Priežasčių – apstu
 

Visgi anemiją sukelia ne tik geležies stoka. „Be geležies, gali trūkti ir kitų medžiagų, pavyzdžiui, vitamino B₁₂, folio rūgšties, gali būti ir visai kitos priežastys – lėtinių ligų anemija, hemolizinė anemija. Sumažėjusį hemoglobiną gali lemti ir tam tikros infekcijos. Taip pat tai gali būti įvairios kraujo ligos, tiek įgimtos, tiek įgytos, piktybinės ir ne. Priežasčių gali būti daugybė, o nuo jų priklauso diagnostika ir tolesnis gydymas“, – sako gydytoja hematologė Austėja Dapkevičiūtė-Purlienė.
 

Ypač rizikuoja moterys, turinčios gausias mėnesines, nėščiosios, vaikai ir paaugliai aktyvaus augimo laikotarpiu, taip pat vyresnio amžiaus žmonės ir tie, kurių mityba ribota – pavyzdžiui, vegetarai ar veganai, jei jie nepapildo savo raciono reikiamais mikroelementais.
 
Pasak „Gerovės klinikos“ gydytojos hematologės, jaunoms moterims dažniausiai pasitaiko geležies stokos anemija, ypač jei yra gausesnės menstruacijos, nėštumo metu ir po gimdymo, netekus daugiau kraujo. „Jauniems vyrams anemija yra kur kas retesnė. Dažnai tai bus susiję su kraujavimu iš virškinamojo trakto. Taip pat tai gali būti dažno kraujo donavimo pasekmė“, – sako A.Dapkevičiūtė-Purlienė. Vyresniame amžiuje anemija dažniau susijusi su lėtinėmis ligomis, pavyzdžiui, funkcine geležies stokos anemija, piktybinėmis kraujo ligomis.  
 
Net iki 50 procentų nėščiųjų susiduria su geležies stoka arba su geležies stokos anemija. „Taip nutinka dėl išaugusio geležies poreikio. Jos reikia papildomiems motinos eritrocitams gamintis, placentai, vaisiaus kraujotakai. Patiko vienos JAV profesorės palyginimas, kad vienam nėštumui reikia tiek geležies, kiek yra keturiose kraujo transfuzijose. Tai yra tikrai didelis kiekis. Jei žmogus norėtų tiek donuoti per devynis mėnesius, jam net neleistų“, – pastebi A.Dapkevičiūtė-Purlienė. Gydytoja hematologė atkreipia dėmesį, kad, net jei hemoglobinas yra normos ribose, bet įvyksta staigesnis jo kritimas, reikėtų patikrinti feritiną ir įsitikinti, ar tai nėra geležies stokos anemijos pradžia.
 
Viena rizikos grupių – veganai ir vegetarai. „Šie žmonės turi didesnę mažakraujystės riziką. Visada sakau, kad tie, kurie nevalgo mėsos, gali būti sveikesni už mėsą valgančius, bet jie turi prisižiūrėti mitybą. Viena anemijos priežasčių jiems gali būti geležies stoka, nes mėsoje yra daug geležies ir ji yra geriau pasisavinama nei iš augalinių produktų. Kita priežastis – vitamino B₁₂ stoka, ypač veganams, nes vegetarai jo šiek tiek gauna iš kiaušinių, pieno produktų. Todėl jiems rekomenduojami papildai arba produktai, praturtinti šiuo vitaminu“, – pataria hematologė.  
 
Turint geležies stokos anemiją ir gydant ją geriamais preparatais, šiuos reikės vartoti ilgai – nuo dviejų iki keturių mėnesių, reikiant ir pratęsti. „Todėl dažnai paminiu, kad, jei su geriamais preparatais, kuriuose geležies daug, užtrunka, kol rodikliai pakyla, įsivaizduokite, kiek reikėtų laiko juos pakelti valgant daugiau burokėlių ar mėsos“, – sako gydytoja.  
 
Rudeniop – dar daugiau rizikų
 
Pagrindinė sezoninės anemijos priežastis – mitybos pokyčiai. Žiemą ir rudenį sumažėja šviežių daržovių ir vaisių pasirinkimas, todėl organizmas gali gauti mažiau geležies bei kitų kraujodarai svarbių medžiagų – vitamino C, folio rūgšties ir vitamino B₁₂. Vitaminas C ypač svarbus todėl, kad jis padeda organizmui pasisavinti geležį iš augalinės kilmės produktų. Mažesnis šių medžiagų kiekis maiste gali ilgainiui lemti kraujo rodiklių pablogėjimą.
 
Šaltuoju sezonu taip pat sumažėja saulės šviesos, o kartu ir vitamino D sintezė organizme. Nors šis vitaminas tiesiogiai nesukelia anemijos, jo trūkumas silpnina imuninę sistemą ir bendrą organizmo atsparumą, o tai gali pabloginti esamą mažakraujystės būklę arba sukelti simptomus, panašius į ją.
 
Kita svarbi priežastis – sezoninių virusinių infekcijų suaktyvėjimas. Peršalimo ligos, gripas ar net COVID-19 gali trumpam sutrikdyti kraujo gamybą, ypač jei ligos eiga užsitęsia. Be to, rudenį ir žiemą neretai paūmėja lėtinės uždegiminės ligos, pavyzdžiui, autoimuniniai sutrikimai ar inkstų funkcijos nepakankamumas. Šios būklės dažnai susijusios su vadinamąja anemija dėl lėtinių ligų, kai organizmas nebegamina pakankamai eritrocitų, nors geležies atsargos gali būti pakankamos.
 
Ką galima daryti? Pirmiausia, rekomenduojama rūpintis visaverte mityba: valgyti produktus, turinčius geležies (raudoną mėsą, kepenis, grikius, ankštines daržoves), o taip pat – vitaminu C praturtintus maisto šaltinius, padedančius geriau įsisavinti geležį. Ne mažiau svarbu – nepamiršti profilaktiškai tikrintis kraują. Esant simptomams, tokiems kaip nuovargis, blyškumas, nagų trapumas, plaukų slinkimas ar galvos svaigimas, verta pasitikrinti hemoglobino, feritino ir vitamino B12 lygį kraujyje.
 
COVID –19 įtaka
 
Neseniai mokslininkai nustatė, kad ilgalaikis COVID-19 turi reikšmingą poveikį ne tik kvėpavimo ar nervų sistemai, bet ir moterų reprodukcinei sveikatai. Jungtinėje Karalystėje atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo daugiau nei 12 tūkst. moterų, atskleidė svarbią tendenciją – moterys, sergančios ilgalaikiu COVID-19, dažniau patiria ilgesnes ir gausesnes menstruacijas.
 
Medikai teigia, kad dėl šių pakitimų moterims gali susiformuoti geležies trūkumas ar net anemija. Tai ypač svarbu, nes geležies stygius dar labiau sustiprina ilgalaikio COVID-19 simptomus – tokius kaip nuolatinis nuovargis, dusulys, galvos svaigimas, silpnumas ir sumažėjęs darbingumas. Tai sudaro užburtą ratą: liga sukelia gausesnes mėnesines, o šios dar labiau sunkina bendrą būklę.
 
Tyrimo duomenimis, ilgalaikio COVID-19 simptomų sunkumas taip pat kinta per menstruacinį ciklą – dauguma moterų pranešė, kad simptomai žymiai pablogėja būtent menstruacijų metu. Mokslininkai įtaria, kad tai gali būti susiję su hormoniniais svyravimais bei padidėjusiu uždegimu gimdos gleivinėje, pastebimu ilgalaikį COVID-19 patyrusioms moterims. Nors tyrimai vis dar vykdomi, jau dabar aišku, kad šis virusas gali daryti kompleksinį poveikį įvairioms organizmo sistemoms.
 
Specialistai ragina į ilgalaikio COVID-19 gydymą įtraukti ir ginekologinę priežiūrą bei reguliariai tirti kraujo rodiklius, ypač geležies kiekį. 

Priežasčių – apstu
 
Visgi anemiją sukelia ne tik geležies stoka. „Be geležies, gali trūkti ir kitų medžiagų, pavyzdžiui, vitamino B₁₂, folio rūgšties, gali būti ir visai kitos priežastys – lėtinių ligų anemija, hemolizinė anemija. Sumažėjusį hemoglobiną gali lemti ir tam tikros infekcijos. Taip pat tai gali būti įvairios kraujo ligos, tiek įgimtos, tiek įgytos, piktybinės ir ne. Priežasčių gali būti daugybė, o nuo jų priklauso diagnostika ir tolesnis gydymas“, – sako gydytoja hematologė Austėja Dapkevičiūtė-Purlienė.
 
Ypač rizikuoja moterys, turinčios gausias mėnesines, nėščiosios, vaikai ir paaugliai aktyvaus augimo laikotarpiu, taip pat vyresnio amžiaus žmonės ir tie, kurių mityba ribota – pavyzdžiui, vegetarai ar veganai, jei jie nepapildo savo raciono reikiamais mikroelementais.
 
Pasak „Gerovės klinikos“ gydytojos hematologės, jaunoms moterims dažniausiai pasitaiko geležies stokos anemija, ypač jei yra gausesnės menstruacijos, nėštumo metu ir po gimdymo, netekus daugiau kraujo. „Jauniems vyrams anemija yra kur kas retesnė. Dažnai tai bus susiję su kraujavimu iš virškinamojo trakto. Taip pat tai gali būti dažno kraujo donavimo pasekmė“, – sako A.Dapkevičiūtė-Purlienė. Vyresniame amžiuje anemija dažniau susijusi su lėtinėmis ligomis, pavyzdžiui, funkcine geležies stokos anemija, piktybinėmis kraujo ligomis.  
 
Net iki 50 procentų nėščiųjų susiduria su geležies stoka arba su geležies stokos anemija. „Taip nutinka dėl išaugusio geležies poreikio. Jos reikia papildomiems motinos eritrocitams gamintis, placentai, vaisiaus kraujotakai. Patiko vienos JAV profesorės palyginimas, kad vienam nėštumui reikia tiek geležies, kiek yra keturiose kraujo transfuzijose. Tai yra tikrai didelis kiekis. Jei žmogus norėtų tiek donuoti per devynis mėnesius, jam net neleistų“, – pastebi A.Dapkevičiūtė-Purlienė. Gydytoja hematologė atkreipia dėmesį, kad, net jei hemoglobinas yra normos ribose, bet įvyksta staigesnis jo kritimas, reikėtų patikrinti feritiną ir įsitikinti, ar tai nėra geležies stokos anemijos pradžia.
 
Viena rizikos grupių – veganai ir vegetarai. „Šie žmonės turi didesnę mažakraujystės riziką. Visada sakau, kad tie, kurie nevalgo mėsos, gali būti sveikesni už mėsą valgančius, bet jie turi prisižiūrėti mitybą. Viena anemijos priežasčių jiems gali būti geležies stoka, nes mėsoje yra daug geležies ir ji yra geriau pasisavinama nei iš augalinių produktų. Kita priežastis – vitamino B₁₂ stoka, ypač veganams, nes vegetarai jo šiek tiek gauna iš kiaušinių, pieno produktų. Todėl jiems rekomenduojami papildai arba produktai, praturtinti šiuo vitaminu“, – pataria hematologė.  
 
Turint geležies stokos anemiją ir gydant ją geriamais preparatais, šiuos reikės vartoti ilgai – nuo dviejų iki keturių mėnesių, reikiant ir pratęsti. „Todėl dažnai paminiu, kad, jei su geriamais preparatais, kuriuose geležies daug, užtrunka, kol rodikliai pakyla, įsivaizduokite, kiek reikėtų laiko juos pakelti valgant daugiau burokėlių ar mėsos“, – sako gydytoja.  
 
Rudeniop – dar daugiau rizikų
 
Pagrindinė sezoninės anemijos priežastis – mitybos pokyčiai. Žiemą ir rudenį sumažėja šviežių daržovių ir vaisių pasirinkimas, todėl organizmas gali gauti mažiau geležies bei kitų kraujodarai svarbių medžiagų – vitamino C, folio rūgšties ir vitamino B₁₂. Vitaminas C ypač svarbus todėl, kad jis padeda organizmui pasisavinti geležį iš augalinės kilmės produktų. Mažesnis šių medžiagų kiekis maiste gali ilgainiui lemti kraujo rodiklių pablogėjimą.
 
Šaltuoju sezonu taip pat sumažėja saulės šviesos, o kartu ir vitamino D sintezė organizme. Nors šis vitaminas tiesiogiai nesukelia anemijos, jo trūkumas silpnina imuninę sistemą ir bendrą organizmo atsparumą, o tai gali pabloginti esamą mažakraujystės būklę arba sukelti simptomus, panašius į ją.
 
Kita svarbi priežastis – sezoninių virusinių infekcijų suaktyvėjimas. Peršalimo ligos, gripas ar net COVID-19 gali trumpam sutrikdyti kraujo gamybą, ypač jei ligos eiga užsitęsia. Be to, rudenį ir žiemą neretai paūmėja lėtinės uždegiminės ligos, pavyzdžiui, autoimuniniai sutrikimai ar inkstų funkcijos nepakankamumas. Šios būklės dažnai susijusios su vadinamąja anemija dėl lėtinių ligų, kai organizmas nebegamina pakankamai eritrocitų, nors geležies atsargos gali būti pakankamos.
 
Ką galima daryti? Pirmiausia, rekomenduojama rūpintis visaverte mityba: valgyti produktus, turinčius geležies (raudoną mėsą, kepenis, grikius, ankštines daržoves), o taip pat – vitaminu C praturtintus maisto šaltinius, padedančius geriau įsisavinti geležį. Ne mažiau svarbu – nepamiršti profilaktiškai tikrintis kraują. Esant simptomams, tokiems kaip nuovargis, blyškumas, nagų trapumas, plaukų slinkimas ar galvos svaigimas, verta pasitikrinti hemoglobino, feritino ir vitamino B12 lygį kraujyje.
 
COVID –19 įtaka
 
Neseniai mokslininkai nustatė, kad ilgalaikis COVID-19 turi reikšmingą poveikį ne tik kvėpavimo ar nervų sistemai, bet ir moterų reprodukcinei sveikatai. Jungtinėje Karalystėje atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo daugiau nei 12 tūkst. moterų, atskleidė svarbią tendenciją – moterys, sergančios ilgalaikiu COVID-19, dažniau patiria ilgesnes ir gausesnes menstruacijas.
 
Medikai teigia, kad dėl šių pakitimų moterims gali susiformuoti geležies trūkumas ar net anemija. Tai ypač svarbu, nes geležies stygius dar labiau sustiprina ilgalaikio COVID-19 simptomus – tokius kaip nuolatinis nuovargis, dusulys, galvos svaigimas, silpnumas ir sumažėjęs darbingumas. Tai sudaro užburtą ratą: liga sukelia gausesnes mėnesines, o šios dar labiau sunkina bendrą būklę.
 
Tyrimo duomenimis, ilgalaikio COVID-19 simptomų sunkumas taip pat kinta per menstruacinį ciklą – dauguma moterų pranešė, kad simptomai žymiai pablogėja būtent menstruacijų metu. Mokslininkai įtaria, kad tai gali būti susiję su hormoniniais svyravimais bei padidėjusiu uždegimu gimdos gleivinėje, pastebimu ilgalaikį COVID-19 patyrusioms moterims. Nors tyrimai vis dar vykdomi, jau dabar aišku, kad šis virusas gali daryti kompleksinį poveikį įvairioms organizmo sistemoms.
 
Specialistai ragina į ilgalaikio COVID-19 gydymą įtraukti ir ginekologinę priežiūrą bei reguliariai tirti kraujo rodiklius, ypač geležies kiekį.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!