Smegenys prisitaiko
 
Pasak gydytojos psichiatrės M.Sakalauskienės, alkoholis veikia smegenis iš karto – keičia neuromediatorių, cheminių medžiagų, perduodančių signalus tarp nervinių ląstelių, veiklą. Reguliariai vartojant, smegenys prie jo prisitaiko, formuojasi tolerancija, o vėliau – priklausomybė.
 
„Alkoholis tampa ne pasirinkimu, o būtinu reguliatoriumi, malšinančiu stresą, slopinančiu nerimą ar apsaugančiu nuo abstinencijos simptomų“, – sako medikė.
 
Tačiau kodėl taip nutinka vienam, o ne kitam, sprendžia genetika, aplinka ir tai, kaip kiekvieno organizmas reaguoja į alkoholį.
 
Genai lemia tik polinkį
 
Iki 60 proc. priklausomybės rizikos lemia paveldimumas. Visgi genai – ne nuosprendis, pabrėžia psichiatrė.
 
Mokslininkai ilgai ieškojo vieno „alkoholiko geno“, bet tokio nerado. Iš tiesų priklausomybę lemia šimtai smulkių genų variacijų, tarp kurių geriausiai ištirti du – ADH1B ir ALDH2. Šie genai lemia, kaip greitai organizmas skaido alkoholį. Jei acetaldehidas – nuodinga medžiaga, susidaranti skaidant alkoholį – kaupiasi greitai, žmogų ima pykinti, padažnėja širdies plakimas, parausta veidas, todėl jis dažniausiai geria mažiau ir priklausomybės rizika sumažėja. Tie, kurių organizmas alkoholį skaido lengvai, šio „natūralaus stabdžio“ neturi – jiems priklausomybės rizika didesnė.
 
Kita svarbi sudedamoji – aplinka: stresas, kultūriniai ypatumai, vaikystėje patirtos traumos – smurtas, emocinis apleistumas. Alkoholis tokiais atvejais tampa savotišku psichikos gynybos mechanizmu – iš pradžių tarsi padeda ištverti skausmą, galiausiai pats tampa dar didesnio skausmo šaltiniu.
 
Polinkis į priklausomybę susijęs ir su individualiu biologiniu jautrumu. Kai kurių žmonių smegenys į alkoholį reaguoja itin stipriai – jie patiria intensyvesnį malonumo pojūtį, greitesnį prisirišimą. Prie šių ypatybių prisidėjus dideliems gyvenimo išbandymams ir psichologiniams sunkumams, kelias į priklausomybę tampa gerokai trumpesnis.
 
Ypač pažeidžiami žmonės, sergantys depresija, nerimo sutrikimu ar potrauminio streso sutrikimu – jiems alkoholis dažnai tampa savigydos būdu. Savo ruožtu alkoholio vartojimas gali apsunkinti depresijos ir nerimo gydymą. Tyrimai rodo, kad sumažinus alkoholio vartojimą šių ligų simptomai praeina gerokai greičiau.
 
Priklausomybė ateina tyliai
 
Priklausomybė retai kada prasideda staiga. Iš pradžių atsiranda stiprus troškimas vartoti, vėliau tolerancija didėja, darosi sunku sustoti. Specialistės teigimu, žmogus vartoja nepaisydamas pasekmių – kepenų problemų, traumų, prastėjančių santykių. Ilgainiui alkoholis nustelbia įsipareigojimus šeimai, darbui, draugams.
 
„Prasminga susirūpinti, jei pokyčių stebima bent vienoje iš išvardintų sričių. Riziką taip pat galima įvertinti specializuotais klausimynais – pavyzdžiui, AUDIT testu. Yra speciali šio testo versija, kurią pildyti galima savarankiškai. Taip pat šį klausimyną gali pildyti gydytojas psichiatras, šeimos gydytojas, slaugytojas ar medicinos psichologas pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiose gydymo įstaigose“, – pasakoja M.Sakalauskienė.
 
Keičiasi visas gyvenimas
 
Pripažinti, kad alkoholis tapo problema, dažnai būna sunkiausia. Tačiau, kaip aiškina M.Sakalauskienė, net jei vartojimas trunka ilgai, visada galima žengti pirmą žingsnį ir ieškoti pagalbos.
 
„Siekiant blaivybės, reikšmingas ne tik susilaikymas nuo alkoholio, tačiau ir pasiryžimas kardinaliai keisti gyvenimo būdą: laikytis dienotvarkės ir adekvataus darbo bei poilsio režimo, reguliariai maitintis, palaikyti fizinį aktyvumą, sąmoningai rūpintis savimi, įsisąmoninti emocijas, mokytis naujų streso įveikos technikų. Deja, neretai paaiškėja, kad šiuos pokyčius įgyvendinti nėra taip paprasta, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Tokiais atvejais atrama ir pagalba gali būti psichikos sveikatos specialistai: gydytojai psichiatrai, psichologai, psichoterapeutai“, – vardija RPLC specialistė.
 
Gydymas kiekvienam parenkamas individualiai. Efektyviausiai veikia kompleksinis požiūris – kai psichoterapija, psichologinis konsultavimas ir savitarpio pagalbos grupės taikomi vienu metu. Prireikus gydytojai psichiatrai skiria ir medikamentų, kurių veiksmingumas įrodytas klinikiniais tyrimais.
 
Ir artimieji gali padėti
 
Priklausomybė neaplenkia ir šalia esančių. Artimieji dažnai jaučiasi bejėgiai – išsako beviltiškumą, jaučiasi esą tik stebėtojai, negalintys padaryti realios įtakos. Tačiau, kaip pastebi M.Sakalauskienė, jų indėlis sveikimo procese milžiniškas.
 
„Norėdamas suprasti ar valdyti savo paties emocijas, įgauti daugiau žinių apie priklausomybę ir galimus pagalbos būdus, priklausomo asmens artimasis gali kreiptis į socialinį darbuotoją, psichologą, CRAFT specialistą. CRAFT yra terapinė gydymo metodika, paremta kognityvinės elgesio terapijos principu ir patvirtinta moksliniais įrodymais. Ją naudodami specialistai siekia pagerinti artimųjų gyvenimo kokybę, lavinti jų elgesio ir bendravimo su žalingai vartojančiu asmeniu įgūdžius bei motyvuoti asmenį kreiptis kvalifikuotos pagalbos. Visų šių specialistų konsultacijos teikiamos Respublikiniame priklausomybės ligų centre“, – sako pašnekovė.
 
Svarbiausia, ką turi suvokti ir sergantysis, ir jo artimieji: priklausomybė yra liga – ne valios trūkumas, ne sąmoningas pasirinkimas. „Priklausomybę dažnai gaubia gėda bei stigma, tad sergantieji ar jų artimieji ne visuomet ryžtasi ieškoti pagalbos. Reikėtų bandyti peržengti stigmą ar kitus barjerus ir ieškoti pagalbos, nes priklausomybės ligas galima ir reikia gydyti, o kuo daugiau supratimo, palaikymo ir žinių gauna sergantis žmogus, tuo didesnė tikimybė, kad jis išdrįs žengti sveikimo keliu“, – ragina gydytoja psichiatrė.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!