Laikrodis vėluoja

Anot dr. L.Bojarskaitės, prasidėjus lytiniam brendimui, paauglio vidinis biologinis laikrodis pasistumia maždaug dviem valandomis. Ir melatoninas, kuris migdo, ir kortizolis, kuris žadina, ir kūno temperatūros svyravimai – viskas veikia dviem valandomis vėliau nei suaugusiojo organizme.
 
„Paaugliai dėl biologijos, dėl hormoninių pokyčių – ne dėl telefonų ir ne dėl kaprizų – negali užmigti anksčiau kaip maždaug vienuoliktą valandą vakaro. Išsimiegoti jiems reikia devynių dešimties valandų. Vadinasi, natūraliai jie pabustų aštuntą ar devintą – bet tuo metu jau turi sėdėti klasėje“, – aiškina neuromokslininkė.
 
Ji atmeta ir dažniausius kontrargumentus. Pirmasis – kad paaugliai tiesiog turėtų eiti miegoti anksčiau. „Tai būtų panašu, jeigu jūs einate miegoti apie dešimtą vakaro, o kas nors jus paguldytų aštuntą ir sakytų: miegok, reikia. Neišeina, nes biologija nepasiruošusi“, – teigia mokslininkė.
 
Antrasis prieštaravimas – kad dėl visko kalti telefonai ir kompiuteriai. Mokslininkė pripažįsta, kad ekranai prie problemos prisideda, tačiau pabrėžia: „Net atėmus iš paauglių telefonus, jie vis tiek neužmiega anksti.“
 
Trečiasis – kad ankstesnės kartos kažkaip išaugdavo ir be jokių pamokų vėlinimų. „Kad tai funkcionavo, nereiškia, jog tai buvo geriausios sąlygos. Mes kalbame ne apie išgyvenimą, o apie klestėjimą“, – atkerta neuromokslininkė.
 
Miego skola kainuoja sveikatą
 
Pasauliniu lygmeniu kas ketvirtas paauglys turi kliniškai reikšmingą miego sutrikimą, o per trumpai miega nuo trečdalio iki daugiau kaip pusės visų paauglių, statistika dalinasi dr. L.Bojarskaitė. Pasekmės, anot jos, atsiliepia visoms gyvenimo sritims.
 
Pirmiausia nukenčia psichinė sveikata. „Paaugliai, kurie miega mažiau nei aštuonias valandas, turi iki dviejų su puse kartų didesnę riziką rodyti depresijos ar nerimo sutrikimus. Tų, kurie miega mažiau kaip šešias, rizika išauga iki aštuonių kartų“, – dėsto mokslininkė.
 
Kenčia ir fizinė sveikata: per mažai miegantys paaugliai 60 proc. dažniau turi antsvorio, dažniau serga, lėčiau sveiksta po traumų. Akademiniai rezultatai prastėja dešimčia dvidešimčia procentų. Vienas tyrimas, anot dr. L.Bojarskaitės, parodė, kad skirtumą tarp aukščiausio ir kito pažymio lemia vos trisdešimt minučių miego.
 
Rezultatai maloniai stebina
 
Pamokų vėlinimas nėra nei teorija, nei fantazija, sako neuromokslininkė. Ši praktika jau ne kartą išbandyta Europoje, Amerikoje ir Azijoje.
 

„Pavėlinus pamokų pradžią paaugliams, matomi nuostabūs rezultatai tiek jų sveikatai, tiek akademiniams pasiekimams. Paaugliai dieną jaučiasi žvalesni, geriau susikaupę, mažiau serga, rečiau vėluoja, geriau mokosi – atskiruose tyrimuose pažymiai pagerėjo penkiais-penkiolika procentų, vėlavimų sumažėjo iki šešiasdešimties procentų“, – sako neuromokslininkė dr. Laura Bojarskaitė.

 
Anglijoje, pavėlinus pamokas septyniasdešimčia minučių, per dvejus metus ligų atvejų sumažėjo per pusę, o egzaminų rezultatai pagerėjo 12 proc. Kai tyrėjai grąžino ankstesnį grafiką, sirgimų vėl padaugėjo – tai patvirtino, kad pokytis tikrai susijęs su pamokų laiku.
 
Mažėja ir patyčių. „Paaugliai išsimiegoję, neirzlūs, jie nepikti ir neišreiškia emocijų tokiais būdais“, – aiškina dr. L.Bojarskaitė.
 
Naudą, pasak jos, pajunta ne tik mokiniai – tyrimuose net devyni iš dešimties tėvų teigia, jog pavėlinus pamokų laiką tapo lengviau bendrauti ir gyventi su paaugliais.
 
Tėvai dažnai nerimauja, kad pavėlinus pamokas neliks laiko būreliams ir sportui. Tačiau, anot dr. L.Bojarskaitės, tyrimai to nepatvirtina – popamokinių veiklų apimtis nesumažėja, o kai kuriose vietovėse paaugliai net daugiau sportuoja.
 
Miega vos septynias valandas
 
Vilniaus universiteto Psichologijos instituto docentė, vaikų ir paauglių psichoterapeutė dr. Rima Breidokienė dalinasi duomenimis iš Lietuvos. Jos komanda 2023-2024 metais apklausė 14-18 metų paauglius iš visos šalies. Tik mažiau nei dešimtadalis jų miega rekomenduojamas devynias dešimt valandų. Šešiasdešimt procentų nemiega nė aštuonių. „Vidutiniškai mūsų apklausti paaugliai miega apie septynias valandas“, – sako mokslininkė.
 
Trumpiau miegantys paaugliai, dr. R.Breidokienės teigimu, dažniau nerimauja, jaučiasi prislėgti, prasčiau mokosi ir daugiau laiko praleidžia prie ekranų. Čia, pasak psichoterapeutės, veikia užburtas ratas: „Kai jie negali užmigti arba kai jų prasta nuotaika, daug nerimo, depresiškumo – jie pasitelkia ekranus kaip įveikos būdą.“
 
Daugelis vyresniųjų gimnazistų į pirmas pamokas tiesiog neateina – patys pateisina praleistą pamoką. „O tie, kurie atsikelia, grįžę po pamokų eina pamiegoti, vakare vėl negali užmigti – ir ciklas kartojasi“, – pasakoja dr. R.Breidokienė.
 
„Kolegės tyrė probacijos tarnybos paauglius ir nustatė, kad tie, kurie miegojo ilgiau, buvo mažiau linkę į nusikalstamą veiką. Galimai jiems geriau sekėsi reguliuoti savo impulsus, savo emocijas“, – dalinasi Psichologijos instituto docentė.
 
Nemiga virsta ligomis
 
Kaip pasakoja vaikų neurologė, Vilniaus universiteto doktorantė Dovilė Kalibatienė, pusė jos pacientų – paaugliai, ateinantys dėl lėtinių galvos skausmų. „Pirmas mano klausimas visada: o kada tu, žmogau, eini miegoti? Kitas: o kada užmiegi? Nes tai anaiptol ne tos pačios sąvokos. Ir trečias: ką vartoji, kad užmigtum? Nes tai yra mūsų paauglių kasdienybė – jie vartoja maisto papildus, kartais net vaistus, kad užmigtų laiku. Melatoninas – kad užmigtų, analgetikai – nuo galvos skausmo, kofeinas – kad susikauptų pamokose. Kartais mes medikamentais mėginame spręsti problemas, kur galbūt pakaktų keisti gyvenimo būdą“, – teigia D.Kalibatienė.
 
Kai žmogus miega per trumpai, aiškina neurologė, jis tampa jautresnis skausmui. O kartais ir pats nerimas kūne virsta fiziniu skausmu. Tai patvirtina ir latvių tyrimas: paaugliai, miegantys mažiau nei septynias valandas, kur kas dažniau skundžiasi visų rūšių skausmais – galvos, pilvo, nugaros.
 
Ar dėl prasto miego kalti telefonai? D.Kalibatienė primena, kad net ir tie paaugliai, kurie sąmoningai atideda telefoną, vis tiek negali užmigti. „Ši problema senesnė net už elektrą. Antropologai tyrė gentis Afrikoje, Indonezijoje – ten nėra nei ekranų, nei dirbtinės šviesos, bet jaunų žmonių miego ritmas lygiai taip pat buvo pasistūmęs“, – sako neurologė.
 
Ragina keisti įpročius
 
Vilniaus Žemynos progimnazijos direktorė Laura Armanavičė-Gefen situaciją vertina ir kaip vadovė, ir kaip mama. „Kai matau skaičius, faktus ir šaltinius – neturiu ką pasakyti, tik akys plečiasi. Pirma apima baimė, o paskui – aiškumas, kad reikia veikti. Turbūt reikia plano ir žingsnių.“
 
Didžiausia kliūtis, anot direktorės, – įpročiai. „Mes taip esam įpratę gyventi. Vaikų pamokos turi prasidėti aštuntą – o kodėl? Įpročius keisti sunku, bet įmanoma. Tiesiog reikia suplanuoti. Mums reikia sveikų, laimingų vaikų – tiesiog reikia apsispręsti: mes tai darom ar ne?“ – tikina L.Armanavičė-Gefen.

---

 
Tarp kitko

Vilniaus miesto savivaldybėje diskusijos šia tema vyksta, tačiau, anot vicemero Vytauto Mitalo, skubotų sprendimų nebus. „Nėra paruošta jokio dokumento, kurį staiga ištrauksime iš po tribūnos ir dėsime ant stalo mokykloms įgyvendinti. Iš pradžių pasitarsim, o tada žiūrėsime, kokius sprendimus Vilniaus mieste galima priimti“, – sako vicemeras.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!