūralioje dienos šviesoje ir fizinis aktyvumas gryname ore. Pavyzdžiui, pasivaikščiojimai pietų metu ar trumpi išėjimai į lauką gali padėti papildyti trūkstamą šviesos kiekį ir stabilizuoti nuotaiką.
 
Subalansuota mityba, pakankamas skysčių kiekis ir emocinė savipagalba – hobiai, malonios kasdienės veiklos, socialinių ryšių palaikymas – taip pat padeda mažinti depresijos riziką. Reguliarus sportas gerina nuotaiką, nes didina endorfinų kiekį ir suteikia energijos.
 
„Net paprasti, bet nuoseklūs veiksmai gali turėti didelį poveikį. Pasivaikščiojimai dienos metu, reguliarus miegas, visavertė mityba, buvimas gryname ore ir sąmoningas mažų malonių momentų kūrimas kasdienybėje padeda stabilizuoti nuotaiką ir atkurti vidinį balansą“, – tikina S.Anuškevičienė.
 
Anot specialistės, prevencija padeda ne tik palengvinti simptomus, bet ir išlaikyti ilgalaikį energijos bei nuotaikos stabilumą visą žiemos laikotarpį.
 
Kada kreiptis pagalbos
 
Svarbu atpažinti, kada „žiemos nuovargis“ tampa rimtesne problema. Specialistų pagalbos verta ieškoti, jei simptomai tęsiasi ilgiau nei dvi tris savaites, stiprėja arba nepalengvėja net pailsėjus.
 
Taip pat reikėtų sunerimti, jei atsiranda beviltiškumo, beprasmiškumo ar kaltės jausmas. Sunkumai atlikti kasdienes užduotis, palaikyti santykius ar susitvarkyti su darbu signalizuoja, kad reikalinga profesionali pagalba. Depresija gydoma psichoterapija, gyvenimo būdo korekcijomis, o kai kuriais atvejais gali būti skiriami ir vaistai.
 
S.Anuškevičienė pabrėžia: sezoninė depresija yra biologinis ir psichologinis reiškinys, o ne silpnumo ženklas. Savalaikis įsikišimas, kasdienės rutinos palaikymas, fizinis aktyvumas, socialinė įtrauktis ir malonūs ritualai padeda „apšviesti“ net ilgiausias žiemos dienas.
 
„Svarbiausia suprasti: net mažos, nuoseklios kasdienės veiklos gali duoti didelį efektą. Neleiskime sau pasiklysti tamsiuose metų mėnesiuose – pagalba yra pasiekiama, o rezultatai atsiperka sugrąžinta energija, džiaugsmu ir vidiniu balansu“, – teigia psichologė.
 
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!