Pristatyti rezultatai nenudžiugino
Seimo Priklausomybių prevencijos komisijos posėdyje pristatyti „Planet Youth“ tyrimo, kurio metu apklausiami Vilniaus miesto dešimtokai, rezultatai atnešė ir gerų, ir nerimą keliančių naujienų.
Gera žinia – psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas tarp jaunimo ženkliai sumažėjo. Alkoholio vartojimas nukrito dešimčia procentinių punktų palyginti su 2022 metais, mažėja ir elektroninių cigarečių, įprastų cigarečių bei kanapių vartojimas.
Kiek niūresnės tendencijos išryškėjo vertinant moksleivių saugumo jausmą skirtingose aplinkose. „Planet Youth“ modelis vertina keturias pagrindines aplinkas, formuojančias jaunuolio elgesį ir pasirinkimus: šeimą (tėvų įsitraukimas, bendravimas, taisyklės), mokyklą (santykiai su mokytojais, akademinis spaudimas, patyčios), bendraamžius (draugų įtaka, grupės spaudimas) ir laisvalaikį (organizuota veikla, laiko praleidimas be priežiūros). Tyrimas parodė, kad iš visų šių aplinkų mokykla buvo įvertinta kaip mažiausiai saugi.
„Kažkiek liūdna, kad jaunuoliai mokyklą vertina kaip mažiausiai saugią aplinką iš visų tirtų aplinkų“, – kalbėjo Vilniaus m. visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ specialistė Miglė Lazinskaitė.
„Reikia pagalvoti, kad mes, suaugusieji, saugią aplinką dažniausiai įvardiname kaip fizinį saugumą, bet iš tikrųjų jaunas žmogus tą saugumą supranta kitaip. Dažniausiai tai yra, kad nebūtų tyčiojimosi, kad geriau jaustųsi“, – aiškino „Planet Youth“ prevencijos modelio koordinatorė.
Saugiausia aplinka, tyrimo duomenimis, išlieka šeima. Specialistai pabrėžia, kad tėvų įsitraukimas yra vienas stipriausių apsauginių veiksnių nuo rizikingo elgesio, priklausomybių ir smurto. Vis dėlto rūpestį kelia faktas, kad tik 48 procentai Vilniaus moksleivių savaitgaliais praleidžia laiką su tėvais. Palyginimui – Islandijoje, kur prevencijos modelis veikia jau keliolika metų, šis rodiklis siekia 72 procentus. Būtent čia per 25 metus pavyko pasiekti įspūdingų rezultatų: apsvaigusių nuo alkoholio paauglių sumažėjo nuo 42 proc. iki 7 proc., o rūkančiųjų – nuo 23 proc. iki 3 proc.
Mokykla – vieniša vieta
Seimo narys, Priklausomybių prevencijos komisijos pirmininkas Saulius Čaplinskas tyrimo rezultatus vertina kaip rimtą signalą švietimo sistemai.
„Tik apie pusė moksleivių (46 proc.) savo psichikos sveikatą vertina gerai arba labai gerai, o kas penktas norėtų pakeisti mokyklą, nes joje jaučiasi blogai. Tyrimo duomenys rodo ir dar vieną nerimą keliantį aspektą – net trečdalis paauglių teigia, kad mokykloje „jaučiasi vieniši“ arba „niekam nerūpi“,“ – vardina Seimo narys, Priklausomybių prevencijos komisijos pirmininkas Saulius Čaplinskas.
„Vaikai auga ne tik protu, bet ir vidumi. Kuo daugiau mokykloje bus vertinimo kriterijais paremto bendravimo, kuo daugiau spaudimo nei palaikymo – jaunas žmogus ima užsidaryti, o išorinė ramybė dažnai slepia vidinę įtampą“, – teigia S.Čaplinskas ir pabrėžia, kad mokykla turėtų būti vieta, kurioje vaikai ugdomi ne tik akademiškai.
Profesoriaus teigimu, daugelyje mokyklų vis dar vyrauja „rezultatų logika“: „Svarbiausia – pasiekimai, pažymiai, reitingai. Tačiau psichologinis saugumas nėra statistinė eilutė – tai kiekvieno vaiko patirtis, ar jis gali pasitikėti savo aplinka, ar jaučiasi saugus suklysti, kalbėti, būti išgirstas.“
„Kai jaunas žmogus jaučia, kad mokykla reikalauja, bet neklauso – jis išmoksta ne atvirumo, o užsisklendimo“, – tęsia parlamentaras ir pabrėžia – be psichologinio saugumo neveiks jokios prevencinės programos.
Svarbu bendradarbiauti
Sėkmės pavyzdžiu Lietuvai, anot komisijos pirmininko, galėtų būti Islandija. Prieš 25 metus ši šalis susidūrė su panašiomis problemomis, tačiau situaciją pavyko radikaliai pakeisti.
„Vietoj draudimų ir moralizavimo buvo pasirinkta kita kryptis – tėvų įsitraukimas, bendruomenės stiprinimas ir saugus laisvalaikis“, – pasakoja politikas.
Anot jo, Lietuvoje daugybę metų buvo orientuojamasi į „kietųjų“ prevencijos priemonių sąrašą – draudimus, bausmes, kontrolę. „Jos buvo reikalingos ir būtinos, tačiau ne vienintelės. Veiksmingiausios, nors ir ne taip greitai pastebimos, – „minkštosios“ prevencinės priemonės, kurias mokyklos pagal individualią situaciją turi pasirinkti ir pritaikyti. Kiekviena savivaldybė, jose esančios mokyklos gali turėti skirtingus poreikius, todėl skirtingos turi būti ir priemonės.“
„Planet Youth“ modelio pagrindinė mintis – įtraukti kuo daugiau socialinių partnerių dirbti kartu: mokytojai, visuomenės sveikatos specialistai, socialiniai darbuotojai, nevyriausybinės organizacijos ir patys tėvai. „Darbas komandoje atneša geriausius rezultatus“, – tvirtina S.Čaplinskas.
M.Lazinskaitė posėdyje tikino, kad Vilniuje jau vyksta sisteminis darbas: „Aktyviai dirbame su mokyklomis, stengiamės jų įtraukti kuo daugiau. Padedame atkreipti dėmesį į esminius prevencijos aspektus, sekti islandiško prevencijos modelio žingsnius.“ Specialistės teigimu, kiekviena mokykla gauna individualią ataskaitą su konkrečiais rizikos veiksniais. Tai leidžia mokykloms matyti ne tik bendras tendencijas, bet ir unikalias problemas – ar tai būtų patyčios, ar nepakankamas tėvų įsitraukimas.
S.Čaplinskas siūlo stiprinti visuomenės sveikatos biurų vaidmenį. „Lietuvoje veikiantys visuomenės sveikatos biurai galėtų tapti tikrais emocinės gerovės centrais. Jie turi potencialo koordinuoti tėvų, mokyklų ir savivaldybių bendras iniciatyvas. Kai biuras tampa ne vykdytoju, o partneriu, bendruomenė įgauna jėgų. O kai bendruomenė stipri – jauni žmonės jaučiasi saugūs“, – įsitikinęs komisijos pirmininkas.
Komentaras
Pilaitės gimnazijos direktorius Mindaugas Briedis:
.jpeg)
- O kaip mokiniai gali jaustis saugūs, jeigu jiems reikia mokytis, laikyti PUPP egzaminus? Jeigu jie yra vertinami? Jeigu jų vertinimas galbūt yra nebūtinai toks, kokio jie nori ar kokio pageidauja tėvai? Aišku, mokytojai neigiamą pažymį gali rašyti ir su šypsena lūpose, bet mokinys nuo to nepasijus saugesnis.
Aš manau, kad tai yra truputį perdėtas reikalas su tuo jausmu. Nuo mokymosi rezultatų ir mokymosi tikslų dabar nukeliavome prie jausenos, prie klimato. Kažkodėl mokyklą dabar norime paversti darželiu, kad visi jaustųsi laimingi ir maloniai kastuvėliais pilstytų smėliuką. To streso visą laiką mokiniams yra ir bus. Tikiu, kad balansas reikalingas, bet pirmoje vietoje, manyčiau, yra akademiniai rezultatai.
Į mūsų gimnaziją susirenka vaikai su skirtinga kultūra. Kartais problemos kyla dėl to, ką vaikai atsineša iš šeimos, kur netinkamas elgesys neretai vis dar laikomas norma.
Komentuoti: