Pasidalino skausmu
 
Pirmoji mūsų pakalbinta moteris – Marytė. Prispaudusi rankas prie pirkinių maišelio, ji akimirksniu prasitarė: „Nenoriu aš tų švenčių… Tai pirmos šventės be mano mamos. Neįsivaizduoju, kaip jas švęsti be jos.“
 
Kitą mūsų sutiktą moterį, Ritą iš Kauno, šventinis laikotarpis privertė giliai atsidusti: „Kiekvienais metais šventės man yra katorga. Laukiu, kada pagaliau viskas baigsis – dovanos, stalai, o pinigų nėra. Vaikai nori visko, o aš neturiu galimybių visko jiems suteikti.“
 
Dar viena pašnekovė – jauna mergina Toma iš Vilniaus senamiesčio: „Visi aplinkui juokiasi, fotografuojasi prie eglutės, o man – kaip akmuo ant širdies. Nežinau kodėl, bet nemėgstu Kalėdų. Man visada labai sunku. Norėčiau užsidaryti, užmigti ir pabusti jau po švenčių.“
 
Studentė Ieva prisipažino, kad šventinis laikotarpis jai sukelia stresą ir nerimą: „Šventės man reiškia dar daugiau darbų, dar daugiau lūkesčių, kurių nesugebu įvykdyti. Šurmulys, dovanų pirkimas – viskas atrodo gražu, bet viduje – chaosas.“
 
Liūdesys – ne išimtis
 
Tad nors miestas puošiasi šviesomis, eglutėmis ir dekoracijomis, ne visų žmonių nuotaiką paliečia šventinė magija.
Martynas Marcinkevičius, gydytojas psichiatras, sveikatos vadybos magistras, Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro direktorius ir Psichikos sveikatos vadybos asociacijos direktorius, sako, kad tik atrodo, jog per didžiąsias šventes visi žmonės laimingi ir nekantriai laukia Kalėdų. Jo žodžiai leidžia suprasti, kodėl net šventiniu laikotarpiu galima sutikti nerimaujančių ar liūdinčių – tai ne reta išimtis, o dažna patirtis, kurios nereikėtų ignoruoti.
 

„Patikėkite, labai daug žmonių per šventes jaučiasi vieniši, be nuotaikos, nieko nenori. Šventės tradiciškai suvokiamos kaip šeimos laikas, kai artimieji ir draugai susirenka kartu. Todėl žmogus, kuris yra vienišas, šį jausmą patiria daug stipriau nei darbo dienomis ar savaitgaliais, kai rutina tą emociją šiek tiek uždengia. Tačiau vienišumas – tik dalis priežasčių“, – komentuoja Martynas Marcinkevičius, gydytojas psichiatras, sveikatos vadybos magistras, Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro direktorius.

 
Perdega ir išsenka
 
Žmonės, kurie serga depresija, dažnai net nediagnozuota, arba patiria vidutinio sunkumo depresijos simptomus, paprastai nesikreipia pagalbos. Kiti galbūt depresijos neturi, tačiau patiria perdegimo sindromą.
 
„Daugelis taip įsisuka į darbinę rutiną, į vadinamąjį „pelytės ratą“, kad bėga, bėga ir nebesusimąsto, kaip jaučiasi iš tikrųjų“, – sako M.Marcinkevičius.
 
Gyvenant tokiame „voverės rate“, žmogus dažnai nepastebi, kad yra išsekęs, praradęs motyvaciją ir gyvenimo džiaugsmą. Būtent šventės priverčia sustoti ir paklausti savęs: „Kokia mano gyvenimo vertė? Ar darau tai, ko noriu? Ar nesu taip perdegęs, kad nebejaučiu noro nei būti su šeima, nei kur nors išeiti?“
 
„Šventės suteikia galimybę susimąstyti. Tai tarsi šviesa į mūsų kasdienybės šešėlius – ką mes darome: ar gyvename pagal savo poreikius, ar tiesiog sukame ratus, nežinodami, kad esame pervargę“, – komentuoja M.Marcinkevičius.
 
Vienišumas per šventes
 
Jeigu sunkumų priežastis yra vienišumas, specialistas šventinį laikotarpį pataria planuoti iš anksto. Bendruomenės renginiai arba susitikimai su kitais vienišais žmonėmis gali padėti sumažinti izoliacijos jausmą.
 
Jauniems žmonėms svarbu suprasti, kad realūs draugai – ne tik „Facebook“ kontaktai. Tiesioginiai susitikimai ir socialinės veiklos padeda užmegzti tikrus ryšius.
 
„Svarbu nelaukti švenčių, kai vienišumą pajunti visa jėga. Draugystes reikia kurti visus metus, o ne tik tuomet, kai šventės primena, kad esi vienas. Tai leidžia išvengti stiprių emocinių svyravimų šventiniu laikotarpiu“, – pataria M.Marcinkevičius.
 
Nerealūs lūkesčiai
 
Anot gydytojo psichiatro, socialiniai tinklai, reklamos ir visuomenės lūkesčiai sukuria „tobulos šventės“ įvaizdį: visi laimingi, besišypsantys, apsupti idealios šeimos. Jei tikrovė neatitinka šio įvaizdžio, žmogus pradeda jaustis nevisavertis.
 
Šventės kelia ir finansinį spaudimą – dovanos, maistas, renginiai kainuoja. Žmonės, patiriantys finansinių sunkumų, gali jausti gėdą, nerimą ar kaltę. Netektis arba sudėtingi šeimos santykiai dar labiau paaštrina emocinę įtampą.
 
„Socialinis spaudimas „būti laimingam“ šventėse gali sustiprinti izoliacijos jausmą. Žmogus, kuris taip nesijaučia, pradeda kaltinti save, o tai dar labiau gilina prislėgtą nuotaiką“, – aiškina M.Marcinkevičius.
 
Kaip sau padėti?
 
Jei jaučiatės pervargęs ar pastebite ryškius depresijos simptomus, sumažinkite gyvenimo tempą, atsisukite į poilsį, skirkite laiko sau, įtraukite malonias veiklas, sportą, ramybę, pataria gydytojas psichiatras.
 
Jeigu situacija ypač sunki, būtina pasikalbėti su specialistu – psichologu ar psichiatru. Tai padeda įvertinti, ar simptomai nėra depresijos požymis ir ar reikia profesionalios pagalbos.
 
„Daugelis per šventes pagaliau pajunta, ką visus metus ignoravo – savo išsekimą, perdegimą, vienišumą. Tai signalas: reikia permąstyti gyvenimo ritmą, planuoti poilsį, įtraukti daugiau malonių veiklų ir, jei reikia, kreiptis pagalbos. Tik taip kitais metais šventės gali tapti tikru džiaugsmo laiku“, – reziumuoja M.Marcinkevičius.
 
Geriausia, ką galite padaryti šventiniu laikotarpiu, – leisti sau pabūti vienumoje ir pailsėti. Trumpos šventinės pertraukos nėra sprendimas ilgalaikėms problemoms, tačiau tai gali būti pirmas žingsnis permąstyti gyvenimo ritmą, kad kitais metais šventės taptų džiaugsmo, o ne skausmo periodu.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!